Vanduo žmogui gyvybiškai būtinas. Jis nepakeičiamas fiziologiniuose procesuose, gerina tiek fizinį, tiek psichologinį aplinkos mikroklimatą, o kartu – ir sveikatą bei gyvenimo kokybę. Nenuostabu, kad šiais globalaus atšilimo laikais, visuomenei vis daugiau dėmesio skiriant sveikatingumui, tvarumui ir energiniam efektyvumui, baseinai ir fontanai nebėra tik puošmenos, laisvalaikio ar sporto objektai: tai kompleksiniai architektūros, inžinerijos ir netgi socializacijos projektai.
Autorė: Neda Žvybienė
Šiuolaikinė baseinų ir fontanų architektūra išgyvena technologinį ir estetinį perversmą. Nuo dinamiškų viešųjų erdvių fontanų miestų centruose iki pažangiausių komercinių SPA baseinų ir ultraprabangių privačių rezidencijų – visame pasaulyje tiek viešo, tiek privataus gyvenimo srityse stebimas ryškus kokybinis vandens pramogų šuolis. Taikomos inovatyvios technologijos, diegiamos pažangios vandens paruošimo sistemos ir integruojamos į skaitmenizuotą pastatų valdymą vadovaujantis tvaraus projektavimo, energijos vartojimo efektyvumo principais.
Šiuolaikinės inžinerijos pažanga suteikia galimybę kurti ilgaamžius, ekonomiškai efektyvius ir aukštus aplinkosauginius standartus atitinkančius objektus, užtikrinančius optimalius vartotojų potyrius ir kuo mažesnes eksploatacines sąnaudas.
Akivaizdu: auganti sveikatingumo, aktyvaus laisvalaikio ir aukštos kokybės rekreacinių erdvių paklausa skatina kurti daugiafunkcius objektus. Jie didina tiek privataus, tiek komercinio nekilnojamojo turto (NT) vertę ir ilgainiui užtikrina tvarią ekonominę grąžą, stiprina vietovės konkurencingumą, pritraukia į ją lankytojų. Tinkamai suprojektuoti ir efektyviai eksploatuojami baseinai ar fontanai tampa ilgalaike investicija į visuomenės sveikatą, urbanistinę plėtrą ir tvarią infrastruktūrą.
Analizuojame visiškai naujus tarptautinio pripažinimo sulaukusius projektus, kurie novatoriška estetika ir techninėmis inovacijomis brėžia naujas gaires baseinų ir fontanų įrengimo profesionalams bei architektams.
Vienas telkinys – daug funkcijų
Čekijos Brno miesto parke pagal architektūros studijos „Consequence forma architects“ architektų Martino Sládeko ir Janicos Šipulovos projektą sumaniai atnaujinta Moravijos aikštė. Po rekonstrukcijos ji paversta nauja kiaurus metus gyvybinga vieta. Vasarą aikštės centre veikia fontanas, o žiemą – čiuožykla. Fontano zona sukurta kaip atvira platforma renginiams: išjungus fontaną, vanduo kaipmat nusenka ir visa teritorija virsta scena, kurioje vyksta teatro pasirodymai ir koncertai.
Vis dėlto dažniausiai į grindinį integruotas modernus 700 kv. m ploto fontanas veikia keliais skirtingais režimais, visiškai pakeičiančiais viešosios erdvės charakterį. Kai negilus fontano baseinas yra ramybės būsenos, jo paviršius tarsi veidrodis atspindi parką. Fontane sumontuota 80 specialių dulksnos purkštukų, kurie karštomis vasaros dienomis dulksnos debesiu efektyviai vėsina parko orą ir gaivina lankytojus. Fontane integruoti ir įvairaus dydžio tradiciniai purkštukai, išmetantys vandenį į 2–5 m aukštį. Kiekviena iš vertikalių vandens srovių valdoma atskirai programine įranga (PLC valdikliais), todėl reguliuojant vandens aukštį galima kurti įvairias choreografijas. Fontano sistemoje ir požeminėje rezervuaro talpykloje cirkuliuoja iki 40 kub. m vandens. Šis procesas yra automatizuotas ir susietas su vietos meteorologijos stotele. Purkštukų intensyvumas bei dulksnos režimas automatiškai prisitaiko prie esamų klimato sąlygų – oro temperatūros, drėgmės ir vėjo stiprumo. Sistema pati reguliuoja vandens lygį baseine. Ji gali labai greitai visiškai ištuštinti baseiną arba atkurti vandens veidrodžio efektą.
