Palangos miesto gyventojai ir svečiai turbūt jau spėjo atkreipti dėmesį į netoli Birutės parko, J. Simpsono gatvėje iškilusį naują apartamentų kompleksą.

Į aplinkinį kraštovaizdį subtiliai įsiliejantis L formos pastatas akį traukia unikaliu fasadu, baseinu ir originalia undinėlės skulptūra privačiame, tačiau nuo praeivių žvilgsnių nepaslėptame, kieme. Tai vienas ambicingiausių pastarojo meto projektų Lietuvos pajūryje „Vandens formos“. Vandens kismo ir transformacijų įkvėpto komplekso architektūrine vizija rūpinosi architektė Snieguolė Stripinienė ir studijos „UP architektai“ komanda.

Architektūra, kurta žmogaus komfortui

Anot S. Stripinienės, rengiant „Vandens formų“ projektą pagrindinis uždavinys buvo ne tiesiog sukurti išskirtinės išvaizdos pastatą, bet apgalvoti, kaip žmogus jame judės, ilsėsis, naudosis bendrosiomis erdvėmis ir patirs aplinką. Todėl dėmesys skirtas ne vien fasadui ar atskiriems architektūriniams akcentams – svarbi buvo visų sprendimų darna ir jų kuriamas kasdienis komfortas.

„Vanduo nuolat keičia formą, prisitaiko prie aplinkos, tačiau išlaiko savo prigimtį. Ši idėja tapo atspirties tašku kuriant projektą. Siekėme, kad pastate erdvės organiškai pereitų viena į kitą, o skirtingi architektūriniai elementai veiktų kaip darni visuma. Ne mažiau svarbu buvo tai, kad šie sprendimai tarnautų žmogui – kad erdvėse būtų patogu judėti, pakaktų natūralios šviesos, o namų aplinka leistų atsitraukti nuo kasdienio šurmulio“, – pasakoja S. Stripinienė.

Vidinis kiemas – įkvepianti poilsio oazė

Vienas iš labiausiai pastebimų projekto išskirtinumų – vidinis komplekso kiemas. Jame baseinas, fontanai, želdynai, poilsio baldai, pėsčiųjų takai ir originali skulptūra kuria autentišką aplinką ramiam laisvalaikiui. Anot S. Stripinienės, kiemas sumanytas kaip erdvė, kurioje galima sustoti trumpam ar ilgesnį laiką pabūti lauke, mėgaujantis kitokiu kurorto ritmu.

„Kiemo centre esantis baseinas keičia aplinkos vaizdą, atspindi šviesą ir suteikia erdvei gyvybės. Želdynai ir skirtingos poilsio vietos išplečia aplinką, o iš apartamentų terasų atsiveriančios perspektyvos leidžia ja džiaugtis net ir neišeinant iš savo privačios erdvės“, – teigia S. Stripinienė.

Vizualiniu kiemo akcentu tapo vieno žymiausių šiuolaikinių Lietuvos skulptorių Martyno Gaubo kūrinys „Undinėlė, valganti ledus“. Skulptūra įprasmina nerūpestingą pajūrio nuotaiką ir suteikia projektui savitą charakterį. Kartu su vandens elementais ir apželdinimu meno kūrinys patiriamas kaip bendra aplinkos dalis, o ne atskiras dekoratyvinis objektas.

Siekta dialogo su pajūrio aplinka

Anot S. Stripinienės, „Vandens formos“ taip pat atsiskleidžia ir per sąveiką su aplinkine teritorija. Netoli Birutės parko esančio sklypo aplinka, Palangai būdingas laisvesnis užstatymas ir pušyno kontekstas tapo svarbiais projekto architektūriniais orientyrais.

Pastatas išdėstytas giliau sklype, o L formos planas leidžia suformuoti vidinę erdvę ir išlaikyti atviresnį santykį su aplinka. Tokiu būdu komplekso architektūra ne tik prisitaiko prie vietos, bet ir leidžia išnaudoti jos teikiamas galimybes – sukuria erdves, kuriose galima skirtingais būdais patirti pajūrio gamtą – ilsėtis, atsipalaiduoti, pramogauti, pakeisti įprastą darbo aplinką.

„Mums buvo svarbu, kad pastatas neatsiribotų nuo savo aplinkos, bet ir nekonkuruotų su ja. Siekėme šiuolaikiškai interpretuoti Palangai būdingą praėjusio amžiaus vidurio modernistinę architektūrą, kartu užtikrindami gyventojams privatumą, patogumą ir subtilios prabangos jausmą“, – sako architektė.

