Praėjus devyneriems metams, pagaliau baigta naujoji Panevėžio autobusų stotis. Moderni, patogi ir keleiviams, ir darbuotojams, su miela žaliąja zona, ji į gera pakeis miesto įvaizdį ir suteiks tvarkos kasdieniam panevėžiečių judėjimui.  

„Naujoji autobusų stotis sustiprino Panevėžio miesto centrinės dalies įvaizdį ir pagerino vietos erdvines ir funkcines sąlygas, – sako Augustas Makrickas, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiojo architekto pavaduotojas. – Pastate yra visą parą veikiantis keleivių laukiamasis, įrengta 88 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Tikimasi, kad sėkmingai suprojektuotas naujasis stoties pastatas taps traukos objektu ir skatins tvarų judumą, didins prieinamumą, sumažins eismo spūstis mieste.“ 

Pasak A. Makricko, ilgainiui neatpažįstamai pasikeis visa Savanorių aikštės aplinka. Ankstesnė autobusų aikštelė, neremontuota nuo 1980 m., kai pirmąkart buvo padengta asfaltu, virs žaliąja zona, skirta ramiai pasivaikščioti, pailsėti, prisėdus ant suoliukų pasigrožėti pieva, gėlėmis ir medžiais. Čia bus įrengtas modernus apšvietimas, numatyta vietų ir meniniams objektams.

Visa stoties projekto vertė – daugiau kaip 8 mln. eurų.

Dar tarpukariu iškilusį senąjį autobusų stoties pastatą, dabartinę išvaizdą, A. Makricko teigimu, įgijusį apie 1961 m. ir nuo tol beveik neremontuotą, nutarta išsaugoti. Jis bus rekonstruotas, tačiau architektūra nebus pakeista. Čia ketinama įkurdinti dvi viešąsias įstaigas: į pirmąjį aukštą iš Laisvės aikštės bus perkelta Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“, antrąjį – „Panevėžio keleivinis transportas“. Dalį patalpų numatyta pritaikyti miesto bendruomenės reikmėms.

Reikėjo įvesti tvarką chaotiškoje erdvėje

„Apsisprendusi, kad autobusų stotis nebus iškeliama į užmiestį, Panevėžio miesto savivaldybė norėjo ne tik sutvarkyto ir patogaus naujo stoties pastato. Jis turėjo tapti reprezentatyviais miesto vartais ir priemiestiniais autobusais atvykstantiems, ir tarpmiestiniais reisais užsukantiems žmonėms. Taip pat buvo išsakyti techniniai lūkesčiai: naujos stoties dydis, autobusų skaičius, stoties kategorija, – apie projektą pasakoja „Paleko architektų studijos“ partnerė architektė Dalia Uogintė. – Kai beveik prieš 9 metus su komanda atvykome į vietą, stoties aplinka, esanti praktiškai miesto senamiestyje, prie pat centrinės miesto aikštės, pritrenkė „tyrų“ charakteriu: atviros, nesuformuotos ir pilnut pilnutėlės automobilių erdvės driekėsi nuo ilgo sovietinio daugiabučio J. Basanavičiaus gatvėje iki pat Laisvės aikštės. Tai labai smarkiai skyrėsi nuo greta prasidedančio senamiesčio erdvių. Kita vertus, teritorija nebuvo tuščia – daug žmonių judėjo tarp stoties, turgaus ir miesto centro, nardė tarp stovinčių ir važiuojančių lengvųjų automobilių, autobusų. O štai erdvėje pasimetęs Savanorių skverelis buvo beveik tuščias. Norėjosi šiame chaose įvesti tvarką, stipriau įtraukti šią vietą į miesto gyvenimą, patogiai pritaikyti ją žmonėms ir priderinti prie miesto mastelio.“ 

Prieškariu čia buvusi istorinė aikštė sovietmečiu buvo padalyta pusiau, šiaurinė pusė buvo atiduota autobusų stočiai, o pietinėje, už autobusų parkavimo aikštelės, suformuotas ir apželdintas skverelis. Tačiau šitaip jis liko iš visų pusių apsuptas asfalto ir automobilių, visiškai atkirstas nuo miesto gyvenimo. Architektai nusprendė autobusų stotį sukeisti vietomis su skveru, tiksliau, bent jau konceptualiai grąžinti prieškarines jo ribas ir perkelti į jį stotį. 

Keleivių peronas suprojektuotas skvero centre – pakeitus stoties funkcinę struktūrą ir laukiamąją salę su kasomis įkurdinus keleivių perono pradžioje, jis tapo patogiai pasiekiamas iš gretimo parkelio. Autobusų aikštelė paslinkta link įvažiavimo iš J. Basanavičiaus gatvės, taip sutrumpinant autobusų judėjimo kelius vidinėmis kvartalo gatvėmis ir atskiriant juos nuo pėsčiųjų. Šiems bus atiduotos skvero rytines ir vakarines ribas žyminčios gatvelės, kuriomis anksčiau važinėjo sunkusis transportas. Naują visuomeninę funkciją įgijęs senasis stoties pastatas ir gretimi komercinės paskirties pastatai tapo šiaurine parkelio riba.

