Analogų Lietuvoje neturinčio nacionalinio urbanistikos ir architektūros konkurso „Išmanusis miestas 9“ komisijoje – 18 narių. Tai žinomi miestų plėtros procesų ekspertai. Tarp jų jau antrus metus iš eilės dalyvius vertins dvi pasaulinės architektūros įžymybės: Gianluca Racana („Zaha Hadid Architects“) ir Fokke Moerel (MVRDV).
Artėja konkurso kulminacija – analogų Lietuvoje neturinčio konkurso „Išmanusis miestas 9“ konkurso nugalėtojai bus paskelbti apdovanojimų ceremonijos metu birželio 15 d.
Portalas Structum.lt kviečia iš arčiau susipažinti su kompetentinga konkurso komisija ir jų įžvalgomis apie miestų kaitą, plėtrą ir tendencijas, taip pat mintimis apie laukiančius iššūkius, vystant tvarius ir technologiškai pažangius miestus.
„Išmanusis miestas“ – tai analogų Lietuvoje neturintis projektas, kuris apjungia savivaldybes bei architektūros, urbanistikos, inžinerijos, kraštovaizdžio architektus profesionalus, kurie projekto metu drauge siekia atkurti mažuosius miestus ir padidinti jų konkurencingumą Lietuvos miestų kontekste. Per 8 metus yra sukurti 206 ateities vizijų projektai skirtingoms savivaldybių teritorijoms.
Gianluca Racana,
„Zaha Hadid Architects“ direktorius, architektas
Aplinkos tvarumas ir socialinė įtrauktis yra neabejotinai pagrindiniai mūsų laikų iššūkiai. Aš tvirtai tikiu, kad architektūra gali atlikti svarbų vaidmenį formuojant socialiai ir aplinkosaugos požiūriu tvarius miestus. Daugiau nei pusę pasaulio gyventojų dabar gyvena miestuose, ir šis skaičius nuolat didėja.
Dabar miestai yra daug įvairesni ir turi aprūpinti daugybę skirtingų kultūrų, patirties ir įtakos turinčių žmonių. Tvarus ir darnus miestas yra toks, kuris tenkina tiek dabartinių, tiek ateities kartų poreikius, atsižvelgiant į jų ekonominius, socialinius, aplinkosaugos ir kultūrinius poreikius.
Fokke Moerel,
MVRDV partnerė, architektė
Atviras ir veržlus mąstymas yra esminis, kai kuriame ir keičiame aplinką. Mes turime protingai naudoti resursus ir erdvę, kartu kurti žmonėms tinkamas gyventi vietas. Dabar miestai keičiasi į žalesnius, tačiau tai vyksta per lėtai. Į automobilių pašalinimą iš miestų turėtų būti daug rimčiau atsižvelgiama.
Dabar skiriamas didelis dėmesys tvarumui, tačiau apsiribojama mažo masto ir mažo poveikio projektais. Mes, architektai, turėtume skirti daugiau dėmesio pažangiam miestų tankinimui, transformacijai, viešosioms erdvėms.
Bet kokia tvarumo intervencija vis dar lemia kainos padidėjimą, o tai nepadeda. Todėl iki šiol pavyzdinius tvarumo projektus matome tik mažo masto ir privačiame lygmenyje. Valstybiniame ir komerciniame lygmenyje turėtų skubiai atsirasti noras vadovautis naujais standartais. Turėtų būti kuriami visapusiškai tvarių projektų pavyzdžiai.
Nikolaj Sveistrup,
„URBAN AGENDA“ CEO, asocijuotas partneris Kopenhagos ateities studijų institute
Miestai greitai keičiasi, keičiasi ir miestų urbanistinė paskirtis. Pirma, keičiasi žmonių interesai. Šiandien dirbame iš visur, todėl biurų poreikis nėra toks pat, o vietos bendruomenėms keliame didesnius reikalavimus. Be to, klimato kaita skatina ieškoti kitokių sprendimų miestų plėtrai.