Išmanusis fontanas – bendrosios parko hidrologinės sistemos dalis. Visas parko grindinys suprojektuotas su nuolydžiais, nukreipiančiais lietaus vandenį į požemines filtravimo talpyklas. Požeminiuose rezervuaruose išvalytas ir fontano sistemai nebepanaudojamas vandens perteklius specialiais drenažo vamzdynais nukreipiamas į medžių šaknis. Visi medžiai pasodinti į modernų substratą (žvyrą, praturtintą aktyvinta bioanglimi ir kompostu), kuris sulaiko drėgmę, valo vandenį ir palaiko dirvožemio aeraciją.
Savarankiškos valymo sistemos
„Lotus Clubhouse“ – išskirtinis ir tvarus garsios architektų studijos „MIA Design Studio“ suprojektuotas poilsio ir bendruomenės centro pastatas Vietnamo Long Ano provincijoje. Biofilinės architektūros pastatą sudaro kelios apskritos, viena kitą pridengiančios dvisluoksnės platformos su gyva augalija, kuri padeda reguliuoti pastato temperatūrą ir surenka lietaus vandenį. Šis vanduo specialiais kanalais filtruojamas ir nukreipiamas žemyn į aplinkines vandens talpyklas bei baseinus ir tik po to grąžinamas į ežerą. Aplink pastatą suformuoti lenkti takai, baseinai ir pusapvalis tiltas sukuria įspūdį, kad statinys plūduriuoja ant vandens tarsi lotoso lapas. Šiame projekte ypač svarbi baseinų priežiūra, nes surinktas ir išvalytas lietaus vanduo privalo nepakenkti nei baseinų, nei ežero vandens kokybei. Šiame objekte visos vandens valymo sistemos orientuotos į dirbtinio intelekto (DI) valdomą automatizaciją ir tvarią inžineriją. Šiuolaikiniai SPA centro sprendiniai patvirtina tendencijas, kad rinka galutinai nusigręžė nuo rankinio cheminių medžiagų dozavimo ir perėjo prie sistemų, kurios baseiną paverčia beveik savarankiškai veikiančia ekosistema. Anksčiau DI valdoma valymo sistema tik pranešdavo apie baseino vandens būklę, o „Lotus Clubhouse“ DI atlieka prognozes ir analizę. Sistema iš anksto numato, kada dėl artėjančios kaitros ar liūties pasikeis vandens balansas, ir automatiškai duoda nurodymus dozavimo stotelei koreguoti vandenį, kol jis dar neprarado skaidrumo. Baseino dugną ir sienas valo belaidžiai robotai, o saulės energija įkraunami robotai nuolat plūduriuoja baseino paviršiuje ir renka lapus bei dulkes. Baseino filtrams „Lotus Clubhouse“ naudojamas ne kvarcinis smėlis, o novatoriškas AFM filtravimo užpildas, sukurtas iš perdirbto stiklo. Jis mechaniškai sulaiko iki 95 proc. smulkesnių dalelių ir neleidžia filtruose formuotis bakterijų plėvelei. „Lotus Clubhouse“ šiemet varžosi „World Architecture Festival 2026“ (WAF) konkursinėje programoje.
Audinių simuliacija
Privačios vilos Dubajuje savininkai pageidavo, kad baseinas būtų ne tik modernus, bet ir užtikrintų kuo daugiau privatumo. Architektūros ir dizaino studijai „E Plus A Atelier“ tai ne pirmas klientas, kuris įsigijęs prabangią vilą vandens sprendiniais nori sukurti asmeninį SPA ar ramybės oazę. Šįsyk nuspręsta, kad pageidaujamą priedangą nuo smalsių akių suteiks baseinas su vandens užuolaida. Baseinas buvo integruotas į vilos architektūrą, kurios esmė – natūralaus akmens (travertino) apdaila ir vientisa vidaus bei lauko erdvė. Baseinas bekraštis – įrengtas taip, kad jo vandens linija, vizualiai susiliejusi su Persijos įlanka ir smėlėtu paplūdimiu fone, sukurtų begalybės pojūtį. Virš baseino suprojektavus išsikišusią monolitinę juodo akmens siją, suformuotas minimalistinis krioklys – vandens užuolaida, krintanti į turkio spalvos vandenį. Ši užuolaida imituoja natūralų tropinį lietų, tačiau atlieka ne tik dekoratyvinį vaidmenį – ji sukuria vizualinę ir akustinę sieną, atskiriančią ramią vilos terasos zoną nuo smėlėto paplūdimio ir viešesnės įlankos erdvės.
Vandens paskirstymo sistema visiškai paslėpta ore pakibusioje masyvioje juodo akmens konstrukcijoje, pratęsiančioje namo stogelį. Vandeniui filtruoti naudojami kvarcinio užpildo filtrai. Vandens lygis kompensacinėje baseino talpykloje, temperatūra ir cheminių medžiagų balansas reguliuojami automatiškai išmaniąja programėle. Vanduo dezinfekuojamas natūraliu būdu, skaidant vandenilio chloridą (druską).
Baseine integruotos ypač elastinga dviejų komponentų cementinė-polimerinė hidroizoliacija ir poliuretaninė skysta membrana (Liquid Polyurethane). Tai kritiškai svarbu Dubajuje: čia dėl karščio dieną betonas plečiasi, o naktį vėsta ir traukiasi, todėl danga, judanti kartu su pastatu, turi nesutrūkti.
Dėmesį traukiančios inovatyvios medžiagos
Londono Brent Kras Tauno (Brent Cross Town) rajone įrengtas fontanas praeivius stebina ryškia žalia spalva, keldamas diskusijas, ar tai kartais ne skulptūra. Tačiau technologijų laikais keičiasi ne tik vandens inžinerija, bet ir medžiagos fontanams. 4,3 m aukščio fontanui dizainerių duetas NEON – Markas Nixonas ir Viliina Koivisto pasirinko akrilo akmenį HIMACS, pažangią kompozito medžiagą, sudarytą iš akrilo, natūralių mineralų ir pigmentų. Ji vientisa, atspari įvairioms oro sąlygoms ir ypač ilgaamžė (eksploatavimo trukmė – iki 30 metų). Jei fontano paviršius laikui bėgant apsineštų kalkėmis ar nukentėtų nuo vandalizmo (pavyzdžiui, būtų subraižytas), jį būtų galima vietoje nušlifuoti, nupoliruoti, ir jis vėl atrodytų kaip naujas. Fontano korpusą sudaro asimetriškai sudėliotos ir tarpusavyje sujungtos lėkštės bei vertikalios briaunos, nukreipiančios ir išsklaidančios krintantį vandenį. Siekta, kad vanduo tekėtų ne chaotiškai, o kurtų harmoningą vizualinį ir akustinį efektą.
Fontano vandens inžineriją projektavusi specializuota įmonė „Fountains Direct“ susitelkė į kaskadinį fontano vandens persipylimą ir garsą. Fontanas stovi judraus rajono aikštėje, todėl vandens kritimo aukštis ir greitis buvo sureguliuoti taip, kad krintančių lašų garsas veiktų tarsi natūralus akustinis filtras. Jis sušvelnina miesto ir automobilių ūžesį, sukurdamas ramybės oazę praeiviams. Norint pasiekti raminantį vandens lašų efektą ir tvarką aplink fontaną, HIMACS plokštėse buvo lazeriu išpjauti paslėpti grioveliai. Vanduo jais teka itin tolygiai, todėl net vėjuotu oru vandens purslai nesitaško už fontano baseino ribų, tvarkingai subėga atgal į uždarą sistemą. Po fontanu sumontuota moderni filtravimo ir siurblių sistema. Vanduo yra nuolat filtruojamas, kad jame nesiveistų dumbliai ir nesikauptų kalkės. Mažinant miesto vandentiekio resursų vartojimą, integruota uždaro ciklo sistema – ratu cirkuliuoja tas pats vanduo.
