Vilniaus miesto savivaldybė pirmoji Lietuvoje projektuotojams siūlo pasitikrinti, kokį poveikį aplinkai turės suprojektuotas pastatas ar viešoji erdvė ir kiek tvarūs numatyti aplinkos sutvarkymo sprendimai. Žalumo indekso skaičiuoklė leidžia įsivertinti projekto ekologinį efektyvumą esamame sklype, koks yra kietų dangų ir vandeniui laidžių dangų santykis, žaliosios infrastruktūros plotas, lietaus sugeriamumas ir pan.
Kokybiškesnei miesto aplinkai
Pagal užsienio šalių praktiką sukurtas įrankis padės projektuotojams objektyviai įvertinti projekto poveikį aplinkai. „Tikiuosi tai paskatins kurti projektus, skirtus formuoti sveiką ir kokybišką miesto aplinką ir padės pažvelgti į projektą, kaip į nedidelę, bet svarbią didžiulio organizmo – miesto – dalelę. Nuo žaliosios infrastruktūros įrengimo, liūčių vandens sugeriamumo sprendimų priklauso projekto vertė miestui, miestiečiams“, – kalbėjo Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.
Žalumo indeksą – tam tikrą įvertį, kuris parodo, kiek miesto teritorija yra žalia ir pasiruošusi atlaikyti klimato kaitos padarinius – naujuose projektuose vertina ir kiti Europos miestai – Berlynas, Stokholmas, Londonas, Helsinkis ir kiti. Žalumo indeksas yra išbandytas ir kaimyninėje Rygoje, Taline. Indekso dėka kuriamos kokybiškesnės žaliosios erdvės mieste taip pat prisideda prie „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ ir „Neutralus klimatui Vilnius 2030“ strateginių tikslų.
Vertinami išsaugoti medžiai
Žalumo indeksas formuoja platesnį požiūrį į savo aplinką. Skaičiuoklė įvertina bendrą teritorijos plotą, užstatytą plotą, nelaidžių ir pusiau laidžių dangų plotą ir suteikia tam tikrą balą.
Atskiri balai priskiriami vejai, pievai, krūmams, žaliesiems stogams, vandens paviršiams, medžiams. Veja suteikia didesnį balą nei kieta danga, tačiau kelis kartus per metus šienaujama pieva – dar vertingesnė. Didesni balai skiriami naujai pasodintiems medžiams. Dar daugiau balų suteiks išsaugoti medžiai.
Pavyzdžiui, vandeniui pusiau laidus paviršius suteiks tik 0,5 balo, veja ar apželdintas stogas – 1,2, siena – 1 balą, o štai išsaugotas medis – 3,3, lietaus sodas – 2,6 balo.
Apskaičiavus žalumo indeksą projektui gali būti suteikiamas ženkliukas „Projektas pasiekia rekomenduojamą indekso ribą“, „Projektas viršija rekomenduojamą indekso ribą“, ir „Projektas nepasiekia rekomenduojamos indekso ribos“.
„Tai savotiškas kokybės ženklas ir, jei projektas parengtas atsižvelgiant į aplinką, planuojant, kaip miestas prisitaikys prie besikeičiančio klimato – karščių, staigių liūčių, jis gauna aukštą balą. Vis dėlto, jei balas žemas, gal reikia apgalvoti ir keisti kai kuriuos sprendinius“, – mano miesto vyriausioji architektė L. Kairienė.
Miestas vertins savo projektus
Vilnius tiek naujuose, tiek jau patvirtintuose – mokyklų, darželių ir kitų savivaldybės pastatų bei viešųjų erdvių – projektuose jau skaičiuos žalumo indeksą. Verslo projektams šis indeksas taps rekomendacinis, teisiškai neprivalomas, tačiau tikimasi, kad tai bus pagalbinė priemonė įsivertinti projekto tinkamumą.
Žalumo indeksą matuoti galima tiek rengiant projektinius pasiūlymus, tiek ruošiant techninį projektą.
„Vilniaus vystymo kompanija yra aktyvi Vilniaus miesto žalumo ambasadorė, koordinuojame darželių, mokyklų ir kitų viešos paskirties objektų projektavimą ir statybą. Todėl pirmieji išbandėme žalumo indekso skaičiuoklę. Kvietėme naujų darželių, mokyklų želdynų projektuotojus išbandyti šį įrankį – įvertinti, kaip jis veikia, pasidalinti savo įžvalgomis“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo valdymo departamento direktorė Sigita Kėblienė.
Indekso kūrėjai kartu su projektuotojais skaičiavo kelių projektuojamų Vilniaus miesto mokyklų žalumo indeksus. Pavyzdžiui, Perkūnkiemio lopšelio-darželio Bieliūnų gatvėje 5 projektas įvertintas 2 balais (rekomenduojamas balas mokymosi įstaigoms ir darželiams – 1,1). Šiame projekte nemažai balų suteikė planuojami sodinti medžiai ir želdynai, lietaus sugeriamumo sprendimai.
Planuojama gimnazija Jeruzalės rajone, M. Marcinkevičiaus g. 72, surinko 2,46 balo. Prie šio projekto žalumo balo prisidėjo gerai įvertinta išsaugoma augmenija, planuojami pasodinti nauji medžiai, krūmai.
„Ketiname žalumo indekso skaičiavimą įtraukti į naujų objektų projektavimo sutartis. Galimybė pamatuoti aplinkos žalumą įvairiais aspektais suteikia aiškumą ir užtikrintumą žinoti, kiek kokybiška yra vystoma miesto infrastruktūra“, – pridūrė S. Kėblienė.
Remiamasi Helsinkio pavyzdžiu
Vilniui pritaikytą skaičiuoklę pagal Helsinkio žalumo indeksą (angl. Helsinki Green Factor Tool) kūrė MB „Bluma Collective“ bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto doc. prof. Ričardu Skorupsku. Bendro darbo metu Helsinkio žalumo indekso metodika pritaikyta Vilniui, indeksas papildytas naujomis funkcijomis: Vilniaus skaičiuoklėje galima paskaičiuoti skypo esamą situaciją, ne vien projektuojamą, pridėta naujų žaliosios infrastruktūros elementų, pašalinti sostinės kontekstui netinkami elementai ir pan.
„Švedai jį pradėjo kurti prieš daugiau nei dešimt metų. Tai yra vienas išsamiausių ir detaliausių, į visų prieš tai analizuotų žalumo indeksų privalumus ir trūkumus atsižvelgęs prototipas. Helsinkio metodika yra paremta penkiomis kategorijomis (Ekologija, Funkcionalumas, Miestovaizdis, Priežiūra ir Vadentvarka), pagal kurias žaliosios infrastruktūros elementams buvo priskirti atitinkami svarbos svoriai. Helsinkio žalumo indekso metodika išsiskiria savo detalumu, skaidrumu ir pritaikomumu“, – vienas iš „BLUMA“ įkūrėjų, urbanistas Ignas Kazlauskas.
