Sakoma, kad visi keliai veda į Romą. Tačiau pačioje Italijoje, kaip ir daugelyje tankiai apgyvendintų šalių, dažnai susiduriama su spūsčių ar neefektyvios infrastruktūros problema. Ilgą laiką infrastruktūros projektai buvo tarsi apriboti nuo architektų ir rėmėsi vien tik techninėmis savybėmis.
Vis dažniau kalbant apie tvarumą ir tai, kad kiekvienas naujas statomas objektas, neatsižvelgiant į paskirtį, turi turėti architektūrinę vertę, projektuojant infrastruktūrą kreipiamasi į architektus.
Neseniai architektų komanda iš studijos „MoDus Architects“ po beveik trejus metus trukusių statybų pristatė naują infrastruktūros projektą Šiaurės Italijoje. Pagrindinės projekto užduotys buvo sumažinti eismo spūstis, užtikrinti kuo mažesnę taršą bei kuo patogiau sujungti Bresanonės ir Varhnos miestus.
Sujungti į visumą
Bresanonei būdingas tankus apgyvendinimas, sukurta daugiapakopė gyvenvietė. Pradėjus didelį infrastruktūrinį projektą miesto prieigose, reikėjo itin atidžiai išanalizuoti galimą poveikį aplinkai. Siekdami nepakenkti kraštovaizdžiui, architektai naudojo kuo ekologiškesnes medžiagas, atsižvelgė į tvarumo ir aplinkosaugos reikalavimus.
Projektas sudarytas iš sujungtų, daugiausia požeminių kelių, kurie sumažina eismo intensyvumą ir pateikia alternatyvų maršrutą aplink abu miesto centrus.
Visų pirma, architektai siekė sumažinti antžeminių elementų poveikį aplinkai, kad būtų pasiekta optimali architektūrinė ir techninė kokybė. Antra, po žeme esantys elementai buvo suplanuoti į bendrą, nuoseklią sistemą.
Elementai ne tik sujungti į bendrą projektą, bet ir suprojektuoti atsižvelgiant į artimiausias teritorijas: tai itin kalnuota vietovė tankiai apgyvendintais šlaitais. Svarbu ir tai, kad, kuriant naują infrastruktūrą, reikėjo nepažeisti istorinio miesto centro, kuris driekiasi visai netoli projekto ribų.
„MoDus Architects“ turėjo suprojektuoti visą bendrąją infrastruktūrą (įskaitant ženklus, akustines sieneles, vartus, ventiliacijos kaminus, aptarnavimo pastotes) ir nepažeisti istorinio miesto centro, architektūrinius sprendimus pritaikyti prie apylinkių.
„Ėmėmės projekto siekdami dvejopo tikslo: sumažinti vizualinį infrastruktūros elementų poveikį natūraliam kraštovaizdžiui ir sukurti bendrą Varnos ir Bresanonės tapatybę“, – viename interviu sakė projekto kūrėjai.
Nestandartinės linijos, kuriančios estetiką
Pasaulinio dėmesio sulaukė ne tik projekto vieningumas, bet ir nestandartiniai architektūriniai sprendimai. Įprastai automobiliams skirti tuneliai būna apvalios formos, visiškai neišsiskiriantys, tačiau „MoDus Architects“ nusprendė paneigti šį stereotipą ir sukūrė banguotus įvažiavimo vartus.
Trys įvažiavimai yra išlenkti, o vienas – labiau kampuotas. Visos formos paremtos aplinkiniu kraštovaizdžiu ir yra orientuotos į kalnų panoraminį vaizdą.
Dar viena priežastis, kodėl buvo pasirinktas šis sprendimas – estetiškumas. Pasak projekto autorių, tunelis turi būti ne tik naudingas infrastruktūros prasme, bet ir patrauklus apylinkių gyventojams, kurie jį matys kasdien.
Svarbu ir tai, kad lenktų formų tunelis pagamintas iš medžiagos, naudotos kitame netoliese esančiame projekte, tad vieningumas išlaikytas net ir žvelgiant stambesniu mastu. Be to, sutaupyta ir finansinių išteklių, ir laiko.
Architektai džiaugiasi, kad sprendimas projekte naudoti netoli esančias medžiagas prisidėjo ir prie aplinkosaugos: nereikėjo eikvoti išteklių statybinėms medžiagoms pristatyti.
Dūmtraukiai tarsi medžiai
Banguotos betoninių įvažiavimų formos nėra vienintelis netikėtas sprendimas – dėmesio sulaukė ir skulptūriniai dūmtraukiai, pagaminti iš atmosferos poveikiui atsparaus plieno. Apvalūs dūmtraukiai, išvesti per kalno šlaitą, paviršiuje šakojasi it medžiai.
Dvisienis kaminas atitinka visus techninius tunelio ventiliacijos reikalavimus ir tapo puiku skulptūriniu elementu.
Projekto autoriai pabrėžia, kad nereikia apsigauti ir dūmtraukius vertinti vien tik kaip meninę instaliaciją, nes dūmtraukių skaičius, jų ilgis ir pajėgumas ventiliacijai yra tiksliai apskaičiuoti bei pritaikyti būtent šiam projektui.
Specialia medžiaga padengti ventiliacijos vamzdžiai yra apsaugoti nuo korozijos: permainingi orai šiame Italijos regione dešimtmečiais neturės jokios įtakos dūmtraukių estetinei išvaizdai.
Pagalvota ir apie gyventojus
Be to, „MoDus Architects“ ypatingą dėmesį skyrė automobilių skleidžiamam triukšmui mažinti, todėl panaudojo ne vieną inžinerinį sprendimą, užtikrinantį aplinkinių ramybę. Pavyzdžiui, visose betoninėse sienose pritaikyti specialūs garso sugerties sprendiniai – vienas jų vadinamas „LECA“ (angl. Lightweight expanded clay aggregate).
Ši medžiaga, žinoma kaip „išsiplėtęs molis“, yra aukštos kokybės, patvarus lengvasis užpildas, kurio pagrindinė savybė – mažas tankis ir didelis atsparumas. Be to, medžiaga išsiskiria geromis akustinėmis savybėmis.
Akustinėms užtvaroms-sienelėms buvo pasirinkta maumedžio mediena. Apsisprendimą lėmė gana nedidelė medienos kaina ir ypatingos techninės savybės. Maumedis yra laikomas vienu ekonomiškiausių sprendimų tokio tipo sienelėms. Ne mažiau svarbus ir medžiagos ekologiškumas.
5 km ilgio žiedinis kelias, aplenkiantis istorinį Bresanonės miesto centrą, yra projekto pirmojo etapo pabaiga. Planuojama iki 2025 m. baigti dar vieną 8 km ilgio teritorijos segmento dalį ir galutinai sujungti abiejų miestų centrus.
Leonhard Angerer, Gustav Willeit nuotr.
