Architektūros studija AKETURI sukūrė dalies Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) urbanistinę ir architektūrinę viziją, numatančią dviejų šiuo metų neišvystytų teritorijų virsmą į šiuolaikišką, žalią ir daugiafunkcinį „miestą mieste“. Nors Klaipėdos LEZ neatsisako savo gamybinės krypties, daugiau dėmesio ateityje bus skiriama inovacijoms, paslaugoms ir rekreacijai.
Klaipėdos LEZ pastaraisiais dešimtmečiais iš tradicinės gamybinės teritorijos natūraliai po truputį virsta inovacijomis, technologijomis ir produktų kūrimu grįsta ekosistema.
Tarp akivaizdžiausių pavyzdžių yra čia ne vieną dešimtmetį veikiančios stambios plastikų gamintojos, ilgainiui gamybinę veiklą papildžiusios laboratorijomis ar naujų produktų kūrimo centrais. Kita vertus, į Klaipėdos LEZ nuolat ateina nauji pažangūs investuotojai, kurie iškart numato tiek gamybinę, tiek daug aukštesnę pridėtinę vertę lemiančią „kūrybinę“ veiklą.
Besikeičiantys investuotojų, darbuotojų ir pačių klaipėdiečių poreikiai lėmė tai, kad Klaipėdos LEZ nutarė nubrėžti naujas gaires būsimai plėtrai. Laisvoji zona taip pat siekė toliau stiprinti savo ambiciją tapti pilnai integruota Klaipėdos dalimi, siūlančia ne tik darbo vietas, bet ir miestietiškas paslaugas ar net atokvėpio galimybes.
Šias užduotis padėjo įgyvendinti studija AKETURI, sukūrusi ilgalaikę urbanistinę ir architektūrinę dalies neišvystytų LEZ teritorijų viziją. Ji tarsi pratęsia ir detalizuoja urbanistikos studijos MMAP anksčiau paruoštą Klaipėdos LEZ plėtros strategiją, jau tuomet numačiusią mokslo ir inovacijų parko, komercijos ir kitas funkcines zonas.
Naujos funkcinės zonos
Naujoji vizija apima dvi atskiras teritorijas palei Pramonės ir Lypkių gatves. Abu šie plotai tarpusavyje ribojasi ir gali sudaryti vientisą žaliąją erdvę, tačiau kiekvienai iš zonų numatytos skirtingos funkcijos ir akcentai.
Pirmajai, arčiausiai miesto, ties vakarine Lypkių gatvės dalimi esančiai teritorijai numatytas inovacijų ir kompetencijų centro vaidmuo. Čia daugiausiai erdvės numatyta biurų pastatams, tyrimų centrams ir laboratorijoms, tačiau palikta galimybių ir modernioms gamykloms.
Pirmosios teritorijos centrą turėtų užimti savotiškas flagmanas – išraiškingesnis pažangių produktų kūrimui, technologinei plėtrai ar kitai inovacinei veiklai skirtas pastatas su patraukliomis, bendruomeniškomis ir atviromis prieigomis. Šis branduolys kryptingai orientuojamas į žaliųjų technologijų įmonių pritraukimą ir klimatui neutralių inovacijų kūrėjų ekosistemą. Architektų patirtis rodo, kad aplink tokį teritorijos akcentą paprastai ilgainiui formuojasi ir kita plėtra.
Taip pat, inovacijų ir kompetencijų zonoje numatomas skveras, atvira aktyvaus laisvalaikio erdvė su galimybe užsiimti skirtingomis sporto šakomis bei vientisas, gausiai apželdintas „žaliasis koridorius“ pėstiesiems su tvenkiniu vakarinėje dalyje. Šioje LEZ dalyje būtų įmanomas ir sveikatingumo centras ar bent lauko mikro pirčių kaimelis.
O antra naujoji zona ties Šilutės keliu rytinėje LEZ dalyje kol kas pakrikštyta „didžiuoju prekybos centru“. Kaip ir sufleruoja toks pavadinimas, joje išties galėtų atsirasti ir vienas ar kitas stambus mažmeninės prekybos objektas, tačiau erdvės čia numatomos ir prekybiniams sandėliams, biurams, taip pat galimam viešbučiui ir konferencijų bei parodų centrams. Šios zonos akcentu ateityje galėtų tapti šiuo metu vos pastebimas Žydrės upelis, kurio prieigos virstų būsimo parko ir žaliojo „rekreacinio koridoriaus“ ašimi. Tarp šios LEZ dalies alternatyvių idėjų yra ir vieno sklypo skyrimas dirbtinių bangų sporto centrui.
