Anykščiuose puoselėjamas istorinis palikimas


Anykščiai – Lietuvai ir jos kultūrai svarbus miestas, kurio istorija siekia net XV amžiaus vidurį. Iki pat Antrojo pasaulinio karo miestelis buvo svarbus regiono prekybos taškas. Kaip ir daugelis Lietuvos miestų, Anykščiai smarkiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu, o pokariu diegiama sovietų planavimo tradicija ėmė radikaliai keisti miestelio išvaizdą ir charakterį. Didelė dalis istorinio Anykščių centro ir jo viešųjų erdvių pakeista neatpažįstamai, o miesto žydų kultūra ir istorija sovietinės okupacijos metu buvo sistemingai pamiršta, tačiau dalis vertingos miesto struktūros ir erdvių bei žydų istorinės ir kultūrinės miestelio atminties išliko.

Per pastaruosius trisdešimt metų įvyko daugelis projektų, skirtų Anykščių ir centro istorinės dalies atkūrimui, regeneravimui bei įprasminimui. Anykščių miesto savivaldybė turi aiškią vienijančią viziją ir nuoseklius sprendinius – gamtos ir kultūros paveldo derinys, sujungtas su šiuolaikiška integralia architektūrine raiška.

Anykščių miesto urbanistinė vizija – kryptinga, nuosekli ir kokybiška miesto urbanistinė plėtotė, užtikrinanti Anykščių viešųjų erdvių gyvybingumą, jų ryšių tęstinumą ir atskleista spalvingą ir sudėtingą vietos istorija.

Anykščių meras Kęstutis Tubis atkreipia dėmesį, kad labai svarbus pastarųjų metų projektas, pakeitęs Anykščių urbanistinį veidą – apleistos teritorijos ir pastatų Tilto gatvėje konversijos, sukuriant vietinių produktų prekyvietę, socialinio ir bendruomeninio verslo ir paslaugų klasterio infrastruktūros, autobusų stoties prieigų viešųjų erdvių sutvarkymo ir turizmo informacijos centro reikmėms naudojamo buvusio prekybos paviljono pritaikymo vietos bendruomenės ir lankytojų aptarnavimui projektas.

„Šis projektas išties suteikė daug naudos miestui – urbanistiniu aspektu, gerai išspręsta urbanistinė dalis. Vietos jaukumą sudaro erdvės tarp pastatų, jaukios takelių, gatvelių jungtys, žaliosios jungtys, humaniška mažoji architektūra. Išryškėja gražus erdvių atradimas per tūrių, proporcijų ir santykio žaismą, pavykusi erdvinė kompozicija. Įvertinant tai, kad Anykščių miestui yra svarbus kultūrinis, literatūrinis palikimas, projekte naudojamos literatūrinės metaforos, šviestuvai imituoja šilą, kartu su reljefo peraukštėjimu ir projektuojamais želdynais. Tokiu principu suformuota labai svarbi teritorijos kompozicinė ašis, jungianti A. Baranausko klėtelę ir Šventosios upės pakrantę. Naujai suprojektuotus ir rekonstruotus pastatus ir statinius jungia kompozicinė ašis, į ją orientuojami ir pagrindiniai įėjimai, judėjimo srautai ir lankomi objektai“, – pasakoja K. Tubis.

Pasak jo, šiuo metu rengiamas labai svarbus projektas – Kultūros parko, esančio Anykščių miesto centrinėje dalyje, infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros projektas. Planuojama ieškoti geriausio architektūrinio vizualinio sprendimo mineralinio vandens biuvetei svarbiausiame miesto parke. Mūsų Anykščiams šiandien reikalinga ir normali autobusų stotis, ir galbūt net ne vienas parkas.

„Svarbiausia ir didžiausia nauda miestui – gerai išspręsta urbanistika, gerai suplanuotas miestas. Jei gerai išspręsta urbanistinė dalis, architektūra gali būti beveik bet kokia: moderni, betoninė, stiklinė, santūri, provokuojanti, auksinė. Nes tai tik detalė. O miesto jaukumą sudaro erdvės tarp pastatų, gatvės, šaligatviai, jų įvaizdis. Šiandien miestai yra iš esmės suformuoti Antrojo pasaulinio karo pasekmių, bombardavimų ir deginimų. Tad tuščiose vietose buvo sukurtos viešosios erdvės, kurios yra svarbios bendruomenėms, ir jas linkstama laikyti miesto kokybės požymiu. Tačiau kitą kartą ir neretai tas vietas reikia užstatyti. Žinoma, kokybinėmis intervencijomis, nes istorija turi išlikti lengvai skaitoma. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti kultūros tęstinumą. Aukštos kokybės architektūrai, ypač istorinėse vietose, turi būti skiriamas deramas dėmesys“, – sako Anykščių vyr. architektė Daiva Gasiūnienė.

Anykščių miesto savivaldybė supranta, kad gyventojams svarbios įvairios iniciatyvos, bet šiandien svarbiausia – želdynų apsauga, jų plėtimas, kitaip – siekis turėti žalius ir ekologiškus Anykščius. „Labai svarbu – ir pastatų energinio efektyvumo didinimo tema – Anykščiai gali ir turi pasigirti namų renovacija, kurią ir skatina gyventojų bendruomeniškumas taupiai gyventi ir estetiškai atrodyti. Žinoma, kol kas pasigendame beatliekio gyvenimo būdo sprendimų iniciatyvų. Mano nuomone, svarbiausia, ir galbūt skubiausia, siekiant Anykščių miestą / rajoną ir jos gyventojus priartinti prie tvaresnio gyvenimo būdo, – tvaresnės miesto vizijos“, – sako Anykščių miesto meras.

Vienas iš sprendimų – parengto ir patvirtinto svarbaus strateginio planavimo dokumento – Darnaus judumo plano – sprendinių įgyvendinimas.

„Dalyvauti projekte „Išmanusis miestas 10“ paskatino nuolatinis Anykščių siekis turėti nuoseklią planavimo filosofiją, identiteto išsaugojimo svarba, gamtinės aplinkos integravimo svarba, nuolatinis geros architektūros ieškojimas, noras turėti kokybišką gyvenimo ir darbo aplinką, siekis vietos verslus įtraukti į Anykščių temą, noras nesustoti ties iššūkiais ir nuolatiniais pokyčiais, tikėjimas inovatyvių projektų sėkme“, – sako K. Tubis.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Susiję straipsniai

Paskutinės naujienos

„Vestum“: verslo ir peizažo dermė

Netoli Vakarinio sostinės aplinkkelio, prie Buivydiškių tvenkinio, harmoningai prigludo modernus verslo parkas „Vestum“. Jį patogu pasiekti iš bet kurios miesto…

Has photos

Pasaulį keičianti inžinerija

Jeigu daug kam inžinerija asocijuojasi su sausu mokslu – jie labai klysta. Nuo pat žmonių civilizacijos kūrybiškumo atsiradimo laikų, inžinierių…

Has photos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų