Sugriautas mitas apie atitvaras iš akytojo betono blokų


 

Didelis projektas atsakymams į klausimus

Pastatų sienos yra atsakingos ne tik už stogo apkrovų perdavimą pamatams ar atitvarines funkcijas. Nuo jų konstrukcinės sandaros ir medžiagų priklauso bendras patalpų mikroklimatas, jo kokybė, ekologiškumas. Įprasta, kad sienų mūrui naudojamų medžiagų techninės charakteristikos nustatomos laboratorinėmis sąlygomis. Tačiau, atlikus tų pačių medžiagų techninių savybių bandymus natūraliomis eksploatavimo sąlygomis, gaunami visiškai kiti rezultatai. Juk pastatai realiomis gamtinėmis sąlygomis veikiami įvairių aplinkos veiksnių: atmosferinių kritulių, temperatūros kaitos, drėgmės ir vėjo.

Į klausimą, kokios sienų konstrukcijų medžiagos yra patikimiausios Baltijos šalių klimato sąlygomis, atsakė Latvijos universiteto mokslininkai. Dar 2011 m. mokslininkų komanda iš Latvijos universitetų aplinkos poveikio matematinio modeliavimo laboratorijų ir technologinių katedrų specialistai kartu su partneriais iš statybinių medžiagų gamybos ir statybos įmonių gavo lėšų iš ERAF (angl. The Equine Rescue and Adoption Foundation) ir pradėjo įgyvendinti grandiozinį projektą „Energijos efektyvumas ir konstrukcinių statybinių sprendimų ilgalaikiškumas Latvijos klimato sąlygomis“. Projekto užduotis buvo išsiaiškinti, kokios atitvaros natūraliomis aplinkos sąlygomis yra energiškai efektyviausios ir ilgalaikiškiausios.

Sudarytos vienodos sąlygos atitvaroms tirti

Tuo tikslu 2012 m. Latvijos universiteto botanikos sode vienodomis sąlygomis buvo pastatyti penki moduliniai skirtingų sienų konstrukcijų namukai. Buvo bandomos tokios sienos:

– rąstinės, iš vidaus šiltintos mineraline vata, iš išorės apdailintos medinėmis lentelėmis (LOG);

– karkasinės, šiltintos mineraline vata (PLY);

– iš keraminių blokų, šiltintos mineraline vata (CER);

– iš akytbetonio blokų, šiltintos mineraline vata (AER);

– iš eksperimentinių keraminių blokų, užpildytų šilumą izoliuojančiomis granulėmis (EXP).

Visuose identiškų matmenų eksperimentiniuose moduliuose buvo palaikomas vienodas mikroklimatas. Kadangi skirtingų sienų medžiagų šiluminė varža yra nevienoda, tai visų namų išorinių atitvarų – sienų, stogų ir grindų – techniniai parametrai buvos suvienodinti, naudojant papildomus termoizoliacinės medžiagos sluoksnius. Buvo pasiektas visų išorinių atitvarų šilumos laidumo koeficientas U = 0,16 W/m2K.

Pagrindinė mokslininkų užduotis buvo išsiaiškinti, kuo skiriasi skirtingų konstrukcijų namų duomenys pagal daugelį tyrimų. Jie tyrė ir analizavo:

– modulinių namų atitvarų šiluminę izoliaciją;

– sandarumą, esant 50 Pa slėgio skirtumui;

– galios ir energijos sąnaudas šildymui, vėsinimui ir ventiliacijai;

– temperatūrą ir drėgmę skirtingose patalpos zonose ir konstrukcijose;

– šilumos laidumą U;

– saulės intensyvumą lango viduje ir pagrindinius meteorologinius duomenis.

Priešingi ilgalaikių tyrimų rezultatai

Duomenų monitoringas buvo pradėtas 2013 m. sausio mėnesį. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį buvo paskelbti jo duomenys ir paaiškėjo, kad per aštuonių mėnesių bandymo laikotarpį „konkursą“ savo savybėmis laimėjo CER sienos, o prasčiausius duomenis parodė AER sienų iš akytbetonio tyrimai.

