Ne tik papildytas visuomenei svarbių statinių sąrašas pagal jų paskirtį (apimant anksčiau jame nebuvusias paskirtis ir išplečiant jau buvusių statinių parametrus), bet ir įtvirtinta pareiga atlikti visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūras iš esmės visais atvejais, kai statiniai statomi iš Europos Sąjungos fondų, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, t. y. visai visuomenei priklausančių finansinių išteklių, – skelbia Architektų rūmų atstovai, džiaugdamiesi, kad Aplinkos ministerija, atsižvelgusi kone į visas Architektų rūmų teiktas pastabas, pakeitė statybos techninį reglamentą „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“.
Vertinant vis dar egzistuojančią viešųjų erdvių problematiką – tai, kad viešosios erdvės teisės aktuose nėra apibrėžtos kaip savarankiški objektai ir įprastai projektuojamos kaip nesudėtingų inžinerinių statinių grupė, taip pat tai, kad ir dauguma kitų visuomenės lėšomis statomų statinių svarbūs visuomenei, galima tikėtis, kad dabar jų statybos viešumas ir visuomenės įtrauktis, priimant svarbius sprendimus, didės, atitinkamai gerės kuriamos aplinkos kokybė, jos atitiktis visuomenės poreikiams ir interesams.
Rūmų pasiūlymai buvo paskelbti gegužės 3 d. ir apėmė šešias pagrindines temas: visuomenei svarbių statinių sąrašą ir jo sudarymo kriterijus, sąraše esančių statinių paskirčių patikslinimą ir papildymą, visuomenės informavimo ir dalyvavimo reikalavimus, statinio architekto dalyvavimą projektavimo procese ir projekto pasirašymo tvarkas, statinio projekto dalių ir projekto vadovo statuso reglamentavimą.
Atsižvelgiant į Rūmų gaunamus skundus ir sąraše esančių bei naujai numatomų statinių (pagal jų paskirtis) realią svarbą visuomenei, siūlyta neapriboti prekybos, paslaugų, sporto paskirties inžinerinių statinių, kelių ir gatvių jokiais konkrečiais jų parametrais; įtraukti papildomus maitinimo, poilsio paskirties pastatus, automobilių statymo aikšteles; keisti reglamentavimą taip, kad kaip atskiri objektai galėtų būti įvardytos viešosios erdvės ir jų atžvilgiu taikomi visuomenės informavimo ir dalyvavimo reikalavimai.
Atsižvelgiant į didelį Rūmuose sprendžiamų ginčų skaičių, taip pat perkančiųjų organizacijų ir statytojų klaidinimą bei kylančias sudėtingas praktines problemas dėl šiuo metu nesuderinto statybos ir autorių teisių reguliavimo, papildomai siūlyta aiškiai sureguliuoti autorių teisių klausimus projektavimo proceso metu.
Siūlyta, kad visuomenei svarbių statinių sąrašas turėtų būti sudaromas priešingu principu nei iki šiol – nurodant statinius, kurių atžvilgiu visuomenės informavimas ir dalyvavimas nėra privalomas. Esant iki šiol galiojusiam sąrašo sudarymo principui, siūloma statinius jame įvardyti ne vien pagal jų paskirtį, bet kartu ir pagal jų vietą bei finansavimo šaltinį. Siūloma į sąrašą įtraukti visų paskirčių naujai statomus ir rekonstruojamus statinius kultūros paveldo objektų teritorijose, jų apsaugos zonose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose.
Taip pat Rūmai aiškiai nepritarė naujos dalies „Gaisrų gesinimo sistema“, reglamentuojančios techninio projekto papildymą nauja sudėtine dalimi, įvedimui. Rūmų manymu, tai perteklinis reikalavimas, padidinsiantis biurokratinę naštą ir neturėsiantis jokios papildomos įtakos bendrai projekto kokybei. Taip pat Rūmai, dar kartą siūlydami atkreipti dėmesį į projekto vadovo statusą, kvestionuoja, kodėl jis atsako už visus sprendinius, kad ir kokio išsilavinimo būtų. Rūmų siūlymu, atsakomybę turėtų prisiimti projektų dalių vadovai pagal kompetenciją, o projekto vadovas turėtų eiti administracines vadybininko pareigas.
