Dažnai girdime apie žmogaus veiklos grėsmes žemei, todėl natūralu, kad kartas nuo karto susimąstome, kaip pasaulis atrodys po kelių šimtmečių. Ar įsivaizduojate, kad visi žemės gyventojai gyventų milžiniškame tvariame mieste, kuris užimtų tik dalį planetos paviršiaus, o likusi dalis būtų palikta atsistatymui?
Tokią idėją pateikė Los Andžele gyvenantis architektas Liamas Youngas. Jis sukūrė filmą „Planet City“, kuriame vaizduojamas metropolis, kuriame gyvena 10 milijardų žmonių. Miestas veiktų pagal žiedinės ekonomikos principus ir užimtų 0,02 proc. planetos paviršiaus, tai yra būtų maždaug vidutinės JAV valstijos dydžio.
L. Young nėra pirmasis architektas, kuris svarsto planetos projektavimo galimybes. Fantastinis trumpametražis filmas provokuojančiai klausia, kaip būtų galima išnaudoti šimtmečius trukusį kolonizavimą, globalizaciją ir nesibaigiančią ekonominę plėtrą siekiant išspręsti klimato kaitos, gamtos bei žmogiškųjų išteklių naudojimo klausimus.
„Planet City“ yra spekuliatyvus pasakojimas apie tai, kas gali atsitikti, jei radikaliai pakeistume planetos plėtimąsi. O jeigu nuspręstume trauktis iš miestų ir pasaulį sukurtume pagal tankiausių miestų planus? Tokia idėja kilo iš biologo Edwardo O. Wilsono sukurtos „Half Earth“ koncepcijos, kur keliama mintis, kad masinio išnykimo būtų galima išvengti pusę planetos paviršiaus skiriant gamtos pasauliui“, – sakė L. Youngas.
Jis nesutinka su kai kurių kitų architektų pasiūlymais, kurie kelia idėją, kad problemas reikia spręsti visos planetos mastu. L. Youngas įsitikinęs, kad planetoje reikia sukurti mikrokosmosą, kuris likusį žemės paviršių vėl paverstų dykuma.
Architekto suprojektuotame „Planet City“ galėtų gyventi 10 milijardų žmonių. Būtent tokia populiacija pasaulyje yra prognozuojama 2050 metais. Žmonės gyventų „gyvenamuosiuose kalnuose“, pastatytuose iš perdirbtų medžiagų. Pastatai siektų iki 165 aukštų.
Miestas veiktų uždaru ciklu, todėl jame nebūtų atliekų. Maistas būtų auginamas naudojant saulės kolektorius. „Planet City“ būtų naudojamos jau turimos arba šiuo metu kuriamos technologijos.
Architektas per tokį pagrįstų spekuliacijų pateikimą nori parodyti, kad klimato kaitos švelninimas yra nebe technologijų tobulinimo klausimas, o labiau ideologinė problema.
15 minučių trukmės filme siužetas pateikiamas kaip nenutrūkstamas planetos festivalis, kuris sujungia įvairių kultūrų šventes.