Kodėl reikėtų rinktis būtent akmens vatą?
„Pastato sienos, kaip ir bet kuris konstrukcinis objektas, ilgainiui dėvisi, tačiau jo irimo procesą galima sustabdyti, – pasakoja bendrovės „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska. – Geriausias sprendimas to siekiant – pastato apšiltinimas iš išorės ir renovacija. Sprendimas akmens vatos plokštėmis apšiltinti fasadines namo sienas leidžia apsaugoti būstą nuo neigiamo išorės poveikio, pavyzdžiui, kenksmingų temperatūros svyravimų ar šalčio erozijos, be to, gyventojai bei statybų meistrai jau spėjo atrasti nemažai ir kitų akmens vatos pranašumų“.
„ROCKWOOL“ akmens vatos plokštėms būdingas labai geras laidumas vandens garams, nedidelis vandens įgėris ir matmenų stabilumas – jos nesideformuoja dėl temperatūros pokyčių.
Svarbus akmens vatos pranašumas – nedegumas, leidžiantis akmens vatą naudoti be jokių apribojimų, nesvarbu, koks pastato aukštis ar paskirtis“, – dėmesį atkreipia A. Buska.
Žmonės, norintys gyventi šiltuose ir drėgmės nepersmelktuose namuose, turėtų rimtai apsvarstyti galimybę apšiltinti namo sienas, pro kurias skverbiasi šaltis ir drėgmė. Iš išorės apšiltinus pastatą, sienų paviršiaus temperatūra, esant 20 °C kambario temperatūrai, paprastai pakyla nuo 14 °C iki 19 °C – taip užtikrinama ne tik pastovi temperatūra, bet ir malonus mikroklimatas.
Akmens vatos plokštės – tarsi kailiniai pastatui, apsaugantys jį nuo šalčio tiltelių ties aukštų perdengimais, sienomis tarp butų, langais ir durimis. Be to, būsto renovacijos ir išorės apšiltinimo darbai garantuoja ir efektyvų energijos naudojimą. Pavyzdžiui, uždėjus vos 100 mm storio „ROCKWOOL“ fasado plokštes ant 350 mm pilnavidurių plytų mūro sienos, per metus galima sutaupyti apie 12 litrų skystojo kuro 1 m². Specialistų teigimu, po išorinio apšiltinimo sutaupoma apie 30 % daugiau energijos nei po apšiltinimo iš vidaus.
Kaip geriausia šiltinti išorines namo sienas?
Galimi du pastatų sienų šiltinimo būdai – įrengiamas tinkuojamas arba vėdinamas fasadas. Abu sprendimai tinka pastatų renovacijai ir kiekvienas iš jų turi savo pranašumų ar trūkumų. Svarbus abiejų šiltinimo būdų pranašumas – būsto apsauga nuo neigiamo aplinkos poveikio, temperatūrų svyravimo, puiki garso izoliacija ir pagerėjusi sienų šilumos izoliacija. Fasadams šiltinti pasirinkus akmens vatą, užtikrinamos puikios šilumos izoliacijos savybės, iš konstrukcijos praleidžiami vandens garai bei patikimai apsisaugoma nuo gaisro.
Vėdinamame fasade vyksta oro cirkuliacija – tokia siena greičiau džiūsta bei mažiau įkaista vasaros metu. Vėdinamam fasadui gali būti naudojamos plokštės, kurios yra atsparios smūgiams, o tai saugo pastatą nuo suniokojimo. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, kad vėdinamo fasado apšiltinimas yra brangesnis, nes naudojamos išorinės apdailos plokštės. Be to, būtinas tinkamas apdailos plokščių tvirtinimas, kad jos eksploatacijos metu nenukristų. Pranašumas – darbai gali būti atliekami beveik visus metus.
Tinkuojamas fasadas yra pigesnis nei vėdinamas, bet įrengti jį gali tik kvalifikuoti specialistai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tinkuojamos sistemos negalima montuoti šaltuoju metu laiku, kai temperatūra žemesnė nei 5 °C, taip pat tada, jeigu lyja ar tinkas veikiamas tiesioginių saulės spindulių. Dėl netinkamų medžiagų panaudojimo ar įrengimo klaidų atsiranda didesnė paviršių įtrūkimų galimybė. Be to, po tam tikro laiko reikia atnaujinti tinkuojamų fasadų spalvą, nes ji linkusi išblukti, tad gali kilti sunkumų ieškant tos pačios spalvos arba siekiant lygiai užtepti dažus ant išbukusios ar pažeistos vietos.
Besirengiant šiltinti fasadines sienas svarbu pasidomėti, kokios medžiagos tinkamiausios tam tikram būstui. Norinčiuosius pasikonsultuoti, rasti techniniu bei ekonominiu požiūriu optimalų sprendimą, A. Buska kviečia kreiptis į UAB „ROCKWOOL“ specialistus arba statybinių prekių parduotuvių konsultantus. ¡
