SPARTI STATYBA
Pasak profesoriaus, pagrindinis privalumas, dėl kurio surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos sėkmingai konkuruoja rinkoje su monolitu, yra greitas statybų tempas, kurį dažniausiai diktuoja verslo sąlygos. Naudojant tokias konstrukcijas statybos laikas pastebimai sutrumpėja nei statant iš kitų medžiagų, nes konstrukcijos gaminamos gamykloje ir gatavi sienų blokai su langų ir durų ertmėmis, šiltinamuoju sluoksniu, drėgmės ir garso izoliacija gabenami į statybų aikštelę. Ten juos tereikia įkomponuoti į reikiamą vietą ir pritvirtinti. Jei pastatas didelis, konstrukcijas galima gaminti net keliose gamyklose. „Statybų aikštelėje surinkti jau gamykloje pagamintas konstrukcijas galima ir šaltuoju metų laiku (esant žemai minusinei temperatūrai). Galima statyti ir žiemą, ir vasarą, nes „šlapių“ darbų beveik nėra. Kartu jie paspartėja, o tai labai paranku verslininkui ir visada terminų spaudžiamai statybos įmonei“, – sakė prof. dr. Juozas Valivonis.
ERDVĖ ARCHITEKTAMS
Šiuolaikinės technologijos, medžiagos suteikia galimybę padaryti beveik idealiai lygų gelžbetoninių konstrukcijų paviršių. Tokiai išorinei sienai nereikia jokios papildomos apdailos, tinko, ji gali atrodyti kaip stiklas, kuriame nematyti jokių tuštumų, įtrūkių. Galima rinktis įvairius plokščių dydžius, formą, faktūrą. Spalviniu požiūriu betonas dabar ne toks neįdomus kaip anksčiau, pigmentais galima išgauti norimą spalvą. Naudojant tokias konstrukcijas nebevaržoma architektų fantazija, nes atsiradus įvairių galimybių pastatų fasadams galima suteikti tokį vaizdą, kokio tik pageidauja užsakovas. „Be to, surenkamosiose konstrukcijose jau gamykloje išvedžiojama elektros instaliacija, kitos inžinerinės sistemos, tad statant nereikia sienoje daryti griovelių ir jos tinkuoti“, – pabrėžė prof. dr. Juozas Valivonis.
Verta paminėti ir tai, kad apšiltintos gelžbetonio sienos šiluminė varža yra maža. Jei viskas gerai technologiškai padaryta, užtikrinta aukšta kokybė, gelžbetonis, kaip ir monolitas, yra ilgalaikė medžiaga. Tai ypač pastebima dabar, kai naudojami specialūs priedai, padarantys betoną labai tankų, be to, pats betonas yra atsparus daugumai cheminių medžiagų.
DARBO SĄNAUDŲ EKONOMIJA
„Dabar, kai statybų objektuose trūksta žmonių, statybininkai išvažinėję, darbo jėga brangsta, tokie veiksniai, kad pačioje gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje didelė dalis darbo proceso yra automatizuota, o statybų aikštelėje surenkant konstrukcijas reikia mažiau žmonių, leidžia smarkiai sumažinti žmogaus darbo sąnaudas, – teigė profesorius. – Pavyzdžiui, gyvenamųjų namų monolitinį karkasą su stogu ir išorinėmis mūro sienomis ant jau paruoštų pamatų stato maždaug 70 žmonių komanda vidutiniškai 6 mėnesius. O surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų pastatą, taip pat ant paruoštų pamatų, stato maždaug 30 žmonių vidutiniškai 4 mėnesius.
Pasak J. Valivonio, turint daug pinigų, gerą statybos aikštelę ir naudojant surenkamąjį gelžbetonį, galima automatizuoti beveik visą statybos procesą. Nors tai dar nedaroma dėl didžiulių sąnaudų, žiūrint į perspektyvą ir matant, kaip statybų srityje auga darbo užmokestis, ateityje visai tikėtina, kad tokios profesoriaus viltys išsipildys.
DAR NE RENESANSAS, BET…
„Pažvelkime į sovietinius laikus, kai iš surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų aktyviai buvo statomi gyvenamieji namai. Tuomet tai sudarė apie 80 proc., o dabar Lietuvoje tokių pastatų dar statoma mažai, todėl vienareikšmiškai tvirtinti, kad surenkamasis gelžbetonis išgyvena savotišką renesansą, dar negaliu. Tačiau visuomeniniai pastatai iš tokių konstrukcijų jau statomi aktyviai, – teigė VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis. – Sovietmečiu konstrukcijų kokybė buvo prasta, sienų plokščių jungtys nesandarios, pro jas prasiskverbdavo drėgmė, susidarydavo šalčio tilteliai, o patys gaminiai buvo daromi nustatytų matmenų, keisti jų matmenis, atsižvelgiant į gamybos technologijas, buvo sudėtinga, todėl gyvenamųjų pastatų planavimas buvo skurdus. Tokios priežastys ir padarė surenkamajam gelžbetoniui antireklamą.“
Pastaraisiais metais Lietuvoje tokių namų buvo statoma mažiau dar ir dėl to, kad monolitinių konstrukcijų kaina buvo mažesnė. Dabar situacija vėl pamažu keičiasi, o Lietuvoje kartojasi tie procesai, kurie kitose Europos šalyse prasidėjo kiek anksčiau. Pavyzdžiui, Suomija prie surenkamųjų konstrukcijų grįžo maždaug prieš 15 metų.