Mūsų iššūkis yra tas, kad tvarumo nepakanka. Nepakanka tik sumažinti mūsų daromą poveikį. Jei norime pagerinti savo klimatą ir išsaugoti savo biologinę įvairovę, turime mąstyti naujais būdais ir pakeisti savo mąstymą – turime mąstyti regeneratyviai.
Be to, norint pereiti prie didesnio bepiločių orlaivių naudojimo, reikės miestų išplėsti infrastruktūrą, o tai reikalauja strateginio miestų valdymo ir vadovavimo miestams pokyčių.
Justina Muliuolytė,
Urbanistų studijos PUPA partnerė, urbanistė
Lietuvos, kaip ir kitų Europos šalių miestai turi būti pasirengę prisitaikyti prie globalių pokyčių – klimato kaitos, pandemijų, karų, migrantų krizių. Nepaisant šių ištinkančių aplinkybių, miestai turi išlikti patogūs, patrauklūs, saugūs gyventi, kurti, dirbti. Pagrindinis iššūkis vystant miestus yra nepamiršti, kad jie, visų pirma, turi būti tvarūs ir pažangūs.
Tad nuolatinis profesinių žinių tobulinimas, pasaulinių tendencijų sekimas, informacijos dalinimasis ir skleidimas tarp visų – savivaldybių, miestiečių, kolegų – yra raktas į tvarios plėtros skatinimą Lietuvoje.
Rūta Leitanaitė,
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė
Skirtinguose pasaulio regionuose miestai susiduria su skirtingais iššūkiais. Pavyzdžiui, vienur bandoma suvaldyti ir prisitaikyti prie žaibiškai augančio gyventojų skaičiaus, kitur, priešingai, sukama galvas, ką daryti dėl nykstančios ir senėjančios populiacijos.
Bet visi miestai sprendžia (arba bent jau turėtų spręsti) ir bendrus šiandien ypač aštrius ir aktualius klausimus, tokius kaip socialinės lygybės užtikrinimas, tvarus resursų naudojimas ar tvarios ekosistemos kūrimas augant miestui.
O tam pasiekti reikalingas ypatingas visų miesto kūrėjų – administracijos, verslo, visuomenės, ir, žinoma, architektų – susitelkimas ir bendradarbiavimas, tiek kuriant vizijas, tiek planuojant ir vykdant žingsnius joms įgyvendinti.
Sabina Grincevičiūtė,
DO ARCHITECTS bendraįkūrėja, vadovaujančioji partnerė
Miestai buvo ir, matyt, visada bus žinių, inovacijų ir kultūros centrai. Tai vieta susitikti, susipažinti, būti įkvėptam. Skaičiuojama, kad 2050 metais miestuose gyvens per 3 milijardus pasaulio gyventojų.
Kokie bus tie ateities ir dabarties miestai, kaip jausis juose gyvenantys žmonės, kokios bus jų bendruomenės ir kasdienybė priklausys ir nuo mūsų, architektų. Tikiu, kad galvosime ne tik apie tvarias medžiagas, bet ir apie tvarų – įkvepiantį, džiugų, bendruomenišką miestiečių gyvenimo būdą ir įpročius.
Edita Mešauskienė,
Mineralinės vatos gamintojų asociacijos (MVGA) prezidentė, architektė
Mūsų miestai turi jau ne vieną šimtmetį skaičiuojančią istoriją, jų plėtra labai priklauso nuo ekonominio šalies potencialo . Na … ir nuo politinio skersvėjo. Taip – ne nuo vėjo, o nuo atsitiktinio politinio gūsio, kuris įneša painiavą ir supriešina miestą su jo gyventojais.
Džiugi tendencija, kad plėtra jaučiama ne vien didžiuosiuose miestuose, kad jaunos širdys renkasi ir provinciją, kur jų idėjoms yra žymiai didesnis palaikymas iš visuomenės ir valdžios institucijų. Malonu, kad kuriamos aplinkos (angl. built environment) kokybė vis dažniau atitinka ir atspindi joje gyvenančių bendruomenių poreikius. Tai sakytina tiek apie socialinį integralumą, tiek ir apie žmogiško mastelio pajutimą nesustojančio laiko tėkmėje.