Naujasis autobusų stoties pastatas buvo kuriamas kaip parko paviljonas, todėl jame yra sprendinių, nebūdingų įprastiems pastatams. Visos erdvės išdėstytos po išraiškingos formos betono monolito stogine – pastate nėra tradicinės stogo dangos. Kone visos pastato laikančiosios konstrukcijos – metalinės kolonos yra lauke, ne pastato viduje. Kolonose paslėpti lietvamzdžiai. Laikui bėgant stoginė apaugs vijokliais, kilsiančiais kolonomis nuo žemės, todėl aplink pastatą įrengta laistymo sistema. 

Kiek neįprasti gali pasirodyti interjero sprendiniai. Siekdama pabrėžti visų keleiviams skirtų erdvių tęstinumą, architektų komanda vidinę laukimo salę suprojektavo su lauko suolais ir lauko trinkelių grindiniu. 

„Stoties projektas visiškai atsiskleis, kai bus įrengtas parkelis senosios stoties teritorijoje. Jis buvo suprojektuotas atskirai ir laukia, kol visos stoties funkcijos bus perkeltos į naująjį pastatą“, – sako architektė D. Uogintė.   

Pastato matavimai atlikti modernia lazerinio skenavimo sistema  

Rangovui baigus statybos darbus, bendrovė „Geodezinių matavimų projektai“ atliko pastato tiksliuosius matavimus, parengė inžinerinių tinklų planus, nustatė naujų nekilnojamojo turto objektų ir žemės sklypo kadastro duomenis. Šie darbai bet kokios rūšies statybos atveju atliekami norint užpildyti statybos baigimo dokumentaciją ir objektus įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Atlikus matavimus, nustatomi faktiniai nekilnojamojo objekto kadastro duomenys – statinio bendrieji rodikliai, pagal standartizuotus kainynus apskaičiuojama objekto vertė, baigtumo dydis procentais.

„Panevėžio autobusų stoties pastato stilistikai pabrėžti pasirinkta moderni, kelių skirtingo posvyrio plokštumų stogo konstrukcija, tad tipiniais matavimo prietaisais stogo ir lubų plokštumas išmatuoti būtų buvę sudėtinga. Mūsų įmonė šiai užduočiai įgyvendinti panaudojo neseniai įsigytą modernią 3D lazerinio skenavimo sistemą „Trimble X7“. Ši sistema leido sukurti realų statinio 3D modelį ir naudojant programinę įrangą išmatuoti aktualius dydžius, – pasakoja Kristina Urbonė, bendrovės „Geodezinių matavimų projektai“ direktorė. – Šiame objekte taip pat buvo suplanuotos kompaktiškos ir visoms visuomenės grupėms pritaikytos kietosios dangos, suprojektuoti želdynai, tad darbus atlikusiam mūsų darbuotojui teko nemažai įdėti darbo nustatant ir aprašant visų sudedamųjų dalių, kurių tokiame nedideliame žemės sklype pakankamai daug, kadastro duomenis.“

Bendrovės direktorės žodžiais, jos vadovaujama komanda nebijo iššūkių. Dalydamasi tarpusavyje sukaupta patirtimi, ji drąsiai imasi sudėtingų, netipinių projektų ir taip tik tvirtina savo žinias. „Patirtis mūsų srityje yra labai svarbi, nes kiekvieną objektą reikia įvertinti daugeliu aspektų, išmanyti ne tik savo srities, bet ir kitų profesijų asmenų, dirbančių projekte, veiklos specifiką. Tik visų statybos dalyvių atviras bendradarbiavimas užtikrina projekto sėkmę ir jo įgyvendinimą laiku“, – teigia K. Urbonė.

Lubos – įkvepiantis nestandartinis sprendinys 

Naujosios Panevėžio autobusų stoties lubas pagal architektų ir užsakovų pateiktus reikalavimus suprojektavo ir pagamino įmonė „Materials.lt“, mielai įgyvendinanti net sudėtingiausius nestandartinius užsakymus. 

Pasak įmonės vadovo Aliaus Pažėros, nestandartinis buvo ir šis užsakymas Panevėžyje: pagal pastato projektą plokštės turėjo būti natūralaus betono, tam tikrų matmenų, maksimaliai lengvos ir su minimaliomis siūlėmis. Nematomo tvirtinimo būdu buvo numatyta įrengti iš viso apie 260 kv. m tokių lubų.

