Anykščių mieste esanti senosios dvarvietės (ONIXTI) teritorija jau netrukus gali virsti daugiafunkce, istoriją ir kultūrą apimančia erdve.

Ši teritorija jau išsiskiria unikaliu gamtiniu ir istoriniu kontekstu, joje šiandien stovi Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos pastatas su priklausiniais, Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos pastatas ir Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė.

Kad atnaujinta teritorija atspindėtų ir reprezentuotų šį kontekstą, sieks penkto kurso architektūros studentė Rūta Adamonytė su darbo vadovu prof. Audriumi Ambrasu.

Anykščių rajono savivaldybė tikisi, kad projekto dalyviams pavyks senosios dvarvietės teritoriją suplanuoti iš kelių skirtingų funkcijų dalių, kuriose būtų derinama kraštovaizdžio apsauga, tvarkymas, ūkinių veiklų plėtra.

R. Adamonytė šią teritoriją pasirinko savo baigiamojo darbo temai, nes įžvelgia galimybes tinkamai atgaivinti primirštą Anykščių vietą, įkvėpti miestui gyvybės bei ieškoti glaudesnio ryšio su gamta.

„Anykščių miesto gyvenimas prasidėjo nuo dvarvietės ir bajorų gyvenančių joje, tad ši teritorija turi didelį istorinį kontekstą ir yra labai potenciali atgaivinti.

Nors savivaldybės užduotis yra sukurti Menininkų rezidenciją, kūrybines dirbtuves su festivalių pieva, manau, kad teritorijai suvaldyti reikia šiek tie daugiau, kas padėtų visa tai sujungti. Visa tai atsiskleis projektinių pasiūlymų stadijoje“, – sako projekto dalyvė.

Projekto idėjai vystyti architektė pasitelks žaliąsias jungtis, kultūrą kaip pamatinį gyvenimo būdą, glaudų ryšį su vietos bendruomene, emocinį ryšį bei emocinį miesto pajautimo laiką.

„Manau, pirmiausia miestas turi turėti viziją ir jos laikytis, tačiau žmogus turėtų būti pagrindinis aspektas, kuriuo projekto vizija gali būti manipuliuojama. Bendruomenės įtraukimas yra be galo svarbus, nes gyventi ir naudotis reikės žmonėms“, – įsitikinusi R. Adamonytė.

Projekto dalyvė džiaugiasi, kad projektas „Išmanusis miestas“ suteikia galimybes analizuoti ir domėtis savo gimtuoju kraštu bei jį vystyti. Negana to, tai yra ta vieta, kurioje siūlomos idėjos gali vesti diskusijų ar realizacijų link, kurios sujungia skirtingas interesų grupes, miestams opias problemas ir įvairiapusiškus sprendimų būdus.

„Mano manymu, požiūris į miestą turi būti kompleksinis, kuris apimtų visumą – ekologines, technines, socialines ir ekonomines problemas. Kai sprendimas paliečia visas šakas, tuomet jis yra geras“, – teigia R. Adamonytė.