BIM (angl. Building Information Modeling, arba Statinio informacinis modeliavimas) – pastato ar infrastruktūros objekto skaitmeninio projektavimo procesas, kurio metu kuriama ir valdoma visa statinio informacija visais jo gyvavimo etapais, t. y. nuo pirminės projekto koncepcijos iki jo nugriovimo. Kol kas tai – pažangiausias skaitmeninis objekto valdymas. Tačiau, kaip sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros specialistai, BIM yra neišvengiama pažanga, kuri turi savo kainą – brangėja subranga, pinga montavimo ir inžinerinių tinklų eksploatacija, atsiranda naujos disciplinos…
Naujos specialybės ir statybų proceso dalyviai
Pasak ekspertų, skaitmeninės technologijos iškelia naujus iššūkius. Anksčiau buvo 3D modeliavimas, dabar BIM, o rytoj – 3D spausdintuvas. Vis labiau eliminuojamas žmogaus rankų darbas visuose objekto gyvavimo cikluose, t. y. užsakymo, projektavimo, statymo ir rekonstrukcijos arba nugriovimo. Juk BIM leidžia suprojektuoti iki menkiausios detalės. Ką tai reiškia inžinieriams, konstruktoriams ir projektuotojams? Tai reiškia, kad dabar, kitaip nei iki šiol, architektas ir projektuotojas yra atsakingas už galutinį rezultatą (projekto realizaciją). Šis faktas diktuoja naujų kompetencijų poreikį, didėjančią specialistų atsakomybę ir naujų statybos proceso dalyvių būtinumą.
Specialistų teigimu, BIM reikia tikslumo, nuoseklumo, komandinio darbo ir taisyklių laikymosi. Tai menas ir mokslas tuo pačiu metu. Todėl atsirado BIM koordinatorių ir BIM vadovų poreikis, kaip tarpinio žmogaus, užsakovų, projektuotojų ir statybininkų grandinėje, kuris galėtų organizuoti visą statybos procesą. Šiuo metu VGTU ir Kauno technologijos universitetas (KTU) ruošia šiuos specialistus. Tačiau dar svarbiau tai, kad BIM įgūdžius bei žinias gilintų ir kiekvienas statybos proceso dalyvis atskirai.
Verta paminėti, kad jau dabar atliekami naujos struktūros cemento ir plastiko bandymai. Tikimasi, kad šios medžiagos galės būti pritaikytos dideliems statybos objektams spausdinti 3D spausdintuvais. Taigi pramonės revoliucijos sulauksime, kai tik bus sugalvota medžiaga, leidžianti statyti be klojinių. Tačiau iki tol visas objekto valdymo krūvis krenta projektuotojams, konstruktoriams ir architektams.
Entuziazmo nepakanka
Vis dėlto, nors skaitmenizuotus procesus lengviau valdyti, BIM įnešė tam tikros painiavos. Iki šiol pabaigtas ir patvirtintas projektas reikšdavo statybos darbų pradžią. Tačiau viskas keičiasi. Pasak specialistų, išmanusis objektų valdymas tai visų pirma yra rangovų prijungimas kuo ankstyvesnėje stadijoje. Juk projektavimo metu reikia priimti visus sprendimus (architektūrinius, techninius, pasirinkti medžiagas, inžinerinius tinklus), o sprendimai yra susiję su gamintojais. Tad konkursą laimėjęs subrangovas dažnai pasako, kad jūsų projektas yra nepritaikytas mano technologijoms. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad projektavimas prasideda iš naujo. Todėl būtina subrangovus įtraukti dar į projektavimo stadiją, o tai didina subrangos įkainius.
Kita vertus, statytojai neretai nori įžengti į aikštelę, kai projektas dar nėra pabaigtas, nors jau yra aukšto techninio lygio. Tokiu momentu statybos leidimai paprastai būna gauti ir šis nekantrumas dažnai inicijuoja vėlesnį projektų koregavimą, papildomas išlaidas. Tad niekaip nesiderina su išmaniuoju objektų valdymu.
Ar atsiperka
Apie BIM jau seniai nekalbame kaip apie panacėją. Juoba buvo paskaičiuota, kad projektų su BIM pelningumas yra vos iki 2 % (1,9 %) didesnis nei be skaitmeninio modeliavimo. Anot ekspertų, tai tikrai nėra dideli skaičiai. Nors, įvertinus remonto, kurio reikės dirbant be BIM technologijų, sąnaudas, skaičius išaugtų. Vis dėlto, kol kas skaitmeninių technologijų įsisavinimas nereiškia, kad įmonė gali konkuruoti kaina. Ji gali konkuruoti kokybe, bet dėl šios priežasties viešųjų pirkimų konkursų durys plačiau neatsiveria.
Užsakovai rizikuoja, eidami mažiausios kainos principu, nes taip jie iš pradžių gauna nekokybišką projektą, vėliau – nekokybišką objektą. Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje buvo pastebėta BIM nauda, pirmiausia valstybei, kaip viešųjų pastatų užsakovui. Buvo įvertintas BIM leidžiamas greitis, detalumas. Todėl valstybiniu lygiu sukurti standartai (Didžiojoje Britanijoje ir priešstandarčiai). Tenka pripažinti, kad mums trūksta valstybės, vystytojo, požiūrio, technologijos diegimo skatinimo.
Neaiški valstybės pozicija
Kalbėdami apie skaitmeninį valdymą ir skaitmenines technologijas turime apsibrėžti standartus. BIM ateina dažniausiai kartu su organizaciniais ir techniniais standartais. Nors standartai, kaip valdyti patį objektą, gali būti ir liberalesni, techninei projekto daliai turi būti keliami griežti reikalavimai.
Žinovų teigimu, Lietuvoje galime adaptuoti ir pritaikyti ISO arba Europos standartus. Šiuo metu ši sritis yra peržiūrima gana fragmentiškai. Pavyzdžiui, turime klasifikatorių, duomenų mainų standartus, bet ir toliau lūkuriuojame dėl apsisprendimo – priimti, nepasirinkti, sukurti savus standartus… Bet kuriuo atveju BIM yra neišvengiama pažanga, kuri keičia inžineriją, architektūrą ir visą statybos procesą. Ji iškelia naujus iššūkius ir skatina visus šio proceso dalyvius ieškoti ir rasti unikalius sprendinius.
