Pilietiškumas nepriklauso nuo amžiaus ar profesijos – kiekvienas, žvelgdamas pro savo patirties ar gebėjimų prizmę, gali prisidėti prie savo šalies augimo ir padėti visuomenei. Architektų bendruomenė taip pat kuria ne tik estetiškus statinius, bet ir ieško sprendimų, kaip kurti saugią aplinką.

Architektas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto (AF) docentas Saulius Pamerneckis yra vienas iš daugelio Lietuvos žmonių, nusprendusių, kad noro būti pilietišku nepakanka. 

„Visada norėjau būti pilietišku visuomenės nariu, tad 2014 m., prasidėjus karui, nusprendžiau, kad neužtenka apie tai pasikalbėti kompanijoje – laikas pradėti pačiam kažką daryti, todėl prisijungiau prie Lietuvos šaulių sąjungos. Tai – savanoriška organizacija, kur kiekvienas daro tiek, kiek gali, sugeba ir pats pasirenka veiklą.

Šaulių veikla susijusi ne vien su karu: tai – ir pagalba valstybei, žmonėms ekstremalių situacijų metu. Man teko kartu su policija vykdyti miesto kontrolę pandemijos metu ir prisijungti prie pabėgėlių krizės suvaldymo pasienyje“, – dalijasi S. Pamerneckis.

Panašiu metu prie Šaulių sąjungos prisijungė ir VILNIUS TECH alumnas, architektas c, su kuriuo S. Pamerneckis pastaraisiais metais aktyviai kelia saugumo klausimus šalyje. Lietuvos architektų rūmuose jie inicijavo ir kartu su darbo grupe rengė rekomendacijas, skirtas padidinto saugumo patalpų įrengimui įvairios paskirties pastatuose, dalyvavo diskusijose ir teikė pastabas rengiant Statybos techninį reglamentą apie slėptuvių projektavimą ir įrengimą.

Tai, kad visuomenė yra nepasiruošusi ir reikia imtis veiksmų, architektai suprato 2022 m., įvykus Rusijos invazijai į Ukrainą.

„Pradėjome rinkti informaciją, domėtis užsienio praktika. Kilo mintis parengti rekomendacijas saugių patalpų paruošimui, kuriomis galėtų pasinaudoti kiekvienas pilietis“, – pasakoja jis.

Lietuvos architektų rūmai palaikė rekomendacijų rengimą bei skatino akcijas, kuriomis, padedant žiniasklaidai ir žinomiems žmonėms, siekta kuo plačiau informuoti visuomenę, kad kiekvienas iš mūsų galime žengti reikšmingą žingsnį.

„Mes patys turime rūpintis savo saugumu. Kviečiame bendruomenes susitelkti, išsivalyti rūsius, pasiruošti patalpas“, – pasakoja architektas.

Docentas pabrėžia, kad nors šalyje kuriami įrankiai ir tobulinami įstatymai saugumui užtikrinti, reikalinga nesustoti ir semtis patirties iš šalių, kurios labiau pažengusios saugumo aspektu. S. Pamerneckis su kolegomis nagrinėjo Izraelio praktiką, keliavo į Suomiją gyvai apžiūrėti įrengtų slėptuvių.

„Suomijoje slėptuvės ir priedangos dažniausiai įrengiamos požeminėse stovėjimo aikštelėse. Kreipėmės į kolegas architektus ir pamėginome sudaryti žemėlapį, kurie Vilniaus pastatai turi požemines dalis. Monolitinės, armuoto gelžbetonio konstrukcijos galbūt neatlaikytų itin stipraus tiesioginio smūgio, tačiau būtų puiki priedanga nuo smūgio bangos ar skeveldrų. Tam patalpos gali būti paruoštos“, – pabrėžia architektas.

S. Pamerneckis tikisi pokyčių ne tik įstatyminėje bazėje, bet ir visuomenėje. Docentas pastebi, kad pradėjus projektuoti kvartalus su kokybiškesnėmis kiemų erdvėmis, žmonėms aplinka tapo svarbiu kriterijumi renkantis būstą, taigi tokio paties pokyčio galima tikėtis ir dėl saugumo.

„Perkant būstą turėtų atsirasti kriterijus, ar objekte yra įrengta pakankamai kokybiška priedanga. Visuomenei pradėjus rinktis kokybiškesnius, saugesnius būstus, statytojai ir investuotojai turės tam skirti daugiau dėmesio. Tiesa, statytojams reikalingas ir valstybės palaikymas. Užsienyje patalpų, skirtų saugumui užtikrinti, plotas nėra įtraukiamas į bendrą objekto plotą, o tai padeda užsakovui sutaupyti“, – dalijasi jis.

VILNIUS TECH docentas Saulius Pamerneckis kviečia visus domėtis savo gyvenamąja aplinka, būti pilietiškiems ir atminti, kad kiekvienas esame tas, kuris, pradėdamas nuo savęs, gali sukurti pokytį visiems.