Ekonominis naudingumas pranoko siekį
Tarptautinį konkursą dėl techninio projekto kūrimo ir architektūrinio sprendimo sąlygų laimėjo Olandijos kompanijos „Slangen + Koenis Architecten“ ir Lietuvos architektų biuro UAB „Cloud architektai“ duetas, nurungęs kitus olandų ir vokiečių projektuotojus. Visus konkurso pasiūlymus vertino ekspertų komisija, kurią sudarė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakingi specialistai, pastatų energinio naudingumo ekspertai, Plaukimo federacijos, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, Lietuvos architektų sąjungos, Vilniaus dailės akademijos atstovai.
Lietuvos ir Nyderlandų profesionalių specialistų komandossėkmęekonominio naudingumo konkurse lėmėtai, kad ji pasiūlėenergiškai itin taupųobjektą, be to, labai daug šiuo požiūriu prisidėjo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius, atlikęs pastato energinį modeliavimą. „Buvo keliama užduotis atitikti A klasės reikalavimus, tačiau pagal tam tikrus parametrus pasiekti rezultatai tenkina net pasyviojo namo standartus“, – pasakoja „Cloud architektai“ vadovas, architektas Antanas Dagelis. Jo komandos partneris olandų kompanijos „Slangen + Koenis Architecten“ kūrybinė grupė turi 30 metų ir 300 baseinų projektavimo patirtį, yra suprojektavusi nacionalinį plaukimo centrą Olandijoje.
FINA reikalavimai kėlė iššūkių?
Tarptautinį konkursą lėmė faktas, kad Lietuvoje iki šiol nėra tokios praktikos pavyzdžių – per nepriklausomybės metus mūsų šalyje nepastatytas nė vienas sportinis baseinas, kuris atitiktų Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) reikalavimus ir jame būtų galima rengti tarptautines varžybas. O bendros lietuviškos ir užsienio kompanijų jėgos turėtų įgyvendinti maksimalų rezultatą. A. Dagelis tikina, kad jų komandai žodis „iššūkis“ asocijuojasi tik su teigiamomis emocijomis. „Jei juokais, tai jau spėjome susidurti su vienu iššūkiu – cirku. Mat, kai reikėjo daryti grunto geologinius tyrimus, paaiškėjo, kad sklypas išnuomotas… cirkui, tad jų laiku atlikti negalėjome, teko luktelėti. O šiaip jokių išskirtinių nesklandumų nebuvo, jautėme, kad miestui labai reikia šio objekto“, – sako jis.
FINA reikalavimai yra itin griežti ir preciziški visų pirma baseino vonios gabaritų, ženklinimo ir įvairiausių baseinų priedų aspektu, taip pat jie apima logistikos, sportinę (voniai, starto bokšteliams ir pan. keliamus standartus) ir tarptautinių varžybų sritis (šie labiau susiję su tribūnomis, spaudos zona, pritaikymu filmavimui ir pan.). „Atsižvelgdami į juos ir projektuodami Klaipėdos baseiną, kaip ir kitus projektus, kartu kėlėme sau užduotį sukurti kuo tvaresnį pastatą, – pasakoja A. Dagelis. – Technologinės bazės išmanymas labai svarbus – projektuojant tokio tipo objektus įkvėpimas virsta žinojimu, kaip sukurti funkcionalią architektūrą, kurios patvarumas suteiktų vertę jos vartotojui bei plačiajai visuomenei, nes būtent jai jis ir yra skirtas“.
Objekto techninis projektas kainavo beveik 600 tūkst. eurų. Ir nors 40 % baseino koncepcijos patrauklumą lėmė projekto kaina, ne mažiau svarbus buvo deklaruojamas maksimalus metinis būsimo baseino suvartojamos energijos kiekis, architektūrinė pastato išraiška bei funkciniai ir inžineriniai sprendimai.
Išvaizdą derino ir prie kaimyninės arenos
Tiesa, šio pastato architektūrinė išvaizda bus kuklesnė, nes jis turi būti labai kompaktiškas, taupus, architektūriniai sprendimai – paprasti. Savo išvaizda naujasis uostamiesčio baseinas panėšės į Klaipėdos areną. Patys architektai dėl to nejaučia nusivylimo. „Šiuolaikinėje architektūroje labai svarbusžodis „gana“arba, kitaip tariant, „formosšvarumas“. Daugumai formos laužymas, medžiagų gausa ir baroko elementai dar kelia sentimentų. Tačiau sunkiau projektuojant yra formą išlaikyti švarią, o funkcinį planą – paprastą ir nesuveltą. Būtent šie dalykai išduoda architekto profesionalumą. Kuklumas nėra prastumas, todėl švari architektūrinė forma ar įtaigus jos proporcijų ir erdvių santykis yra siekiamybė. Projektuojant kiekvieną objektą, labai svarbus laikas ir vieta. Ne visada ir visur tinka įmantrūs sprendimai. Pats baseino dydis ir ekonominiai rodikliai yra konstantos, kurios taip pat veikia formą ir architektūrą, – apie savo sprendimus kalba A. Dagelis, su savo komanda ir partneriais nenorėję pernelyg išsiskirti iš konteksto ir siekę išlaikyti Klaipėdos miesto nuotaiką. – Baseino vaizdą, spalvinę gamą derinome prie Klaipėdos arenos norėdami, kad susidarytų savotiškas sporto objektų ansamblis.“
Skirsis vandens temperatūra ir baseino gyliai
Baseiną projektavę architektai sugebėjo suderinti ir po vienu stogu sutalpinti daugybę skirtingų funkcijų: centro atskirose erdvėse – integruotame dešimties plaukimo takelių, 50 m ilgio ir 25 m pločio baseine – galės treniruotis ir plaukikai mėgėjai, taip pat čia bus ruošiami nardytojai, laisvalaikį žmonės galės leisti sporto ir SPA procedūrų zonose: čia taip pat įsikurs pirčių kompleksas, 300 kv. m sporto salė, 1 000 vietų žiūrovų salė, komercinės patalpos. Maksimaliai vienu metu baseine galės plaukioti net 125 asmenys.
Bendrovės „Cloud architektai“ direktorius A. Dagelis pabrėžia, jog šiame baseine bus naudojama nemažai pažangių technologijų, kurios Lietuvoje yra naujovė. Jis šį baseiną prilygina senovės Romos amfiteatrams, kurių scenose kovodavo gladiatoriai, bet prireikus arenos būdavo paverčiamos į jūrų mūšiams skirtus baseinus.
„Šiuolaikinė baseino vonia yra savotiškas transformeris, leidžiantis pritaikyti vandens plotą įvairioms veikloms – profesionalų plaukimo, laisvalaikio, edukacinėms ir reabilitacinėms veikloms. Tai pavyksta dėl pakeliamojo dugno, kuris reguliuoja gylį nuo 0 iki 2,5 metro. Naktį baseino dugną pakėlus iki nulinio lygio, vanduo centimetru nuleidžiamas, todėl nebereikės, kad dirbtų vandens perpylimo sistemos, taip bus sustabdomas vandens garavimas. Be to, baseino vonią atlenkiamomis sienutėmis bus galima padalyti į kelias dalis. Todėl joje vienu metu galės būti ir keli 50 m, ir 25 m ilgio takeliai, ir zona su išnyrančia platforma užsiėmimams sekliame vandenyje“, – apie baseino funkcionalumą pasakoja architektas. Pasirinkta technologija išbandyta prestižiniuose pasaulio baseinuose, ji išsiskiria ypač dideliu patikimumu ir lengva eksploatacija.
Kita naujovė Lietuvoje – technologija, kuri, panaudojus pertvarą, leis tam tikruose baseino plotuose turėti skirtingą (besiskiriančia keturiais laipsniais) vandens temperatūrinį režimą.
Dar vienas projekto išskirtinumas – vandeniui paruošti naudojami būgniniai filtrai. Jie apie 90 % vandens išvalo iki jam patenkant į tradicinius smėlio filtrus, todėl mažiau kaupiasi įvairios taršos nuosėdų ir pats vanduo yra gerokai sveikesnis, galima naudoti mažiau chloro.
Baseinui bus naudinga ir dar viena šalies rinkos naujovė – inovatyvi oro srautų valdymo sistema. Ji visame objekte užtikrins vienodą temperatūrą. Taigi centras turės modernią vandens valymo ir oro srautų valdymo sistemą bei kt.
Nardymo šachta – pagal NATO pavyzdį
Klaipėdos daugiafunkciame centre taip pat bus įrengta vienintelė Lietuvoje specializuota nardymo šachta, kurios gylis sieks 9 m, o plotis – 8 metrus. Ji pagaminta iš specialaus nerūdijančiojo plieno.
Tai naujas dalykas Baltijos šalyse, šachta jau domisi potencialūs klientai. Ji bus pritaikyta ir profesionaliems narams rengti. „Toje „statinėje“ (šachtoje – red.) vienu metu galės treniruotis iki 15 narų. Ji bus tinkama ir mėgėjams, ir profesionalams. Toks modelis sukurtas pagal Olandijos NATO bazę“, – aiškina architektas.
Atsinaujinantys ištekliai netikėtu rakursu
Pasak projektuotojų, Klaipėdos baseinas su sveikatingumo centru bus vienas energiškai efektyviausių baseinų visoje Europoje – trijų aukštų pastatas atitiks aukščiausius energinio efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių naudojimo standartus. Bendras jo plotas sieks daugiau nei 7,4 tūkst. m2. Dalis reikiamos elektros energijos bei karštas vanduo bus gaunamas pritaikius energiją taupantį sprendimą – saulės kolektorius. Energinį statinio efektyvumą žada užtikrinti ir planai būsimojo baseino tualetuose panaudoti lietaus vandenį. „Yra pasiūlyta įrengti sistemą, kuri leis tiek ties lubomis, tiek ties vandens paviršiumi išlaikyti vos vieno laipsnio temperatūros skirtumą. Kad kondensato susidarytų dar mažiau, numatyta naudoti oro džiovintuvus, kurie šilumą grąžintų į patalpas. Langų būsimajame baseino pastate numatyta tiek, kad pakaktų apžvalgai ir šviesai į pastatą patekti“, – naujoves toliau vardija architektas A. Dagelis. Jo vadovaujamos „Cloud architektai“ komandos kūrybinę grupę sudaro: Jovilė Porvaneckaitė, Erik Slangen, Jakko Koenis, Andrius Vilčinskas, Dean Moran, Simonas Čalnaras.
Kylančio uostamiestyje, Dubysos gatvės 12 numeriu pažymėtame žemės sklype, objekto visus statybos ir baseino įrengimo darbus pagal jungtinės veiklos sutartį atliks AB „Axis Industries“ ir UAB „Deglas“. Juos planuojama užbaigti iki ateinančių metų pabaigos.
Bendra baseino statybos rangos darbų sutarties vertė – 15,823 mln. eurų: daugiau nei 11,1 mln. eurų skirta iš ES struktūrinių fondų, 1 mln. – iš valstybinių lėšų, Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis – 3,72 mln. eurų.
