Pasibaigus viešųjų pirkimų konkursui dėl Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros projekto parengimo, liepos pradžioje pasirašyta sutartis su konkurso laimėtoja – bendrove UAB „Viltekta“. Projektavimo darbų vertė yra 278 tūkst. eurų.

Dabartinį oro uosto pastatą planuojama didinti apie 3 500 kv. m – nuo esamų 7 300 kv. m iki 10 800 kv. m. Planuojama, kad investicijos į terminalo plėtrą atsipirks jau po dešimties metų.

„Esame numatę išardyti rytinį bei vakarinį oro uosto fasadus ir pristatyti du naujus priestatus. Konkursą laimėjusi įmonė imsis rengti priešprojektinius pasiūlymus ir techninį projektą, vėliau rūpinsis statybos leidimo gavimo procesu. Visa tai planuojama atlikti iki 2020 metų vidurio, tuomet skelbsime konkursą darbų rangovui rasti“, – teigia Kauno oro uosto vadovas Karolis Matulaitis.

Terminalo plėtra vykdoma atsižvelgiant į augančius keliautojų srautus, kurie pastaruoju metu siekia rekordus. 2018 m. Kauno oro uostas savarankiškai aptarnavo 1 mln. keleivių. Rekordinis keliautojų srautas buvo užfiksuotas šių metų gegužę, kai sulaukta 102 500 keleivių, labai panašus keleivių skaičius buvo ir birželį. Pasak K. Matulaičio, šiuo metu sąlyginai nedidelėje oro uosto teritorijoje keleivių judėjimo procesus tenka planuoti itin efektyviai.

„Šią vasarą kruopščiai planavome dienas, o kai kuriais atvejais net valandas, kai keleivių mastai pasieks piką. 2019 m. Kaune laukiame 1,2 mln. keleivių, o tai yra arti šiuo metu turimo terminalo pajėgumų ribos. Kauno oro uosto infrastruktūrą norime išplėsti taip, kad atvykimo ir išvykimo zonose per valandą galėtume sklandžiai aptarnauti po 800 keleivių ir 6 orlaivius vienu metu“, – komentuoja K. Matulaitis.

Pagal oro uosto plėtros planą pirmame aukšte numatyta išplėsti bagažo atsiėmimo zoną atvykusiems keleiviams. Taip pat įrengti naujus komercinius plotus, padidinti atvykimo zonas, įrengiami nauji WC.

Antrame oro uosto aukšte planuojama didinti aviacinio saugumo laukimo zonas, įrengti daugiau registracijos stalų bei įdiegti modernias bagažo savitarnos sistemas (angl. „self-service bag drop”). Planuojama taip pat didinti kavinių, „Duty free“ parduotuvių plotus tiek Šengeno, tiek ne Šengeno zonose, papildomai įrengti dvi atviras įlaipinimo galerijas, kurios užtikrins patogesnį neįgalių asmenų, tėvų su vaikais ir jų vežimėliais patekimą iki orlaivio. Trečiame aukšte ketinama įrengti sandėliavimo patalpas ir perkelti rūkomąjį.

Skaičiuojama, kad įgyvendinta terminalo plėtra turėtų užtikrinti ne tik didesnį aviacinių paslaugų efektyvumą, bet ir padidinti oro uosto neaviacines pajamas. Numatoma, kad 2022 m. komercinės pajamos turėtų sudaryti 3 mln. Eur, t. y. beveik dvigubai nei 2018 m., kai jos siekė 1,7 mln. Eur.

Kauno oro uosto terminalo plėtros darbus ketinama užbaigti iki 2022 metų pradžios. Vykdant rangos darbus bus siekiama maksimaliai užtikrinti, kad keleiviai išvengtų galimų nepatogumų.

Oro uostai didėja visame pasaulyje. Štai, Singapūre architektų studija „Safdie Architects“ užbaigė aukščiausią pasaulyje krioklį šeštojo pagal dydį pasaulio oro uosto „Jewel Changi“ viduryje. „Safdie Architects“ organizavo architektų ir dizainerių konsorciumą, kurio tikslas – pastatyti penkių aukštų, augalais užpildytą šiltnamį, kuriame būtų skirtos erdvės parduotuvėms ir renginiams. Sprendimas nustebino visus. Sukurto krioklio vanduo krenta septynis aukštus žemyn per patalpų mišką.

Iš viso kupolas turi penkis aukštus virš žemės lygio ir dar penkis – po žeme. Jis sujungtas su miesto transporto sistema, iš jo galima tiesiai patekti į oro uosto terminalą, taip pat pėsčiųjų tiltus. 40 metrų aukščio vidaus krioklys yra didžiausias pasaulyje ir per minutę gali nukreipti 10000 galonų vandens (beveik 46 tūkst. litrų).