Tobulumas ribų neturi, tad tendencija pritaikyti kuo draugiškesnius technologinius sprendimus kuriant mūsų aplinką yra labiausiai pasiteisinusi ir tvariausia iš visų galimų. Skaitmeninis projektavimas suteikia galimybes numatyti visą kuriamo objekto gyvavimo ciklą, o tai ir yra vienas iš esminių tvarumo principo aspektų projektavime.
Mindaugas Skrupskelis,
Įmonės Pace vadovaujantis architektas Kuveite, architektas, urbanistas. Dirbantis su apdovanojimus pelniusiais projektais Kinijoje ir Artimuosiuose rytuose
Miestai keičiasi įvairiais būdais. Tačiau galime pastebėti, kad didieji miestai sparčiai plečiasi ir vis tankiau apgyvendinami, o tai lemia urbanizaciją ir didesnį dėmesį tvarumui bei išmaniosioms technologijoms.
Dėl kultūrinės įvairovės ir intelektualinių resursų koncentracijos miestuose sparčiai adaptuojamos inovacijos, technologijos, transportas ir mobilumo sprendimai. Šios naujovės keičia ir žmonių gyvenimo, darbo ir tarpusavio bendravimo būdus. Miestų vystymosi kryptis gali skirtis priklausomai nuo miesto ir jo unikalių aplinkybių.
Tačiau bendra tendencija yra siekti tvaresnių, tinkamesnių gyventi ir technologiškai pažangesnių miestų. Kalbant apie tvarumą, miestai stengiasi suma žinti savo anglies pėdsaką, įgyvendindami tokias iniciatyvas, kaip atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, atliekų mažinimas, infrastruktūros optimizavimas, viešojo transporto plėtra ir alternatyvų automobiliams populiarinimas.
Artūras Blotnys,
UAB „Miesto plėtra“ vyriausiasis architektas, projekto „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelio sukūrimas“ projektavimo dalies vadovas, architektas
Didesnieji mūsų miestai konkuruoja tarpusavyje siekdami pritraukti kuo daugiau investicijų, skatindami nuolatinį beatodairišką augimą. Jis dažniausiai vyksta regionų sąskaita. Augdami ir nuolat įsisavindami naujas teritorijas didieji miestai tampa vis mažiau patogūs jų gyventojams, brangsta gyvenimas juose ir mažėja gyvenimo kokybė.
Miestų infrastruktūros vystymasis ženkliai atsilieka nuo augimo tempų. Vystant tvarų ir technologiškai pažangų miestą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas paveldo, ypač urbanistinio išsaugojimui. Būtina akcentuoti
kiekvieno miesto urbanistinį ir architektūrinį savitumą, susiklosčiusį per ilgus metus, vengti politizuotų kampanijų ir per trumpą laiką kažką drastiškai keisti, dažnai bandant pritaikyti ne visai mums tinkančią kitų kraštų praktiką.
Prof. dr. Jūratė Černevičiūtė,
filosofijos mokslų daktarė, „Kūrybinio miesto“ ir „Kūrybinių industrijų“ ekspertė
Didėja globalių miestų įtaka ir tarpusavio konkurencija. Miestai tampa post-industriniais, t.y. juose vyrauja paslaugų gamyba. Stiprėjant konkurencijai tarp miestų, vis svarbesnis tampa kūrybiškumas ir gebėjimas panaudoti vietinius išteklius miesto tapatumui. Vis dažniau miestai pozicionuoja save kaip kūrybinius miestus, t.y. tuos, kuriems svarbi kultūra grįsta plėtra, įskaitant kūrybines industrijas.
Lietuvoje pastebimas vis didesnis atotrūkis, konkurencinio pranašumo prasme, tarp mažų miestų regionuose ir didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
Miestai yra socialinė-kultūrinė ekosistema, todėl labai svarbu „neperlenkti lazdos“, kuriant technologiškai pažangų miestą, nes technologijos ne tik padeda spręsti socialines problemas, bet gali jas ir sukelti. Nėra technologijų, stiprinančių bendruomeniškumą, empatiją ar pagalbą socialiai pažeidžiamoms miestiečių grupėms. Tvarumas svarbus ne tik santykyje su gamta, bet ir tarpusavio santykiuose.