Beje, abejose aptariamose zonose dalis gatvių numatomos kaip ramaus eismo, t.y. jose vienodą svarbą turėtų tiek motorinis transportas, tiek ir pėstieji su dviratininkais. Taip pat, teritorijoms numatomas ypač gausus, naujausias gyvenamųjų zonų ir viešųjų erdvių tendencijas atspindintis, atskiras gaires turintis apželdinimas. Galiausiai, naujai suplanuotose zonose numatyta nemažai lankstumo: tiek konkrečių pastatų funkcijose, tiek viešose erdvėse ar mažosios architektūros sprendimuose. Pavyzdžiui, siūlomos želdynų salelės ar sėdėjimui skirti amfiteatrai, kurių padėtį erdvėje būtų galima nesunkiai pakeisti.
Naujosioms teritorijoms AKETURI sukūrė ir vadinamąją architektūros „stiliaus knygą“ – rekomendacines gaires būsimiems naujiems pastatams. Šiose gairėse aptariamos rekomendacijos viešiems ir privatiems pastatams: pirmiesiems siūloma daugiau išraiškingumo, o antriesiems – lankstumo. Visiems pastatams siūloma kurti ryškesnius paradinius fasadus, kurie visuomet būtų orientuoti į viešąsias erdves. Architektūros gairėse taip pat aptariamos fasadų galimybės, spalviškumas ir medžiagiškumas ir kiti aspektai siekiant suderinti vieningą teritorijos identitetą su konkrečios organizacijos noru atspindėti savo išskirtinumus.
Būtina keliant vertę
Studijos AKETURI vadovas Lukas Rekevičius teigia, kad teritorijai siekiant pritraukti aukštą pridėtinę vertę, pirmiausia reikia pritraukti atitinkamus žmonės. Ir nebe iš „vietos priemiesčių“, o visos Europos. Todėl šiame projekte architektūra ir urbanistika buvo visų pirma kuriama „žmonėms vilioti“.
„Didelį dėmesį teritorijoje skyrėme žalumui: ne paviršutiniškam, o sąžiningam, gausiam erdvių apželdinimui, vandens pasitelkimui ar net praplėtimui. Teritorija iš esmės išliks industrine, tačiau aplinka čia gali būti tokia, kurioje norisi būti ir kuria norisi rūpintis. Dėl to kaip idėją pasiūlėme ir pirčių kaimelį – tai kainuoja nedaug, bet gali sukurti didelį efektą. Apskritai, šios teritorijos turėtų labiau priminti universitetinį ar mokslo miestelį, vadinamąjį campus“, – kalba L. Rekevičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad vizijoje numatomi pastatai ir kiti sprendiniai yra sukurti labiau kaip „minkštos taisyklės“. Kitaip tariant, jeigu ateitų konkretus nuomininkas ar investuotojas su tiksliais savo poreikiais, sprendiniai būtų koreguojami pirmiausia pagal juos. Tačiau bendrieji vizijos principai ir rekomendacijos vis vien turėtų išlikti. Nauja gatvių tinklo struktūra ar užstatymo zonos ilgainiui turėtų persikelti ir į teritorijos detaliojo plano pokyčius, tačiau tam tikras lankstumas vis vien šiais laikais yra būtinas.
„Tokiuose projektuose labai reikalingi pirmieji, ledus pralaužiantys, toną užduodantis ir plėtrą aplink įkvepiantys pastatai. Labai norėtųsi tokio pastato pirmojoje inovacijų ir kompetencijų zonoje. Kitai LEZ daliai ir kartu visam miestui didžiulį impulsą galėtų sukurti konferencijų centras. Manau, kad visi Lietuvos LEZ’ai anksčiau ar vėliau nebegalės būti vien gamybiniai, nes mums sunku konkuruoti su pigesniu darbu trečiose šalyse. Todėl tokios šviežios teritorijos gali būti tarsi naujos kartos Gedimino laiškai, duodantys pažadą ir realiai traukiantys tyrimus, inovatyviuosius verslus, universitetų padalinius bei, svarbiausia, žmones, šeimas“, – kalba architektas.
Su Klaipėdos LEZ ir kitais uostamiesčio urbanistikos projektais toliau darbus tęsiantis MMAP studijos įkūrėjas Martynas Marozas taip pat pabrėžia, kad šie planai pirmiausia skirti atliepti besikeičiantiems darbuotojų ir investuotojų poreikiams.
„Šiandienos investuotojas klausia ne tik apie elektros galią, bet ir tai, kaip į darbą atvažiuos dviračiu. Klaipėdos LEZ jau trečią dešimtmetį puikiai išpildo ekonominius aspektus, bet žvelgiant į ateitį, aukštos pridėtinės vertės kūrimui svarbūs tampa tokie faktoriai kaip ryšiai su miestu, biologinė įvairovė, žmonių aplinka ir veiklos po darbo, tvarumas, teisingumas, socialinė atsakomybė. Todėl tiek mes, tiek kolegos nekeičiame esamos urbanistinės struktūros, bet kuriame plotą, kuriame atsirastų naujos industrijos ir joms reikalinga aplinka“, – komentuoja M. Marozas.
