Pasaulis išgyvena viešųjų erdvių architektūros ir dizaino bumą. Atviros erdvės – aikštės, sodai, parkai – lyg oazės šurmuliuojančiuose miestuose. Dabar labiau nei bet kada jos tapo laisvės sinonimais, suteikiančiais atokvėpį nuo namų uždarumo.
Viešoji erdvė „Superkilen“
„Superkilen“ yra viešoji erdvė Mimersgade kvartale, Kopenhagoje. Parkas suskirstytas į tris pagrindines sritis: Raudonąją aikštę, Juodąją ir „Žaliajį parką“. Raudonoji aikštė – tai šiuolaikinis miesto gyvenimas su visais jo atributais, tokiais kaip kavinė, gatvės muzika ir sporto aikštynas. „Juodoji“ erdvė yra klasikinė aikštė su fontanu ir suoliukais knygai paskaityti ar paplepėti su draugais. „Žaliasis parkas“ arba „Green Park“ yra iškylų, sporto ir pasivaikščiojimo parkas.
Gretimai stovintys pastatai iš dalies dažomi vienodais atspalviais, sukuriant iliuziją, kad erdvė yra didesnė, nei yra. Projektą inicijavo Kopenhagos miestas ir Realdanija – privati Danijos asociacija, finansuojanti architektūros projektus. Projektą sukūrė aukšto lygio danų architektai „Bjarke Ingels Group“ (BIG) bendradarbiaudami su kraštovaizdžio architektais „Topotek1“ ir menininkų kolektyvu
Neįprasta, kad po išsamių konsultacijų su vietos bendruomenėmis buvo įtraukti objektai, kuriuos jie ypač mėgsta, nuo Maroko fontano ir treniruoklių, tokių kaip Venecijos paplūdimyje, Los Andžele, iki neoninių ženklų iš Kataro ir Rusijos. Prie kiekvieno objekto į žemę įdėta metalinė plokštė įvardija jį ir paaiškina jo kilmę.
„Gasholder Park“, Londonas
„Gasholder Park“ yra King Cross, Londone. Jis sujungia XIX amžiaus pramoninės architektūros liekanas – nebenaudojamą Viktorijos laikų pastatą su nauju paviljonu, kurį suprojektavo „Bell Phillips Architects“. Projekto metu buvo išmontuotas 250 metrų aukščio rėmas, kurio vidinis skersmuo 40 metrų, ir perkeltas į kitą vietą, iš kurios atsiveria vaizdas į Regeno kanalą.
Architektas dar pridėjo apskritą šlifuoto plieno kolonadą su baldakimu. Senojo ir naujojo sąjunga apima didelę pievą, apsodintą linksmomis geltonomis ir baltomis gėlėmis. Veidrodinis struktūros paviršius atspindi šviesą. Struktūros apšvietimas keičiasi kas 20 minučių, jis susikerta su dramatiškais dviejų minučių tamsos laikotarpiais.
Architektas Bell Phillips sako, kad karantinas mus privertė suprasti kokios vertingos yra atviros erdvės, ypač tankiai apgyvendintose vietose. Šis parkas suskirstytas į aktyvesniam ir pasyvesniam poilsiui skirtas erdves.
StoDistante, Italija
Praėjusių metų gegužę baigta instaliacija „StoDistante“ (itališkai „aš laikausi atstumo“) yra Vičio mieste, netoli Florencijos. Miestelis buvo pastatytas XIII amžiuje. Jame gimė daugybė garsių italų menininkų. Architektų studija „Caret Studio“ atsižvelgdami į Toskanoje galiojančius socialinio atstumo reikalavimus, pakeitė pagrindinę miesto aikštę.
Architektai siūlo elegantišką socialinio atsiribojimo sprendimą, nepažeidžiant vaizdingos aikštės išdėstymo. Jie nupiešė baltų kvadratų tinklo modelį tiesiai ant grindinio, naudojant nuplaunamus dažus.
„Tarp kvadartų yra 1,8 metrų atstumas. Aikštėje sukurtas tinklelis nukreipia žmones judėti aplink aikštę, laikant saugaus atstumo reikalavimų. Tikimės, kad erdvė bus naudojama kaip teatras po atviru dangumi, arba sporto salė“, – sakė architektų studijos įkūrėjas Giulio Margheri.
Architektai teigė, kad savivaldybė labai palaikė ir rėmė projektą. Jie skatina šią projektavimo strategiją pritaikyti ir kituose miestuose.
