Architektūra ir technologijos šiuolaikiniame pasaulyje žengia koja kojon. Bet ar dirbtinis intelektas gali pakeisti architektus?

Viena vertus, architektūros sektoriuje šiek tiek baiminamasi, kad robotai pakeis žmones, o pati profesija taps automatizuota, joje neliks kūrybos. Kita vertus, technologijos tam tikrose srityse iš tiesų padėjo architektūrai tapti labiau efektyvia.

Visgi atsakymas į klausimą ar tikrai robotai gali pakeisti architektus greičiausiai yra neigiamas, rašo archdaily.com.

Architektams ir dizaineriams tenka su nerimu stebėti, kaip dirbtinis intelektas kai kuriuose sektoriuose palieka žmones be darbo. Finansų konsultantus keičia tiksliai apskaičiuoti algoritmai, kelionių agentus jau seniai iš rinkos išstūmė keliones siūlantys internetiniai puslapiai. Robotų konkurenciją jaučia netgi greito maisto gamintojai.

Nors šiuolaikinės technologijos padeda architektams kasdienius darbus atlikti tiksliau, greičiau ir kartais pigiau, šioje profesijoje yra aspektų, kurių dirbtinis intelektas negali nei imituoti, nei pakartoti.

JAV Statistikos biuro surinkti duomenys rodo, kad per pastaruosius tris dešimtmečius darbą gavusių architektų skaičius augo. Tai rodo, kad architektų poreikis kyla, tuo metu technologijos nepajėgia pakeisti net nedidelio šios profesijos atstovų procento.

Oksfordo universitetas taip pat atliko tyrimą, po kurio paaiškėjo, kurios profesijos ateityje taps labiausiai ir mažiausiai automatizuotos.

Tyrimo išvadose nurodoma, kad architektūros automatizavimui teikiama vos 2 proc. tikimybė, tuo tarpu tokių profesijų, kaip telemarketingo, siuvimo ar draudimo konsultacijų, atstovams prognozuojama net 99 proc. tikimybė jau per artimiausius 10 metų būti pakeistiems technologijomis.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl dirbtinis intelektas negalėtų pilnai pakeisti architektų, yra žmogiškieji įgūdžiai, kurių reikalauja darbo koncepcija. Tai reiškia susitikimus su klientais, konsultantais ir aktyvų bendradarbiavimą, kuris vyksta kiekvieno projekto metu.

Robotai negali pajausti ir įvertinti emocijų, pvz. kada klientas yra patenkintas darbu arba kada nesutinkama su tam tikrais sprendimais. Tokiais atvejais reikalingos tikros emocijos ir reakcija realiu laiku.

Šiuo metu technologijos naudojamos tik kaip pagalbinės priemonės, kurios padeda atlikti tik santykinai nedidelę darbo dalį.

Galiausiai į klausimą, ar architektūra gali būti automatizuota, padeda atsakyti tai, kiek šioje profesijoje atliekama pasikartojančių darbų ir kiek reikia dinamikos bei lankstaus požiūrio.

Todėl kol robotai nesugeba automatizuoti kūrybos ir atkartoti dizainerių idėjų išpildymo, architekto profesija bus reikalinga ir svarbi.