Medžiagų pasirinkimą padiktavo aplinka

Derinant su pajūrio aplinka pasirinktos ir komplekso fasadų medžiagos bei spalvos. S. Stripinienės teigimu, šviesus Jalo Distria kalkakmenis iš Kroatijos, Brazilijos ipė mediena ir japoniškos rankų darbo molio plytelės sukuria skirtingų tekstūrų derinį. Natūralūs šių medžiagų atspalviai siejasi su pušų kamienais, žeme ir pajūrio spalvine gama, o skirtingi paviršiai suteikia pastatui vizualinio gylio.

„Ieškojome natūralaus, šilto, prie pušyno derančio medžiagiškumo. Tuo pačiu siekėme ilgaamžiškumo, todėl privalėjome atsižvelgti į pajūrio klimato ypatumus – didelę drėgmę, vėją ir temperatūros svyravimus. Ilgaamžiškumą suprantame plačiau nei vien kaip techninį patvarumą – medžiagos turi ne tik atlaikyti aplinkos poveikį, bet ir išlaikyti pastato vizualinį patrauklumą, gražiai senti bei neprarasti savo vietos architektūros kompozicijoje. Dėl to pasirinkome estetinius ir atsparumo poreikius suderinti leidžiančias aukštos kokybės medžiagas, kurios NT projektuose Lietuvoje sutinkamos ne dažnai“, – sako S. Stripinienė.

Erdves formuoti padeda natūrali šviesa

Svarbų vaidmenį formuojant vieningą architektūrinę visumą ir kuriant erdvių atmosferą „Vandens formų“ projekte vaidina natūrali šviesa. Didelį jos kiekį bendrosiose patalpose leidžia užtikrinti pastato centre suprojektuotas keturių aukštų atrijus, virš kurio įrengtas didelis stoglangis. S. Stripinienės teigimu, šis sprendimas ne tik įleidžia natūralią šviesą į centrinę pastato dalį, bet ir sukuria vientisą, visus aukštus apjungiančią vertikalią erdvę.

„Atrijus yra ir pagrindinis pastato vidaus orientyras. Aplink jį išdėstyti aukštų koridoriai. Jie tampa ne izoliuotomis erdvėmis, o susijungia su bendra erdvine ašimi, leidžiančia pajusti viso pastato struktūrą. Atrijui suformuoti panaudotos didelio mastelio stiklo plokštumos sustiprina ryšį su išorine aplinka, o fasado elementai dalyvauja šviesos ir šešėlio žaisme. Siekėme, kad šviesa padėtų atskleisti architektūros formas ir suteiktų erdvėms gyvybės“, – pasakoja S. Stripinienė.

Kasdienis komfortas – nuo pirmo iki paskutinio žingsnio

Architektės teigimu, visi architektūriniai pastato sprendimai pasirinkti galvojant apie čia gyvensiančių žmonių komfortą ir gyvenimo kokybę. Nebūtinai kiekvienas šių sprendimų yra atskirai pastebimas, tačiau kuria bendrą visumą, kurioje komfortiškam gyvenimui sąlygos sukuriamos natūraliai.

„Gyventojų komfortą užtikrinti padeda daugybė mažesnių ir didesnių detalių – nuo suformuotų patogaus judėjimo trajektorijų iki jaukių poilsio erdvių, požeminio garažo automobiliams, apšvietimo ir techninių sprendimų, tokių kaip išmanioji namų sistema KNX, kuri leidžia apartamentuose patogiai valdyti apšvietimą, šildymą ir apsaugą. Projektuojant pastatą taip pat atsižvelgta ir į žmonių su negalia poreikius bei erdvių prieinamumą“, – teigia S. Stripinienė.

Galiausiai, anot architektės, komfortą kuria pats architektūros santykis su aplinka. Kai pro langus apartamentus pasiekia gamtos pojūtis, o bendras kiemas tarytum kviečia stabtelėti, gyvenimo kokybė kilsteli į naują lygį. S. Stripinienė įsitikinusi, kad komfortas kyla būtent iš tokios visumos – iš galimybės patogiai judėti, būti gamtos apsuptyje, pasirinkti privatumo lygį ir kasdien patirti autentišką aplinką. Būtent šiuos privalumus ir siūlo „Vandens formos“ projektas.