Asta Rokickienė,
Architektė, Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė
Miestai ženkliai keičiasi didindami dėmesį aplinkos apsaugai, tvarumui ir miesto gyventojų gerovei. Taip pat pastebima tendencija mažinti automobilių skaičių miesto gatvėse, skatinant pėsčiųjų ir dviratininkų eismą, kas yra labai pagirtina.
Skirtumai tarp miestų ir regionų neatsiejamai susiję su skirtingu gyventojų skaičiaus pokyčiu juose, didmiesčiuose su gyventojų didėjimu ir socialinės bei inžinerinės infrastruktūros trūkumu, o regionuose su gyventojų mažėjimu ir perteklinės infrastruktūros nepanaudojimu ir priežiūra, paslaugų prieinamumo stoka, ekonomine situacija ir kt.
Svarbiausi iššūkiai, kuriant tvarų ir technologiškai pažangų miestą, yra užtikrinti tvarius energijos ir išteklių naudojimo būdus, įtraukti miesto gyventojus į tvaraus miesto kūrimą ir įgyvendinti socialiai atsakingas priemones, kad visi miesto gyventojai galėtų dalyvauti miesto gyvenime ir pasinaudoti miesto paslaugomis. Kiti iššūkiai yra susiję su transportu, miesto planavimu, maitinimu, atliekų tvarkymu, vandens ir oro kokybe bei klimato kaita ir jos padariniais.
Laurynas Paškevičius,
UAB „Scenos techninis servisas“ (StS) vadovas, 20 metų patirtis inžinerijos srityje.
Išmaniojo miesto sėkmė, taigi ir pati sąvoka, tiesiogiai koreliuoja su nauda bei atsiveriančiomis galimybėmis: ką gauna ir gali patys duoti miesto gyventojai, svečiai bei esami ar potencialūs investuotojai ir kaip šis miestas pagal kuriamas sąlygas evoliucionuos toliau.
Darnus miestas yra neatsiejamas nuo aktyvumo, lankstumo, universalumo ir integralumo – visa tai įgalina įvairių sričių planavimas ir projektavimas, tinkamai parinktos technologijos ir inžineriniai sprendimai.
Dovilė Ivanauskienė,
VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ projektų vadovė, kraštovaizdžio architektė
Pokovidiniu laikotarpiu miesto gyventojai aktyviai socializuojasi viešosiose miesto erdvėse, suvokia, aktualizuoja ir tausoja atrastą gamtiškumą urbanizuotame miesto audinyje. Ši tendencija aktyviausiai pasireiškia šiltuoju sezonu. Žmonės juda ne tik automobiliais, bet ir pėsčiomis, dviračiais, paspirtukais ir pan.
Iš to kyla klausimas – ar miesto erdvės, kuriose gyvena ir juda žmogus, yra saugios ir sveikos? Kuo kiekvienas iš mūsų gali prisidėti gerinant esamą situaciją, vizualizuojant iššūkius, kurie galimai mūsų laukia netolimoje ateityje?
Intensyvus miesto želdinimas, CO2 mažinimas siekiant neutralaus CO2 lygio, automobilių greičio mažinimas, liūčių vandens suvaldymo sprendimai ir kitos priemonės efektyviai gerina ekologinę ir ekonominę situaciją mieste. Šia kryptimi ir turėsime eiti klimato kaitos akistatoje, kuri daro smūginę bei ilgalaikę įtaką miesto gyventojo sveikatai, gyvenimo kokybei ir žmogų supančiai gamtai.
Eglė Radvilė,
Stambulo savivaldybės klimato kaitos ekspertė
Miestai nuo supratimo, kad yra vien pastatai ir infrastruktūra, pereina prie gyvenamųjų miestų supratimo. Prasideda diskusijos apie bendruomenių poreikius, ekologiškesnį susisiekimą savo gyvenamojoje teritorijoje, pradedame mąstyti apie paslaugų poreikį aplink namus, o ne mieste. Visuomenė tampa sąmoningesnė kultūros ir neformaliojo švietimo požiūriu.
