Kauno gyventojai ir paveldosaugininkai pasibaisėjo, kai buvo pradėta griauti prestižiniame Kauno Žaliakalnio rajone stovėjusi art deco stiliaus vila. „Nėra buvę, kad taip įžūliai būtų griaunamas esantis Kultūros paveldo objekto vietovėje ir vietovės vertingųjų savybių turinį atitinkantis statinys. Tai išskirtinis atvejis“, – stebėjosi Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas.
Paaiškinimo nerandama
Kauno Žaliakalnyje stovinti vila iškilo 1928 m. ir pasižymėjo tam metui būdinga art deco išraiška, išsiskyrė išraiškingu bokšteliu. Vila išskirtinė ir memorialine prasme. Šį namą pasistatė ir jame gyveno Lietuvos knygnešys, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos armijos kūrėjas, rašytojas ir žurnalistas Petras Ruseckas. Ją projektavo žinomas tarpukario architektas Aleksandras Gordevičius. Nepaisant istorinės ir emocinės vertės, objektas į Kultūros vertybių registrą įrašytas nebuvo, tačiau pateko į savivaldybės saugoma paskelbtos kultūros paveldo vietovės teritoriją.
2015 metų gruodžio 17 dieną vertinimo taryba priėmė sprendimą, kad pastatas neatitinka Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialiame plane nustatytos Ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos kriterijų bei nesiūlė pastato įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Šiandien, po beveik penkerių metų, dauguma paveldosaugininkų tuo stebisi ir bando ieškoti paaiškinimo, kaip tai galėjo nutikti.
KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas tikino negalintis įvardinti, kokiais vertybiniais kriterijais priimdama sprendimą vadovavosi Kauno miesto savivaldybės vertinimo taryba, kuri yra nepriklausoma nuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tarybos.
Vertinimo taryba, priimdama sprendimą, ar objektą įtraukti į Kultūros vertybių registrą, privalo vadovautis nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ar atrankos kriterijų aprašu, kuris 2005 metų balandžio 15 dieną buvo patvirtintas tuometinio kultūros ministro. Kauno Žaliakalnyje stovinčios vilos situacija atskleidė opią problemą – panašu, kad aprašu vertinimo tarybos gali vadovautis labai subjektyviai.
Laukia teisinė atsakomybė
Statinio griovimo iniciatorius atsakomybės neišvengs ir turės atsakyti pagal teisės aktuose numatytas priemones.
„Savininkas bus patrauktas administracinėn atsakomybėm už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nusižengimą ir už teisėtų KPD reikalavimų nevykdymą. Taip pat laukiame teisininkų išvados, ar bus skaičiuojama žala už Kultūros paveldo objekto vertingosios savybės sunaikinimą”, – kalbėjo A. Liakas.
Jeigu pastatas būtų įrašytas Kultūros vertybių registrą, už tokius veiksmus būtų paskirtos kur kas griežtesnės nuobaudos. Pasak A. Liako, tokiu atveju būtų kur kas lengviau nustatyti Kultūros paveldo objekto vertingosios savybės ir kokia žala buvo padaryta.
„Tokių atvejų, kai sunaikinamos Kaune esančio Kultūros paveldo objekto vertingosios savybės buvo ne vienas ir ne du“, – informavo KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas.
Inicijuoja pataisas
Į nelegalius veiksmus sureagavo ir Statybos inspekcija. Ji pateikė siūlymą Aplinkos ministerijai keisti Statybos įstatymą nustatant pareigą statytojams visais atvejais gauti statybą leidžiantį dokumentą statinio griovimo darbams kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje.
Už kultūros paveldo statinio savavališką griovimą statytojui gresia bauda iki 6 000 eurų, už nepranešimą apie statybos darbų pradžią – iki 300 eurų siekianti bauda. Rangovo už ypatingo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje laukia iki 15 000 eurų bauda, už veiklos vykdymą neturint tam teisės (ypatingojo statinio statybos rangovo atestato) – iki 5 792 eurų bauda.