Tad LEZ senbuviai tiek MMAP, tiek AKETURI darbuose atpažins niekur nedingsiančias, LEZ stuburą tarsi formuojančias Pramonės ir Lypkių gatves, bet jose urbanistai bando ryškinti ašis: Pramonės g. formuojama kaip logistinė arterija, o Lypkių g. įgyja daugiau žmogiškojo mastelio tapdama būsima, „gyvąją-žaliąją“ jungtimi su miesto centru.
„O patys tokie planai, net jei įgyvendinami per daugelį metų, pažingsniui ir nebūtinai 100 proc. tiksliai, kuria vertę nuo pirmos dienos. Tai yra aiškus vektorius – visuomenė ir interesantai iškart žino, kur link nori judėti teritorija ir kaip ji mato savo ateitį. Atsiranda pagrindas diskusijai, bendraminčių sutelkimui. Tokie dokumentai, be kita ko, kuria patikimumą, palengvina komunikaciją su esamais ir būsimais investuotojais. Galų gale, planai padeda sudėtingą realią plėtrą įgyvendinti palaipsniui: tampa aišku, kas ir kodėl turėtų iškilti vienoje, o ne kitoje vietoje“, – teigia urbanistas.
Atspirtis realiai plėtrai
Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas komentuoja, kad ši urbanistinė vizija yra ilgalaikė, tačiau dalį realių projektų naujosiose teritorijose valdymo bendrovė ruošia jau dabar. Pavyzdžiui, Klaipėdos LEZ šiuo metu aktyviai dirba ties konkrečia inovacijų ir kompetencijų centro ar net klasterio idėja – ruošiami architektūriniai sprendimai, kalbamasi su potencialiais klientais, viešojo sektoriaus partneriais.
„Ši vizija daliai Klaipėdos LEZ suteikia gaires ir kryptį ilgalaikiam, nuosekliam ir atspariam augimui. Šiame dokumente architektūra ir urbanistika siekia spręsti labai realius verslo, miesto ar net valstybės iššūkius: patrauklumą darbuotojams, integraciją su miestu, norą orientuotis į aukščiausią pridėtinę vertę, stiprias ekosistemas ir kt. Nors didžiąją dalį realių investicijų šiose teritorijose įgyvendintų privatus verslas, šioje vizijoje vis vien tarsi įsipareigojame kurti naujos kartos, miestietiškas ir kartu itin žalias viešąsias erdves. Galiausiai, ši vizija tampa ir impulsu naujomis akimis pažiūrėti į kitas, dokumente neaptariamas LEZ teritorijas bei viešąsias erdves, o kartu ir į visą mūsų miestą“, – kalba E. Kiudulas.
Jis pabrėžia, kad naujoji urbanistinė-architektūrinė vizija apima keliasdešimt hektarų šiuo metu neišvystyto Klaipėdos LEZ teritorijos ploto, tačiau ne visus sklypus. Kitaip tariant, LEZ ir toliau bus galimybės įprastoms „plyno lauko“ investicijoms, projektuojant ir plėtojant naujus pastatus (įskaitant gamyklas) pagal konkretaus investuotojo pasirinkimus – tiek atnaujinamose teritorijose, tiek ir visoje laisvojoje ekonominėje zonoje. Visas LEZ teritorijos plotas Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse sudaro 412 ha.
Taip pat, E. Kiudulas tikisi, kad modernesnis, jaukesnis ir miestietiškesnis LEZ dar labiau prisidės prie kasdienio pietinių miesto rajonų komforto. Šiuo metu tarp LEZ ir uosto esančios miesto dalys vis dar gali pasigesti kokybiškų rekreacinių erdvių ar paslaugų, kurių ilgainiui galėtų pasiūlyti laisvosios zonos transformacija bei stiprinami naujųjų teritorijų ryšiai su miestu.
„Ne kartą kalbėjau apie Klaipėdos LEZ suartėjimą su miestu, gausesnes paslaugas mūsų teritorijoje, „miesto mieste“ principą, švarią pramonę, tvarumą ir kitus mums visiems reikšmingus aspektus. Visų jų jau ne vienus metus po truputį siekiame natūraliai, tačiau naujoji urbanistinė vizija taps labai aiškiu tikslu, kuriame norėtume galiausiai atsidurti. Matau Klaipėdą kaip geriausią vietą gyventi, dirbti ir kurti verslą, o šiame dokumente nedidelė dalis tokios ambicijos tikrai atsispinti“, – sako LEZ vadovas.