Mes lyg po truputį tampame žvelgiantys ne tik į kasdienybę, bet ir į ateities perspektyvas. Norime planuoti, prognozuoti ir keistis atsižvelgiant ne tik į savo poreikius, bet ir į bendruomenės bei miesto galimybes. Tikiu, kad mūsų miestas turės didžiąją perspektyvą 2040 metais ir siek jos tvariais ir tarptautiniais būdais.
Kęstutis Vanagas,
Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius
Keletą pastarųjų dešimtmečių vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo, laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta. Šį modelį sparčiai keičia „15 minučių miesto“ koncepcija.
Tokiame mieste gerai išvystyta paslaugų ir mobilumo infrastruktūra, aukštos kokybės būsto projektai ir puoselėjamos viešosios erdvės sudaro sąlygas patogesniam, įdomesniam bei sveikesniam gyvenimui. Kartu tai didina miesto tvarumą ir skatina jame aktyvesnius socialinius, ekonominius bei kultūrinius procesus.
Agneta Ladek,
Vidaus reikalų ministerija, ministrės patarėja
Miestus galime vartoti sau patogiu laiku ir patogioje vietoje. Gyventojų poreikiai diktuoja išmaniųjų miestų, jų tvarumo bei darnaus vystymosi tendencijas.
Urbanizacijos poveikis jaučiamas net ir regionuose, mažinantis atotrūkį patogiai vartoti / gyventi, ypač kai labai greitai buvome priversti prisitaikyti prie pokyčių, dirbti, mokytis, gyventi nuotoliu.
Vieta kaip tokia ne tiek reikšminga, kiek kertiniu pasirinkimu tampa paslaugos, jų prieinamumas ir patogumas vartoti.
Donatas Baltrušaitis,
MB „Bauland“ steigėjas, partneris, architektas ir urbanistas
Miestai visada keičiasi, tai natūralus nesustabdomas procesas, lygiai toks pats kaip ir gyventojų skaičiaus nuolatinis didėjimas miestuose ir atvirkščiai – proporcingas rodiklis – gyventojų skaičiaus regionuose mažėjimas.
Kadangi žmonių miestuose didėja, jie tampa vis sudėtingesni ir su dar daugiau klimato krizę keliančių problemų bei reikalaujantys kompleksinio miestų planavimo priėjimo. Nebeužtenka žiūrėti, ką galima vystyti konkrečiame sklype, būtina žvelgti plačiau, sieti architektūrinius projektus su tvariu miestų vystymu atliepiant klimato krizės iššūkius.
Laura Kairienė,
Vilniaus vyr. miesto architekto patarėja
Nepaisant to, kad Pažangaus miesto (Smart city) valdymo modelis gimė iš skaitmeninio miesto modelio (Digital city) ir esminis veikimo elementas yra technologijos, ateityje jis įgaus vis holistiškesnę, ne tik technologinę prasmę. Miestų gyventojai, kaip pagrindinė suinteresuotoji šalis, ateityje vis aktyviau įsitrauks į miesto plėtros procesus tapdami ne tik paslaugos gavėjais, bet ir partneriais, galinčiais prisidėti prie sprendimų.
Regionuose ir miestuose sprendžiamos problemos ženkliai skiriasi, tad uždaviniai formuojami atitinkamai: tankiai gyvenamuose miestuose aktualios transporto / kamščių, oro taršos problemos, o regionuose didžiausias klausimas yra darbo ekosistema ir integracija su didesniais miestais. Pažangaus miesto kontekste regionuose skaitmeninio raštingumo lygis žemesnis, tačiau fizinio įsitraukimo „visuomenės dalyvavimo“ procese galimybės yra didesnės.
Geriausi ir išmaniausi konkurso projektai ne tik turės galimybę būti įgyvendinti Lietuvos rajonų savivaldybėse, bet ir pasidalins įspūdingą prizinį fondą – net 10 tūkst. eurų.
