Kol kas svarstymai apie tai vyksta labiau teoriniu lygiu, o žmonėms aktualu, kaip nebrangiai ir veiksmingai šildytis čia ir dabar.
Apie šildymo sistemas ir jų ateitį kalbėjomės su VGTU energetikos mokslų daktaru Romanu Savicku, projekto, leidžiančio miestų gyventojams sužinoti faktinį šilumos suvartojimą jų daugiabučiame name, autoriumi.
Savivaliavimas sutrikdo darbą
Kalbant apie šildymo sistemas, didžiausią ir jautriausią pastatų grupę sudaro daugiabučiai gyvenamieji namai. Juose paprastai būna įrengtos vienvamzdės, dvivamzdės ir kolektorinės šildymo sistemos.
Pirmosios dvi šildymo sistemos, ypač – vienvamzdės, dažniausiai naudojamos dar sovietiniais laikais, maždaug iki 1992 m., pastatytuose tipiniuose blokiniuose daugiabučiuose pastatuose. Paprastai tai būna viršutinio paskirstymo sistemos, turinčios nemažai trūkumų.
Kai vienvamzdės sistemos paskirstymas būna iš apačios, daugiausia šilumos tenka viršutiniams aukštams. Tekėdamas į kiekvieną žemesnį aukštą, šilumnešis vis labiau vėsta ir pirmus aukštus pasiekia vėsiausias. Todėl čia būna daugiausia radiatorių sekcijų.
Viskas nebūtų labai blogai, jeigu žmonės šildymo sistemos per laiką nebūtų išbalansavę. Pavyzdžiui, viršutiniuose aukštuose prisidėję papildomų radiatorių sekcijų. Dėl tokios savivalės žemiau gyvenančius kaimynus šilumnešis pasiekia per daug atvėsęs, tad vienuose butuose pasidaro per karšta, o kitur šąlama. Nepaisant to, mokėti visiems tenka vienodai, pagal bendrąjį buto plotą.
Modernizacijos galimybės
Yra įvairiausių sprendimų, kaip tokią problemą išspręsti. Vienas jų – pertvarkyti vienvamzdę šildymo sistemą į dvivamzdę. Tačiau, anot dr. R. Savicko, toks pertvarkymas kainuoja brangiau, nes reikėtų galbūt pastatyti atskirą stovą, perjungti pačius vamzdžius. O kur dar nuostoliai gyventojams už sugadintą remontą?
Pigesni, o kai kuriais atvejais ir geresni yra techniniai sprendimai, kai vienvamzdė sistema paliekama, bet modernizuojama. Tokiu atveju ant stovų sumontuojami balansiniai ventiliai, kad sistema būtų gerai subalansuota ir visur šilumnešis tekėtų taip, kaip numatyta projekte. Taip pat prie šildymo prietaisų primontuojami termostatiniai ventiliai, kad gyventojai galėtų patalpų temperatūrą reguliuoti pagal asmeninį poreikį – sumažinti ar padidinti šilumnešio pratekėjimą savo bute, bet nepakenkti kitiems kaimynams.
Žinoma, svarbu žmones motyvuoti taupyti šilumą, kai jos nereikia. Pasak pašnekovo, geriausi motyvatoriai yra maždaug degtukų dėžutės dydžio šilumos dalikliai, pritaisomi prie kiekvieno radiatoriaus ir rodantys atskiro prietaiso šilumos kiekį. Žmonės, tai matydami, gali nuspręsti, ar jiems būtina labiau šildyti butą dieną, kai nieko nėra namie, ar užtektų palaikyti minimalią 18 laipsnių temperatūrą ir taip už šildymą mokėti mažiau. „Dabar yra ir išmaniųjų termostatų, kurių galvutė gali būti netgi programuojama. Pavyzdžiui, galima suprogramuoti iš anksto, kokia turėtų būti temperatūra visiems išėjus ar grįžus, kokia – naktį. Dar daugiau – dabar yra sukurti termostatiniai ventiliai, kuriuos galima valdyti netgi išmaniojo telefono programėle“, – sakė dr. R. Savickas.
Pažangesnės sistemos
Naujos statybos namuose šildymo sistemos yra pažangesnės. Daugelyje jų įrengtos kolektorinės sistemos. Jas sudaro pastatomas kolektorius, nuo kurio į kiekvieną butą iki šildymo prietaisų veda du stovai.
Tokios šildymo sistemos turi nemažai pranašumų. Kadangi į kiekvieną radiatorių atvestas atskiras vamzdis ir kiekvienas gauna šilumos tiek, kiek jam reikia, nėra grėsmės, kad toliau nuo šildymo sistemos esantis butas blogiau šils. Nesvarbu, kur yra butas – viršutiniame ar apatiniame aukšte, šiluma paskirstoma vienodai.
Be to, gyventojai gali vesti aiškią, atskirą kiekvieno buto šilumos sąnaudų apskaitą ir reguliuoti temperatūrą kiekvienoje patalpoje.
Dar vienas didelis pliusas yra tai, kad, įvykus kokiam nors gedimui viename bute, nesutriktų visos šildymo sistemos darbas – užtektų atjungti prietaisą tik tame bute.
Ir nors kolektorinę šildymo sistemą įrengti kainuoja brangiau, statytojai vis tiek į tai investuoja.