„Iššūkių kėlė svoris, taip pat ne horizontali plokštuma, o laužytos formos ir tik viena galima montavimo kryptis. Visa tai pavyko įgyvendinti parinkus optimalų karkaso variantą, detaliai apskaičiuotą ir tiksliai atitinkantį lubų projektą“, – pasakoja įmonės vadovas. 

Jo teigimu, „Materials“ fibrobetono plokštės – tai tvarus ir amžinas sprendimas tiek luboms, tiek fasadui. 

„Iš mūsų architektai ir klientai gauna ne tik reikiamą produktą – mes kartu teikiame ir visas inžinerines paslaugas, atliekame projektavimo ir montavimo darbus. Galime suprojektuoti ir pagaminti nestandartinių matmenų elementus, unikalias 3D formas, įvairių faktūrų ir spalvų paviršius. Kiekvienas klientas, architektas ar dizaineris mūsų asortimente ras tinkamą sprendimą arba mes jį sukursime, kad patenkintume lūkesčius“, – sako A. Pažėra, „Materials.lt“ vadovas, ir priduria: įmonės darbuotojai sukaupę didelį inžinerinių žinių bagažą, tad kuo sudėtingesnė užduotis – tuo jiems patrauklesnis iššūkis. 

Hidroizoliacijos sprendiniai visada priklauso nuo sąlygų 

Naujosios Panevėžio autobusų stoties hidroizoliacijos sprendinius pasiūlė, medžiagas jiems įgyvendinti tiekė ir rūpimais klausimais hidroizoliacijos montuotojus konsultavo statybos inžinerijos profesionalų komanda – UAB „Mosas“. 

Rūsio grindų gruntui sutankinti panaudotas triašis geotinklas TENSAR TX 160. „Jis naudojamas, kai norima projekte nurodytus sutankinimo rodiklius pasiekti naudojant plonesnį grunto sluoksnį arba esant aukštam gruntiniam vandeniui. Triašis geotinklas padeda pasiekti gerokai aukštesnius sutankinimo rodiklius nei nenaudojant tinklo arba naudojant senos kartos dviašį geotinklą“, – paaiškina sprendimą Vytautas Tamošaitis, UAB „Mosas“ projektų vadovas. 

Požeminės automobilių aikštelės perdangai – eksploatuojamam stogui, arba autobusų aikštelei, pasirinkta hidroizoliacija SWELLTITE – aktyvinto bentonitinio molio sistema su HDPE membrana, kuri iškart nepraleidžia vandens. „Šis bentonitinio molio gaminys, palyginti su „Voltex®“, kita mūsų tiekiama aukščiausios kokybės bentonitinio molio sistema, yra mažesnio svorio, todėl jį daug lengviau prijungti prie vertikalių paviršių, pavyzdžiui, kolonų, sienų. Aktyvintas 1,5 mm bentonitinio molio sluoksnis išbrinksta iki 0,5 cm ir daugiau. SWELLTITE – savaime užsigydantis gaminys, naudojamas ant lygių paviršių: eksploatuojamų stogų, terasų, požeminių sienų ir kt. Jį galima kloti net žiemos metu ar ant drėgno betono, nelaukus, kol šis visiškai išdžius“, – vardija V. Tamošaitis ir pasidžiaugia, kad projektuotojai ir rangovas įvertino šiuos SWELLTITE pranašumus.

Hidroizoliacija SWELLTITE buvo įrengiama vasarą, tad darbai vyko sklandžiai. Iššūkiu tapo pati eksploatuojamo stogo detalė. Autobusų ratų sukuriama didelė taškinė apkrova perduodama į apatinius sluoksnius, tokiu būdu būtų sutrikdytas vandens nutekėjimas. Šios rizikos išvengta ant hidroizoliacijos paklojus 1400 kPa gniuždomojo stiprio drenažinius lakštus GRILTEX DREN 12 SP PLUS su geotekstile. „Per geotekstilę vanduo papuola į drenažinį lakštą, o tada pagal nuolydį nuteka į įlają arba nuo stogo. Taip suvaldoma galima žemės dangos deformacija ir vandens užtvenkimas drenažiniame lakšte“, – paaiškina V. Tamošaitis.   

Stoties pastato stogas buvo padengtas tepama skaidria elastinga hidroizoliacija TECMA PAINT I-T. Įmonės „Mosas“ projektų vadovo teigimu, tai vienas didžiausių Lietuvoje objektų, padengtų skaidria hidroizoliacija. Ši hidroizoliacija dažniausiai naudojama eksploatuojamiems stogams ir terasoms dengti. Būdama labai elastinga, ji, užuot nutrūkusi, suvaldo mikrotrūkius ties jais pailgėdama, dėl to traukiantis betonui vis tiek lieka vientisa. 

