Automobilių vairuotojai žino, kokia žūtbūtinė kova kiekvieną vakarą užverda sovietmečiu statytų daugiabučių kiemuose. Jos priežastis aiški – transporto priemonių yra daugiau nei vietų joms pastatyti. Prieš kelis dešimtmečius statytiems daugiabučiams planuotojai vieną automobilio parkavimo vietą kieme skyrė dvidešimčiai butų.
„Senųjų daugiabučių kiemai yra tiksinti bomba, kuri verčia gyventojus ne tik rizikuoti savo turtu, bet ir pažeisti įstatymus. Gatvių važiuojamosios dalys yra virtusios parkavimo aikštelėmis. Žalioje vejoje ir ant šaligatvių surikiuotos transporto priemonės niokoja želdynus, o vairuotojai už tai baudžiami piniginėmis baudomis, siekiančiomis net 90 eurų“, – aiškina architektas Vytas Lužys, Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas į Vilniaus savivaldybės tarybą.
Grumtynės kiemuose – intensyvėja
Problemos aktualumą patvirtina ir draudikų duomenys. Jie rodo, kad kas dešimtas vairuotojas parkuodamasis ankštoje aikštelėje yra pakenkęs savo ar kito vairuotojo automobiliui, o kas penktas yra „užkabinęs” kitą automobilį durelėmis. Dažniausiai parkuojantis padaryta žala siekia iki poros šimtų eurų, tačiau pasitaiko atvejų, kai peržengiamos ir 1000 eurų viršijančios sumos. Dažniausiai tokiais atvejais nukenčia automobilių važiuoklės ir kėbulai.
Kiemuose vyksta ir nebylūs kaimynų karai. „Girdime istorijas apie piktybiškai subraižytus automobilius, ant stogo ar variklio gaubto numestas plytas ir net pradurtas padangas. Dažniausiai tokių chuliganiškų priemonių imasi tie vairuotojai, kurie įsitikinę, kad kažkuri stovėjimo vieta jiems priklauso pagal nerašytą susitarimą. Yra atvejų kai kaimynas ar svečias ten palieka savo automobilį ir būna „nubaustas“, – teigė V. Lužys.
Sprendimas- gyventojas savo kiemo šeimininkas
Pasak architekto, automobilių parkavimo senųjų daugiabučių kiemuose problemos sprendimas yra tik vienas – tam būtina suformuoti sklypus aplink daugiabučius ir perduoti juos gyventojų žinion – tvarkyti, prižiūrėti.
„Prieš kelis dešimtmečius statant daugiabučius buvo laikomasi tuo metu galiojusių reikalavimų ir skaičiuojama viena parkavimo vieta tūkstančiui gyventojų, kitaip tariant, viena parkavimo vieta – dvidešimčiai butų. Šiandieninės normos reikalauja, kad viena parkavimo vieta tektų vienam butui. Daugelis senos statybos daugiabučių neturi nei sklypų, nei tiek vietų automobiliams“, – sakė V. Lužys.
Anot V. Lužio, Vakaruose visi namai turi sklypus, nes ten žemė nebuvo nacionalizuota ir žmonės visada buvo savo padėties šeimininkais. „Sklypas namui toks pat reikalingas kaip ir pamatai. Kiekviename sklype privalo būti numatyti priėjimai, privažiavimai, parkavimas, inžinerija, vamzdynai, įvadai, poilsio ir žaidimų erdvės ir kita infrastruktūra. Namas be sklypo negali egzistuoti. Privatizuojant butus buvo padaryta didelė klaida, nes tuomet sklypai nebuvo suformuoti ir jų niekas neperdavė naudoti žmonėms“, – tvirtino architektas.
Jo teigimu, per artimiausius metus būtina suformuoti sklypus prie daugiabučių, kuriuose tilptų norminis skaičius automobilių ir kita reikalinga infrastruktūra ir perduoti daugiabučių gyventojams naudotis.
Dabartinė tvarka – gyventojams sunkiai suprantama
Pasak architekto, pagal dabar galiojančią tvarką daugiabučio gyventojai, norėdami už savo lėšas įsirengti parkavimo vietą kieme to padaryti negali, nes jie nėra žemės prie daugiabučio valdytojai.
Norėdami gauti nuosavybės ar nuomos teises į sklypą, gyventojai turi įkurti bendriją ir kreiptis į namo administratorių. Pastarasis – į savivaldybę su prašymu suformuoti sklypą. Savivaldybės urbanistikos skyrius išduoda sklypo formavimo sąlygas, rengiamas detalus planas ar jam prilyginamas žemėtvarkinis projektas. Tik tuomet priskiriamas sklypas, pasirašoma panaudos sutartis su Nacionaline žemės tarnyba ir tokiu būdu gyventojai įgauną teisę naudoti sklypą.
„Tai labai ilga ir sudėtinga procedūra, privaloma ją gerokai supaprastinti. Iniciatyvą formuoti sklypus reikia perkelti į savivaldybę, kad žmonėms nebereiktų ilgai vargti su dokumentais, siekiant tapti savo kiemo šeimininkais”, – tvirtino V. Lužys.
Jis atkreipė dėmesį, kad gyventojai, tapę sklypų šeimininkais, galės juos naudoti pagal savo poreikius: įrengti parkavimo aikšteles, statyti pavėsines automobiliams, įrengti vaikų žaidimo ir pasyvaus poilsio zonas, sodinti auginti ir kitaip tvarkytis. O ateityje, atsiradus poreikiui, įrengti pakrovimo stoteles elektromobiliams.
V. Lužio teigimu, nesuformavus sklypų ir nesuteikus gyventojams galių patiems spręsti, ši problema niekada neišsispręs.
V.Lužio nuotr. Pranešimas redaguotas ir adaptuotas. Originalus pranešimas čia
