Nuo sausio 1 dienos pradėjus veikti Valstybiniam kelių fondui, į kurį šiemet planuojama surinkti 178,8 mln. eurų, šios lėšos bus skirtos 101 projektui – iš viso planuojama tvarkyti 274 kilometrus kelių ir 51 kritinės būklės tiltą, praneša BNS.
Anot susisiekimo viceministrės Dovilės Sujetaitės, šiais metais magistraliniuose keliuose įgyvendinant 34 projektus ketinama sutvarkyti 137 kilometrus kelių ir 17 tiltų, 37 projektus krašto keliuose – 120 kilometrų ir 13 tiltų, 30 projektų rajoniniuose keliuose – 17 kilometrų ir 21 tiltą.
„Tikimės, kad fondas padės spręsti tą besitęsiantį lėšų trūkumą valstybinės reikšmės keliams ir valstybinių kelių degradaciją bei užtikrins stabilų finansavimą valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektams“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė viceministrė.
„Siekiame, kad 80 proc. valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga atitikų kelių būklės dangos indekso kriterijus“, – pristatyma Valstybinio kelių fondo lėšų sąmatos išlaidų paskirstymo projektą sakė ji.
Pasak D. Sujetaitės, Kelių fondo lėšomis šiais metais bus tvarkomi magistralės Vilnius–Klaipėda ruožai, atliekami „Via Balticos“ paskutinio etapo ties Lenkijos siena darbai, užbaigiami magistralės Vilnius–Utena tvarkymo darbai.
„Kadangi eilę metų nebuvo investuojama į automagistrales, mes šią dieną turime labai sudėtingą situaciją su A1 (Vilnius–Klaipėda – BNS) automagistrale (…). Po šios ypatingai šaltos, speiguotos žiemos pavasarį turėsime dar daugiau iššūkių su magistrale, nes jos dangos būklė yra labai prastos kokybės. Todėl (A1 magistralei – BNS) yra dedamas didelis prioritetas iš fondo“, – posėdyje sakė ministras Juras Taminskas.
Be to, bus pradėti krašto kelio Kaunas–Prienai–Alytus tvarkymo darbai, artimiausiu metu planuojama skelbti konkursą.
108,8 mln. eurų bus skirta magistraliniams, mokamiems valstybinės reikšmės krašto keliams, 50 mln. eurų – nemokamiems valstybinės reikšmės krašto keliams, o dar 20 mln. eurų – tokios reikšmės rajoniniams keliams.
„Kai patvirtinsime KPPP (Kelių priežiūros ir plėtros programos – BNS) sąmatą ir „Via Lietuva“ sudėlios portfelį, tuomet darbais užsipildys visa likusi Lietuva. Tai yra krašto keliai, regioniniai keliai, žvyrkeliai atitinkamai per miestus ir miestelius, tiltai, viadukai, ko neuždengėme iš Kelių fondo finansavimo“, – sakė J. Taminskas.
Savo ruožtu valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas teigė, kad didžiausias dėmesys skirstant fondo lėšas šiais metais – magistraliniams keliams, nes šiais keliais Lietuvoje pravažiuoja daugiau nei pusė viso transporto srauto, o bet kokie dangos defektai turi tiesioginę įtaką eismo saugumui.
M. Gedaminskas taip pat kalbėjo, kad ieškoma būdų, kaip Kelių fondui pasiskolinti papildomų lėšų.
„Susitikome tiek su ILTE (nacionalinio plėtros banku – BNS), tiek su Europos investiciniu banku, tiek su Šiaurės investiciniu banku ieškodami įvarių variantų. Glaudžiai bendradarbiaujame su ministru ir viceministre dėl teisėkūros ir įstatyminės bazės korekcijų, kad valstybės turtas būtų įveiklintas labiau“, – teigė M. Gedaminskas.
„Remdamiesi Lenkijos pavyzdžiu, gauti papildomų pajamų tiesiogiai į fondą kelių atstatymui būtų galima, pavyzdžiui, iš žemės nuomos, parkavimo nuomos, kas yra vienas iš potencialių šaltinių“, – pridūrė jis.
J. Taminskas sausio viduryje teigė, kad didžiausias šių metų iššūkis bus papildomų fondo lėšų paieška – Susiekimo ir Finansų ministerijos artimiausią pusmetį parengs fondo nuostatų patobulinimus, analizuos galimybes fondui skolintis lėšų iš ILTE.
BNS rašė, kad Ministrų kabinetas sausio viduryje patvirtino Kelių fondo nuostatus. Iš fondo bus finansuojami pradėti ir dar nebaigti projektai, kelių, kurių dangos būklė yra blogiausia ir kelia grėsmę eismo saugumui, projektai, tiltai, viadukai ir tuneliai, esantys prioritetinėse eilėse, taip pat projektai, kuriems skirtas finansavimas iš ES ar kitų fondų bei tarptautinių finansinių priemonių.
Iš fondo šiemet nebūtų finansuojamas tokių kelių pritaikymas valstybės gynybos pajėgumams ir civilinei saugai stiprinti ar aplinkkeliams tiesti.
Šiemet fondo lėšomis taip pat planuojama tęsti šalia Kauno esančio Krunos tilto rekonstrukciją, Tarandės tunelio statybą.
