Bene gražiausiame ir jautriausiame lietuviškos gamtos kampelyje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke įgyvendintas mažosios architektūros elementų projektas. Nauji objektai preciziškai įsiliejo į UNESCO saugomos teritorijos aplinką ir lankytojams atvėrė galimybes iš arčiau susipažinti su unikalia šio krašto gamta.
Apie projektą, rengtą kartu su Architekto Algimanto Zavišos fondu portalui Structum.lt papasakojo viena iš projekto autorių, architektūros studijos „Altitudės“ architektė Gerda Antanaitytė.
„Mūsų užduotis buvo Kuršių nerijai suprojektuoti įvairius informacinės sistemos elementus – stendus, rodykles, kopų viršūnių ženklus, mažosios architektūros elementus bei regyklas ant Meškos galvos kopos, Avikalnio ir Kormoranų perimvietėje.
Keliaudami ir atrasdami naujas vietoves lankytojai dažnai sulaukia pagalbos iš įvairių mažosios architektūros elementų skirtų informuoti, nukreipti, leisti pailsėti ar sufokusuoti žvilgsnį į supančią aplinką. Šie elementai yra neatsiejama saugomų teritorijų kraštovaizdžio dalis.
Regyklų ir infosistemos projektas buvo viena pirmųjų mūsų architektūrinių realizacijų, todėl visose projekto rengimo ir įgyvendinimo stadijose jautėme stiprią vidinę motyvaciją ir atsakomybę“, – teigė G. Antanaitytė.
Anot architektės, projektuoti Kuršių nerijoje buvo išskirtinai įdomi ir atsakinga užduotis – viešo naudojimo objektai čia yra gausiai lankomi, matomi ir aptariami. G. Antanaitytė atskleidė, jog projektuodama naujus statinius studijos „Altitudės“ komanda stengėsi kuo tiksliau suprasti vietovę.
„Siekėme lankytojams akcentuoti ne pačius objektus, o architektūrine kalba fokusuoti žvilgsnius į patį svarbiausią vietos elementą – nuostabią Kuršių nerijos gamtą ir jos kraštovaizdį.
Mums atrodė svarbu nebandyti imituoti ar kitaip tiesiogiai perteikti gamtos linijų, spalvų. Todėl sodrios gamtos fone pasirinktos lakoniškos formos, aiškūs siluetai ir paprastos medžiagos.
Regyklų architektūra kuriama pasitelkiant liniją ir ritmą. Kiekviena regykla yra unikali, reaguojanti į esamą reljefą, atsiveriančius vaizdus ar kitas sąlygas, dėl kurių ji atsiranda būtent šioje vietoje. Pavyzdžiui, projektuojant regyklą kormoranų perimvietėje vienas iš keltų tikslų – apsauginis stogelis. Tuo pačiu siekta maksimalaus atvirumo – nesinorėjo, kad atraminės stogo kolonos užstotų vaizdus. Iš čia ir gimė balansuojančios konstrukcijos idėja, kurią galima būtų sieti ir su sparnais.
Meškos galvos regyklos architektūrinį sprendimą padiktavo atvira erdvė ir ilgas takas, vedantis link apžvalgos vietos. Siekiant užbaigti kompoziciją, pasirinktas sprendimas ilgą tiesų taką pačiame gražiausiame taške pakelti tiek, kad lankytojas galėtų pamatyti tiek Kuršių marias, Klaipėdos miestą ir uostą, tiek jūrą, jį apsukti ir vėl grąžinti į žemės lygmenį.
Tuo tarpu einant link Avikalnio, takas nejučia perauga į medžio konstrukciją ir pakimba virš reljefo tarsi balkonas. Kiekviename, tiek didesniame, tiek mažame objekte ieškojome aiškios ir paprastos architektūrinės idėjos bei jos ryšio su aplinka“, – kalbėjo G. Antanaitytė.
Projekto rengėjai: Architekto Algimanto Zavišos paramos ir labdaros fondas + MB „Altitudės“
Projekto autoriai: Gerda Antanaitytė, Aurimas Baužys, Algimantas Rybelis
Projekto koordinatorė: Jurgita Raišutienė
Užsakovas: Kuršių nerijos nacionalinis parkas
Rangovas: UAB „Ekspomeda“
Plotas: 63, 79, 57 m2
Teritorijos plotas: 330 km2