Tačiau tuo eksperimentas nesibaigė – jis truko dar ne vienus metus. Ir štai po trejų metų paaiškėjo, kad, norint tiksliai įvertinti statybinių medžiagų eksploatacines savybes Baltijos šalių klimato sąlygomis, reikia ilgalaikių tyrimų. Laikas 2013 m. ekspertų išvadas apvertė aukštyn kojomis. Šiemet Latvijos universiteto Aplinkos ir technologinių procesų matematinio moduliavimo laboratorijos mokslininkai paskelbė, kad pastatyto eksperimentinio namuko, kurio sienos iš akytbetonio (AER), tyrimų rezultatai dabar jau yra geriausi ir laikui bėgant dar gerėja, taip patvirtindami akytbetonio blokų, kaip tinkamiausios statybinės atitvarų konstrukcijos medžiagos, pranašumus.

Kodėl taip atsitiko? Išsiaiškinta, kad, statant eksperimentinį namuką iš akytbetonio blokų, buvo nesilaikyta kai kurių šios statybinės medžiagos gamintojų rekomendacijų. Jis buvo statytas vėlyvą rudenį, kai buvo daug lietingų ir vėjuotų dienų, todėl būtinai reikėjo papildomai apsaugoti sienas nuo lietaus, bet niekas to nepadarė. Taip pat paaiškėjo, kad, priešingai, nei rekomenduoja specialistai, apdailos darbai atlikti ant įmirkusių sienų ir jos buvo nutinkuotos iš lauko pusės storu tinko sluoksniu. Tai reiškia, kad akytbetonio sienose buvo užkonservuota drėgmė ir tai tapo jų didesnio šilumos laidumo eksperimento pradžioje priežastimi. Todėl pagaliau teko suvokti neginčijamą tiesą – nors bandomieji namukai buvo pastatyti nesuvienodinus jų konstrukcijų medžiagų būsenos, ilgainiui gauti patys geriausi namo iš akytbetonio blokų tyrimų rezultatai. Jie visiškai sugriovė mitą, kad laikui bėgant akytbetonis tik dar labiau drėksta ir kaip kempinė sugeria drėgmę.

Daugiau neginčijamų akytbetonio blokų pranašumų

Sienų iš akytbetonio blokų šalininkai sulaukė iš mokslininkų ir daugiau gerų žinių. Pavyzdžiui, tokių sienų namas jo sandarumo matavimo metu ir prieš papildomą sandarinimą, ir po jo pasiekė geriausių rezultatų. Taip pat mokslininkai nustatė, kad, palyginti su kitais bandomaisiais pastatais, AER atitvarų namelio viduje mažiausi temperatūros amplitudės svyravimai. Tai reiškia, kad akytbetonio blokų sienų namo šeimininkai savo būste visada jausis maloniai ir komfortiškai. Jų vėsesniuose nei kitų konstrukcijų namuose net ir karščiausiomis vasaros dienomis bus mažiausia tikimybė perkaisti.

Žinoma, kad šiluminis komfortas gyvenamajame name yra svarbus rodiklis, kuris priklauso nuo daugybės veiksnių: patalpų temperatūros, oro drėgmės ir jo srautų greičio bei kitokių cheminių ir biologinių sąlygų. Būtent drėgmės garavimas ir pasišalinimas iš akytbetonio blokelių leidžia patalpose palaikyti tinkamą šiluminį komfortą bei nesudaro sąlygų veistis pelėsiams, pavojingiems žmogaus kvėpavimo takams.

Todėl ne mažiau svarbūs lieka ir kiti latvių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai. Jie įrodė, kad akytbetonio blokų atitvaros geriausiai iš visų užtikrino bandomajame namelyje tinkamą santykinę oro drėgmę. Ji atitinka pagal Lietuvos higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ komforto aplinkos 40–60 % santykinę drėgmę ir pakankamos aplinkos vertės svyravimus nuo 30 iki 75 %. Todėl negalima abejoti, kad namuose iš akytbetonio blokų yra palankiausias mikroklimatas žmogui gyventi.

Sugretinus visus latvių mokslininkų ilgalaikio ekperimento tyrimų duomenis ir išvadas bei visiškai įrodytus akytojo betono blokų pranašumus, galima juos drąsiai rinktis svajonių namo sienų konstrukcijoms.

www.aeroc.lt


 


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų