Rekordais paženklintus 2021-uosius šalies būsto (NT) rinka užbaigė išlaikiusi didelį aktyvumą, tačiau perėjusi į stabilaus augimo trajektoriją.
Tokią tendenciją atspindi darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ praėjusių metų būsto pardavimo rezultatai. Paskutinįjį metų ketvirtį bendrovė pardavė 82 butus – 29 proc. mažiau nei III-ąjį ketvirtį ir 23 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o 2021-uosius užbaigė iš viso sudariusi 539 būsto pardavimo sandorius.
Be to, bendrovė pernai sudarė rinkoje vieną didžiausių NT pardavimo sandorių su „BTA Baltic Insurance Company“, kuriai pardavė du naujai statomus daugiabučius su 124 butais „Naujojo Skanseno“ projekte Vilniuje. Lyginant su 2020-aisiais, šiemet butų pardavimo rodikliai kilo beveik 2,5 karto.
Vilniuje praėjusiais metais bendrovė pardavė 469, Kaune 182, o Klaipėdoje – 12 butų. Didžiausio pirkėjų susidomėjimo sulaukė šalia finansinio sostinės centro bendrovės vystomas „Naujojo Skanseno“ projektas, kuriame parduoti 184 butai, ir dešiniojoje Neries krantinėje Kaune plėtojamas „Piliamiesčio“ kvartalas, kuriame per šiuos metus naujakuriai įsigijo 176 butus.
„Pirmoji 2021 metų pusė, o ypač pavasaris, būsto rinkoje buvo ypatingai aktyvi. Fiksavome rekordinius pardavimus ir pagal juos ženkliai lenkėme kitas šalis, kuriose YIT plėtoja būsto projektus. Antrąjį pusmetį rinkos augimas stabilizavosi, tačiau butų kokybiškuose projektuose paklausa išliko aukšta, o augančios būsto kainos ir bendrai didėjanti infliacija skatino žmones ir toliau investuoti į NT. Panašias tendencijas turėtume stebėti ir šiemet“, – prognozuoja bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.
Anot K. Vanago, nors naujo būsto pasiūla 2022 metais rinkoje turėtų kiek išaugti, net ir tai nesustabdys būsto kainų augimo. Jį lemia ne tik būsto pasiūlos ir paklausos disbalansas, bet ir augantys statybų kaštai – brangsta žemės sklypai naujų projektų vystymui, darbo jėga, medžiagos, paslaugos, energijos resursai, NT vystymui taikomi vis nauji mokesčiai. Be to, nuo šių metų pradžios visi naujai statomi gyvenamieji namai privalo būti A++ energinio naudingumo klasės, o tai taip pat lemia didesnius statybos kaštus. Visa tai atsispindi ir galutinėje būsto kainoje.
„Didžiulė būsto paklausa į rinką taip pat pritraukė naujų vienadienių vystytojų, kurie ne visuomet turi reikiamos patirties ir resursų kokybiškai įgyvendinti projektus. Dėl to, nors bendras įgyvendinamų projektų skaičius ir padidėja, tačiau ieškantys kokybiško ir jų poreikius atitinkančio būsto nebūtinai turi daug pasirinkimo. Pastebėjome, kad esant dideliam rinkos aktyvumui pirkėjai dar daugiau dėmesio ėmė skirti būtent vystytojų patikimui – perkant butą „iš brėžinių“ tai yra vienas svarbiausių kriterijų“, – sako K. Vanagas.
