Savo knygoje „Trumpa urbanistikos istorija“ („Breve Historia del Urbanismo“) Fernando Chueca Goitia teigia, kad viduramžių miestas atsirado XI a. pradžioje ir suklestėjo tik XII–XIII amžiuje. Anot autoriaus, šis augimas buvo glaudžiai susijęs su komercijos plėtra, kai miestuose ėmė gyvuoti ne vien keliautojai, bet atsirado ir daugybė nuolatinių gyventojų. Amatininkų, prekybininkų, kalvių, ilgapirščių dėka buvo paskatinta viduramžių miesto plėtra.
Viduramžių miesto iškilimas yra susijęs ne tik su ekonomika, bet ir su jo geografine aplinka. Pasak F. C. Goitia, senovės miestams, be sienų konstrukcijos, prireikė ir kitų gynybos mechanizmų. Dėl šios priežasties jie dažnai vystėsi sunkiai prieinamose vietose, tokiose kaip „kalvos, salos ir netoliese esančios upės, pirmiausia ieškančios santakos, kad upeliai būtų naudojami kaip kliūtys priešams“. Todėl, pasinaudodami gamtine aplinka, savo gynybai nustatė netaisyklingą miesto planą, kuris tapo vaizdingo viduramžių miesto su siauromis ir vingiuotomis gatvėmis simboliu.
Dažniausiai miestai buvo suplanuoti beveik intuityviu radiokoncentriniu pavidalu, kai pagrindinės gatvės nuo centro – svarbių miesto patogumų – eina prie vartų, o jas kerta koncentriniai mažesni ir šalutiniai keliai.
Tačiau F. C. Goitia teigia, kad, be vyraujančio radiokoncentrinio išdėstymo, taip pat galima pastebėti daugybę planų, kurie skiriasi nuo šios tipiškos viduramžių miesto koncepcijos, apimančios linijines schemas, kryžiaus formos miestus ir pan.
Neatsižvelgiant į miesto planą, viduramžių miestai buvo palyginti nedideli, leidžiantys kurti specifines visuomeniškumo formas, kurios skatino rinktis ir bendrauti viešosiose erdvėse, daugiausia dėl komercijos.
Istorikas Lewisas Mumfordas knygoje „Miestas istorijoje“ teigia, kad viduramžių miestas tam tikrais atžvilgiais gali būti laikomas originaliu kūriniu, nes jis atstovavo pusiausvyrai tarp skirtingų socialinių vaidmenų.
Praėjo beveik dešimt šimtmečių nuo pirmųjų viduramžių miesto darinių, o kai kuriuose miestuose iki šiol tebėra šio labai specifinio laikotarpio elementų. Žvelgiant į dabartinius miestų planus, labai sudėtinga suvokti kartų persidengimą, tačiau, jei gerai pažvelgtume, vis tiek įmanoma išskirti skirtingus sluoksnius. Dėl šios priežasties mes pasirinkome devynis miestų, gyvavusių per viduramžius, pavyzdžius, kuriuose vis dar yra šio miesto planavimo niuansų.
Štai keletas didžiausių pasaulio miestų iš paukščio skrydžio, kuriuose vis dar nesunku įžvelgti viduramžių miestų išdėstymo elementus, tiesa, apipintus tuo, be ko šiandien nebeįsivaizduojame šiuolaikinių didmiesčių.