Unikalios konstrukcijos
Išskirtinės architektūros viešbutis „Saha Casa Boutique Hotel“, esantis Da Nango mieste Vietname, sulaukė didžiulio tarptautinės architektūros bendruomenės dėmesio ir buvo įtrauktas į prestižinio architektūros festivalio „World Architecture Festival 2026“ (WAF) finalininkų sąrašą. Pastatą suprojektavo studija „Ho Khue Architects“, dar žinoma kaip ALPES.
Labiausiai akį traukianti projekto detalė – ant stogo įrengtas konsolinis baseinas, kuris net šešis metrus išsikiša iš pastato fasado. Įrengiant baseiną ant penkių aukštų viešbučio, konstrukcijos evoliucionavo į sudėtingas šiuolaikines inžinerines sistemas. Priekinė baseino dalis yra visiškai skaidri, pagaminta iš specialių itin storų akrilo plokščių. Inžinieriams reikėjo suprojektuoti itin tvirtą atsvaros sistemą pastato viduje ir panaudoti įstrižas gelžbetonines atramas, kad pastatas dėl baseino neprarastų balanso ir nepasvirtų į priekį.
Da Nangas – pakrantės miestas, jį dažnai talžo stiprūs taifūnai ir vėjai, be to, šiame regione fiksuojamas didelis seisminis aktyvumas, todėl pastatų judėjimas yra neišvengiamas. Net ir menkas žemės virpėjimas gali sukelti baseino vandens bangavimą, sukuriantį papildomą dinaminę jėgą, todėl baseino konstrukcija turėjo būti ir ypač lanksti, kad sugertų šiuos smūgius, ir ganėtinai standi, kad nesulūžtų.
Dar vienas iššūkis inžinieriams – suderinti pagrindines baseino statybines medžiagas betoną ir akrilą. Jos skirtingai reaguoja į temperatūros pokyčius bei fizinį spaudimą – plečiasi ir traukiasi skirtingu greičiu. Sujungti šias dvi medžiagas taip, kad bėgant metams ir veikiant tonoms vandens neatsirastų jokių mikroįtrūkimų ar vandens nuotėkio, buvo viena sudėtingiausių užduočių.
Integracija naujame lygyje
Įspūdingas baseinas, įrengtas ant daugiabučio stogo, – daugelio NT pirkėjų svajonė. NT plėtotojams tai nėra pigus sprendinys, tačiau paklausa – puikus kūrybinis variklis. Architektūros studija „Carazo Arquitectura“ suprojektavo vertikalų gyvenamąjį kvartalą LTR1 su įspūdingu baseinu kalnuotoje Salvadoro vietovėje. Pastato architektūrinė strategija grįsta Salvadoro gamtos ypatumais. Žemutiniai aukštai atkartoja sausuosius, bendrosios terasos – kalnų miškus, o stogo zonoje esantys baseinai ir sveikatingumo erdvės simbolizuoja vandens ekosistemas. Baseino vanduo kartu su apželdintais stogo paviršiais veikia kaip pasyvi vėsinimo sistema. Tai padeda sumažinti kaitrą atogrąžų klimato pastate. Lenkta stogo forma sukuria bendruomeninę terasą, kurioje galima ilsėtis ir grožėtis rūko gaubiamu kraštovaizdžiu. Pastato stogo linija ir baseino linkis taip pat ne atsitiktiniai – jie suprojektuoti geometriškai atkartojant vietovės kalnų siluetus.
Pastato tūryje architektai suprojektavo specialias išpjovas, kurios viršutinėje terasoje aplink baseiną sukuria natūralų skersvėjį ir šešėlių zonas. Taip užtikrinamas poilsiautojų vėsinimas be dirbtinių kondicionavimo sistemų. Baseinas kaba tarp dviejų kylančių pastato sparnų, todėl jam įrengti taikomi specifiniai inžineriniai principai. Baseino konstrukcija susideda iš dviejų pagrindinių lygių, atskirtų struktūriniu tilteliu. Tokiu būdu ne tik zonuojamos baseino erdvės, bet ir tolygiau paskirstomos vandens svorio apkrovos ant žemiau esančių pastato atraminių kolonų bei sienų. Viršutiniame lygyje naudojamos daugiasluoksnės membraninės hidroizoliacinės sistemos. Po baseinu ir šalia jo yra gyvenamosios erdvės, todėl konstrukcijoje integruoti nutekėjimo jutikliai bei dvigubas drenažo dugnas, apsaugantis žemiau esančius aukštus nuo drėgmės.
