Vilniaus miesto taryba vakar pritarė savivaldybės 2020–2022 metų strateginiam veiklos planui, apimančiam ne tik miesto viziją „Sklandus Vilnius – Vilniaus miesto strateginė kryptis 2030“, bet ir visus pastaruoju metu tiek miesto administracijos viduje, tiek Taryboje patvirtintus strateginius dokumentus.
Didėjantis gyventojų skaičius, vykdomi tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai Lietuvoje, augantis konkurencingumas, didelė paslaugas teikiančių įmonių koncentracija ir įvairovė sudaro sąlygas tarptautinių kompanijų atsiradimui ir augimui. Todėl vykdant 2020–2022 metų Vilniaus miesto strateginį veiklos planą ir atsižvelgiant į „Vilnius 2IN“ (angl. „Intelligent and Integrated“) strateginę kryptį numatoma užtikrinti efektyvų miesto valdymą, siekti vadybinės brandos ir sudaryti palankias sąlygas žinių naudojimui.
Vilniaus miesto savivaldybės tikslams pasiekti išskiriama dešimt – švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos ir sveikatingumo, kultūros, judumo, ekonominės plėtros, aplinkos ir miesto plėtros, administravimo, saugumo ir apsaugos, planavimo – sričių, o pagal jas, strateginiams tikslams pasiekti, išskiriami rodikliai. Sritys išdėstytos pagal prioritetus, atitinkančius strateginio veiklos plano programų eiliškumą.
Šių sričių veiklų įgyvendinimo būdai sudarys sąlygas vykdyti institucijos misiją, pasiekti numatytus tikslus ir rezultatus, veiksmingai naudoti finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Atsižvelgiant į miesto plėtros prioritetus bei technologinius, socialinius ir ekologinius veiksnius numatoma gerinti švietimo prieinamumą ir kokybę, pasitelkiant inovacijas harmoningai plėsti bei vystyti Vilniaus miesto teritorijas, toliau skaitmeninti paslaugų prieinamumą. Numatoma gerinti miesto saugumą taikant inovatyvias technologijas, tobulinti susisiekimo jungtis, užtikrinti gerą judėjimo kokybę. Kokybiškos komunikacijos kanalais gyventojai ir miesto svečiai bus skatinami įsitraukti dalyvauti kultūros ir bendruomeniškose veiklose.
„Išties strateginis planas apima ir įstatymus ir, iš dalies, vizijas, kurių siekia valstybė, į jį integruotas ir patvirtinimo dar laukiantis Bendrasis planas, kuriuo anksčiau ir apsiribodavo visos vizijos. Dabar tai – visa apimanti strategija, kuri leidžia tiksliai įsivertinti, daug ar mažai mums trūksta iki esamų tikslų. Akivaizdu, kad situacija atskirose srityse skirtinga, tad planas mums padės išvengti asimetrijos ir problemų sprendimo gaisrų gesinimo būdu. Žinoma, kad užpylęs kibirą vandens kažką padarysi, bet reikia pereiti prie planingo darbo, turėti įrankį, kuris padės tinkamai įvertinti administracijos pajėgumus, kurti sąžiningesnį dialogą,– sako savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. – Kitaip tariant, tai padės miesto plėtrą pasivyti su socialine infrastruktūra arba neleisti miesto plėtros ten, kur sukurti socialinės infrastruktūros neturime galimybių.“
Šių sričių veiklų įgyvendinimo būdai sudarys sąlygas vykdyti institucijos misiją, pasiekti numatytus tikslus ir rezultatus, veiksmingai naudoti finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Atsižvelgiant į miesto plėtros prioritetus bei technologinius, socialinius ir ekologinius veiksnius numatoma gerinti švietimo prieinamumą ir kokybę, pasitelkiant inovacijas harmoningai plėsti bei vystyti Vilniaus miesto teritorijas, toliau skaitmeninti paslaugų prieinamumą. Numatoma gerinti miesto saugumą taikant inovatyvias technologijas, tobulinti susisiekimo jungtis, užtikrinti gerą judėjimo kokybę. Kokybiškos komunikacijos kanalais gyventojai ir miesto svečiai bus skatinami įsitraukti dalyvauti kultūros ir bendruomeniškose veiklose.
Trimetis strateginis planas bus ir svarbiausia atrama planuojant kitų metų savivaldybės biudžetą. „Faktas, kad gali keistis ir plane numatyti tikslai, ir rodikliai. Ir jie turbūt keisis, kai geriau išgryninsime projektus, kai tiksliau suplanuosime dešimtmečio veiklas. Tad tai reikėtų laikyti darbiniu dokumentu, su kuriuo bus toliau dirbama. Bet kitų metų biudžeto svarstymas jau bus atremtas į planą, o ne atvirkščiai, jau būsim šiek tiek pasiviję planavimo procesą. Šių metų lapkritį Tarybai bus pristatytas jau atnaujintas planas“, – komentuoja P. Poderskis.
Idealiu atveju pirmiausia turėtų būti ilgametė – dešimties metų strategija, pripažino savivaldybės administracijos direktorius, bet pradėti nuo smulkesnių – metinių ir trimečių planų – tenka tam, kad nebūtų stabdomas visas savivaldybės veiklos „traukinys“: biudžeto tvirtinimas, einamųjų darbų planavimas ir kt. „Vis dėlto tiek trimetis, tiek visi kiti strateginiai dokumentai – „Vilnius 2IN“, Bendrasis planas ir kt. – „susitiks“, tai yra bus integruoti į savivaldybės dešimtmečio strateginį planą“, – aiškina P. Poderskis.
Vilniaus sav. nuotr.