Efektyvios ir pasyvios priemonės
Kol kas labiausiai naujovės veržiasi į naujai statomus komercinės paskirties pastatus. Čia įrengiant šildymo sistemas didžiausias dėmesys skiriamas tinkamam jų valdymui ir tam, kad būtų į vieną sistemą įdiegtas šildymas, šaldymas ir vėdinimas.
Kad privalomai vėdinant komercinės paskirties objektus būtų kaip įmanoma labiau sumažinti galimi šilumos nuostoliai, įrengiami CO2 davikliai, matuojantys, kiek žmonių yra patalpoje. Kai patalpa kone ištuštėja, vėdinimas sumažinamas iki minimumo. Tai leidžia sutaupyti.
Dr. R. Savickas pasakojo, kad komerciniuose pastatuose labai efektyvios ne tik aktyvios vidaus šildymo, kondicionavimo sistemos, bet ir įvairios pasyvios išorinės priemonės, pavyzdžiui, šešėliavimas. Fasadai padengiami specialiomis išorinėmis žaliuzėmis, kurios vasarą, kai saulė yra aukštai, neleidžia patalpoms prikaisti, o žiemą, kai reikia daugiau šilumos, padeda į patalpas tikslingai nukreipti saulės spindulius.
Tokių pasyvių sprendimų, kurie labai pasiteisina ir padeda sumažinti energijos sąnaudas, buvo panaudota statant ir ne vieną pastatą Lietuvoje.
Svarbiau – faktinis suvartojimas
Statant naujus ar renovuojant esamus pastatus nuolat griežtėja ir reikalavimai, kuriuos būtina įgyvendinti, siekiant užsitikrinti reikiamą energinio naudingumo klasę. Tad gal keliami didesni reikalavimai ir šildymo sistemoms?
Anot dr. R. Savicko, energinio naudingumo klasėms keliami reikalavimai ir patys sertifikatai yra gana teorinis dalykas, neatspindintis faktinio šilumos suvartojimo. O jį žinoti yra aktualiau, nes prastai sutvarkytos šildymo sistemos gali net iki 30 proc. padidinti energijos sąnaudas, palyginti su pastatų fasadų, stogo apšiltinimo ir įvairiais kitais išoriniais sprendimais.
Pastatų faktinius šilumos duomenis vilniečiai gali pasitikrinti Vilniaus savivaldybės tinklalapyje. Ten galima atrasti interaktyvų žemėlapį, leidžiantį pamatyti, kiek faktiškai energijos per sezoną buvo suvartota gyvenamajam pastate ir kokiai klasei (iš viso jų yra 15) priskirtinas daugiabutis namas. Šio projekto autorius yra žurnalo pašnekovas dr. R. Savickas.
Kol kas faktinį energijos suvartojimą gali matyti tik vilniečiai. Bet netolimoje ateityje jį pasitikrinti galės ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai.
Naudosime atsinaujinančius šaltinius?
Paklaustas apie naujas technologijos ir šildymo sektoriaus ateities perspektyvas, dr. R. Savickas sakė, kad šiuo metu bandoma pereiti prie naujos kartos šildymo, kai bus vartojama vis daugiau atsinaujinančių išteklių.
Pavyzdžiui, bus naudojama saulės kolektorių ar geoterminių šaltinių gaminama žemo potencialo šiluma, kurios temperatūra šilumos trasose sieks ne 90 ir daugiau laipsnių, bet bus vos 40–50 laipsnių. Tai reiškia, kad į radiatorius butuose atitekėtų vos keliais laipsniais šiltesnis šilumnešis negu reikalinga temperatūra. Pavyzdžiui, jeigu bute turi būti 22 laipsniai, tada šilumnešis būtų kokių 24–26 laipsnių.
Tačiau tada, anot pašnekovo, paprasti radiatoriai nebetiktų. Reikėtų įrengti ploščių šildymą, kai būtų šildomos ne tik grindys, bet ir kiti paviršiai: sienos, lubos ir pan. Toks žemos temperatūros šildymas pastatą leistų paversti žaliu ir ypač praverstų pereinamaisiais metų laikais – rudenį ir pavasarį – arba šiltomis žiemos dienomis, kai šildyti reikia mažiau.
Vis dėlto, paspaudus didesniam šaltukui, vis tiek tektų naudoti pirminius energijos šaltinius: dujas ar biokurą, nes, esant didžiausiems šalčiams, vien atsinaujinančių šaltinių gaminamos energijos šilumai užtikrinti nepakanka.
Kol kas pasaulyje prie to tik einama. Daugiau apie tai kalbama akademiniu lygiu, po truputį kuriamos technologijos. Tačiau praktiškai tai dar nelabai taikoma, nes kol kas toks šildymo būdas brangokas. O ir ekologinė nauda kelia šiokių tokių abejonių: ar nebus taip, kad vieno įrenginio gamybai bus suvartojama ne mažiau tonų naftos ekvivalentų, nei pavyktų sudeginti per dvidešimt metų, naudojant įprastas priemones?
Kita vertus, vis dažniau kalbama apie senkančius išteklius, keliami ir strateginiai klausimai – kaip užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo kitų valstybių. Tad į atsinaujinančius energijos šaltinius žvalgomasi vis dažniau.