„Šiuo atveju stogo „sumuštinis“ buvo labai netipinis, nes perdanga buvo šiltinama ne iš viršaus, kaip dažniausiai šiltinami stogai, o iš apačios. Taigi, betonas liko viršuje, o šiltinimo medžiaga – apačioje, pastato viduje. Tokį netipinį stogą reikėjo apsaugoti nuo vandens poveikio ir dar išlaikyti pagal architektūrinę idėją reikiamą betono spalvą“, – pasakoja apie netipinę užduotį V. Tamošaitis. 

Jo teigimu, skaidri ir elastinga TECMA PAINT I-T ypač praverčia, kai atlikus remontą staiga paaiškėja, kad kai kuriose vietose sunkiasi vanduo. Tokiu atveju nereikia visko ardyti ir pradėti remonto iš naujo: pakanka tiesiog padengti vandens veikiamą plotą šia hidroizoliacija. Ji tinkama visokiems paviršiams, nuo brangių klinkerio plytų, akmens, glazūruotų ar neglazūruotų plytelių iki skardinių stogų.

„Šia permatoma hidroizoliacija dengti terasą, balkoną ar eksploatuojamą stogą yra pigiau, nei viską ardyti ir perdaryti“, – pabrėžia V. Tamošaitis ir priduria, kad ji, be kita ko, yra atspari UV spinduliams ir ilgaamžė.

Gerbūvio darbai – profesionalų rankose 

„Užsakovams buvo svarbu, kad darbai būtų atlikti kokybiškai ir laiku“, – apie esminius projekto reikalavimus kalba bendrovės „Trinkdeda“ direktorius Virginijus Pilotas ir skaičiuoja, kad visas jo vadovaujamos bendrovės darbuotojų Panevėžio autobusų stotyje atliktų darbų plotas – apie 3700 kv. m. 

Autobusų stoties pastato fasadai yra skaidraus stiklo, tad vizualinis vidaus erdvių ir trinkelėmis iškloto lauko perono ryšys turėjo būti vientisas ir ritmingas. Stoties perone įmonės komanda pėsčiųjų takus ir keleivių įlaipinimo aikšteles išklojo šviesiomis, o keleivinio transporto išvažiavimo, įvažiavimo ir stovėjimo vietas – tamsesnėmis trinkelėmis. Pasirūpinta betoniniais borteliais šaligatviams ir vejai, sumontuoti lietaus vandens trapai, atkurta šalia esančių gatvių šaligatvių danga.

„Atlikome visus darbus, susijusius su teritorijos gerbūviu“, – apibendrina darbų gausą patrauklioje, šiuolaikiškoje autobusų stotyje „Trinkdedos“ vadovas. 

Daugiausia kantrybės, kruopštaus komandos darbo ir skaičiavimų, pasak jo, pareikalavo keleivių įlaipinimo aikštelių įrengimas. Jau pradėjus gerbūvio darbus projektas buvo pakoreguotas ir darbai sulėtėjo, nes vietomis trinkeles teko perkloti. Tačiau komanda neprarado optimizmo – atliko darbus laiku ir džiaugiasi galėjusi prisidėti prie patrauklaus Panevėžio miesto susisiekimo infrastruktūros objekto statybos. 

„Mūsų įmonė ne pirmą kartą dirba Panevėžyje, esame žinomi dėl kokybiško darbo ir patrauklios jo kainos. Šiame objekte mūsų komanda įgijo ne tik naujos patirties, bet ir naujų profesinių žinių. Smagu, kad atliktais darbais prisidėjome prie Panevėžio, kaip strateginio logistikos centro, pozicijos stiprinimo“, – sako V. Pilotas.

Šešerius metus gyvuojanti bendrovė „Trinkdeda“ užsiima ne tik trinkelių klojimu: ji klientams gali pasiūlyti daugybę gerbūvio darbų, įrengti veją, sumontuoti lietaus kanalizaciją, suformuoti laiptus, atlikti lauko betonavimo ir pagrindų įrengimo darbus. 

* Žemės ir lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus Panevėžio autobusų stotyje atliko įmonė „Dujotiekio statyba“. 

 Objektas: Panevėžio autobusų stotis su požemine automobilių stovėjimo aikštele, Savanorių a. 9

Užsakovas: Panevėžio miesto savivaldybė

Generalinis rangovas: UAB „Kriautė“

Architektai: „Paleko architektų studija“, architektai Rolandas Palekas, Dalia Uogintė, Bartas Puzonas, Alma Palekienė, Karolina Burbaitė, Ugnė Morkūnaitė

Kadastriniai matavimai: UAB „Geodezinių matavimų projektai“ 

Statybos techninės priežiūros vykdytojas: Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiasis techninės priežiūros inžinierius Alvydas Kerbelis

Betono mozaika, Mosas, Trinkdeda, Dujotiekio statyba, Materials, Geodezinių matavimų projektai