Pastate numatytos kelios techninės zonos (tarpiniai aukštai) su siurbliais, etapais keliančiais vandenį aukštyn. Prie pat baseino, techninėse stogo erdvėse, planuojama integruoti balansinę talpyklą, stabilizuojančią vandens lygį baseine: į baseiną įlipus daug žmonių, talpykla surinks vandens perteklių iš persipildymo latakų, ir nuolat palaikys reikiamą vandens lygį viršuje be staigaus papildomo pumpavimo iš apačios. Baseinui bus taikomas automatinis valymas ir chemijos dozavimas.
Projekto LTR1 pagrindas – vertikalaus tropinio urbanizmo filosofija, todėl jame bus efektyviai surenkamas tropinių liūčių vanduo ir per specialiais filtrus nukreipiamas ne tik augalams drėkinti, bet ir baseinui papildyti. Šis unikalus projektas – „Architizer A+Awards“ finalininkas nebaigtos statybos daugiabučių namų kategorijoje.
Tvarus gamtos atspindys
Architektų studija „Idee Architects“ Vietnamo Kam Ranio (Cam Ranh) paplūdimio Bai Dai komplekse „Hidden Spa – Water Hope“ suprojektavo baseiną, primenantį vietos upes. Visa vandens pramogų architektūra suprojektuota taip, kad sujungtų modernias inžinerines technologijas su tvariais, gamtai draugiškais sprendimais. Vandenyje suformuotos dirbtinės salelės, poilsio zonos bei takeliai suteikia lankytojams galimybę atsipalaiduoti vandens ir atogrąžų augalijos apsuptyje. Vandens telkinys suprojektuotas ne kaip vientisas stačiakampis baseinas, o kaip vingiuotas kanalas, jungiantis skirtingas maudynių ir procedūrų zonas. Buvo tiksliai apskaičiuota, kiek reikia nukasti komplekso sklypo (reduced excavation), kad pastatas ir baseinas tarsi išnyktų pakrantės smėlio kopose, konstrukcijos nestyrotų virš natūralaus kraštovaizdžio.
Pasirinkus tokį sprendimą, teko pasirūpinti ir tinkama aplinkinės gamtos apsauga. Komplekso pagrindas – iš betono išlietas persipilantis baseinas, greta įrengtos purvo vonios ir procedūrų zonos, todėl vanduo valomas ypač kruopščiai. Lėtai tekanti srovė nuo vandens paviršiaus pašalina smulkius nešvarumus – įkritusius palmių lapus, dulkes ir smėlį, kurį vėjas atpučia iš aplinkinių kopų. Vanduo iš baseino latakų siurbliais nukreipiamas į po žeme paslėptą techninę patalpą, kurioje sumontuoti galingi smėlio ir žvyro filtrai. Kadangi tai yra purvo procedūrų kompleksas, šie mechaniniai filtrai yra pritaikyti išvalyti didesnį organinių medžiagų bei mineralinių nuosėdų kiekį. SPA žaliojo stogo nuolydį architektai suprojektavo taip, kad būtų kuo geriau surenkamas lietaus vanduo. Prieš patekdamas į baseino papildymo sistemas, šis vanduo pereina natūralų dirvožemio ir augalų šaknų filtrą ant stogo. Dalis išvalyto lietaus vandens naudojama ir SPA sodams laistyti.
Kurortas orientuotas į ekologiją ir glaudų ryšį su gamta, todėl SPA vengiama tokių cheminių medžiagų kaip chloras. Vandeniui dezinfekuoti naudojamas ozonas ir UV lempos. Abi technologijos sunaikina 99 proc. bakterijų, virusų ir dumblių.
Rytais, kai SPA komplekse nėra lankytojų, baseino priežiūros personalas tinkleliais nuo vandens paviršiaus surenka stambias šiukšles, o betoniniu baseino dugnu važinėjantys baseino siurbliai-robotai nuvalo ant jo nusėdusį smėlį. Skaitmeniniai prietaisai tiksliai matuoja vandens kokybės rodiklius ir siunčia duomenis į personalo telefonus.
