Neringos savivaldybei itin svarbi teritorija yra vakarinėje Nidos gyvenvietės dalyje, šalia centrinio Nidos paplūdimio. Iš visų pusių teritoriją supa miškų ūkio paskirties žemės sklypai, pietvakarinėje pusėje yra kitos paskirties komercinės paskirties objektų žemės sklypas. Labai svarbu, kad ši teritorija yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke, tačiau joje nėra gamtos ir kultūros paveldo objektų.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros studentė Agnė Kvietkauskytė nusprendė pasidalyti savo idėjomis, kaip atnaujinti šią teritoriją, kurios galėtų pasitarnauti gerinant vietos bendruomenės gyvenimo kokybę.

Pasak architektės A. Kvietkauskytės, kaip ir visa Neringa, Nida išsiskiria savo gamta, architektūra ir emocine būsena. Dėl to pasirinktoje teritorijoje numatyta įrengti Jūros terapijos centrą, kuris kviestų miesto gyventojus ir svečius atrasti sveikatinimosi naudą, patirti Nidos ramybę ir išskirtinumą.

„Teritorijoje planuojama projektuoti sveikatingumo centrą, tvarkyti visą teritoriją atsižvelgiant į didžiausią vertybę – gamtą. Šiuo metu joje stovi nenaudojamas pastatas, sporto aikštelė taip pat galėtų labiau integruotis į gamtinę aplinką, taip pat svarbu permąstyti ir dabartinį jos mastelį. Visi planuojami pokyčiai skirti jautriai įsiterpti į aplinką ir sukurti didžiausią vertę gyventojams ir miesto svečiams“, – pasakoja projekto dalyvė.

A. Kvietkauskytė dalyvavo praėjusių metų projekte „Išmanusis miestas 9“. Ji patikina, kad įgauta patirtis buvo naudinga, suteikianti progą prisidėti prie Lietuvos miestų atnaujinimo.

„Miestai visų pirma turėtų būti pertvarkomi kompleksiškai, apimti ne vieną problemą, bet keletą vienu metu. Svarbu projektuoti erdves, kurios būtų patrauklios kiekvienai socialinei grupei. Miestas turi būti gyvas, jame turi būti erdvių ir veiklų, kuriose būtų įdomu leisti laisvalaikį, bendrauti“, – sako projekto dalyvė.