Gegužės 16–17 d. Vilniuje vyks dvyliktasis Architektūros fondo organizuojamas atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“. Organizatoriai pakvies išgirsti miesto istorijas, kurias papasakos išskirtinės ir visuomenei visiškai ar iš dalies neprieinamos erdvės. Šių metų programoje – daugiau kaip 70 objektų: pastatų, interjerų, žaliųjų erdvių, miesto kūrėjų biurų. Taip pat laukia ir kelios naujovės – lankytojai bus kviečiami išbandyti ekskursijas vandeniu ir statybų aikštelėje.
Šių metų renginio tema – „Miesto balsas“. Miestas kalba per pastatus, gatves, kiemus ir erdves, kurios kartu kuria jo tapatybę ir formuoja kasdienę patirtį. Pasak projekto vadovės Solveigos Buoželytės, architektūra atspindi, kas esame ir kokią ateities viziją projektuojame.
„Architektūra saugo praeities ženklus, o nauji objektai atspindi šiandienos poreikius ir ateities vizijas. Ji gali telkti žmones, kurti bendrystės jausmą, skatinti susitikimus ir pokalbius arba tapti fonu mūsų kasdieniams maršrutams. Miestų tapatybę formuoja kiekvienas objektas, nuo puikiai atpažįstamų miesto simbolių iki nedidelių, dažnai nepastebimų vietų. Šių metų programoje turėsime išties įdomių ir netikėtų erdvių, kurių balsus pakviesime išgirsti ir lankytojus“, – sako S. Buoželytė.
Šių metų temai skirtą vizualinį identitetą sukūrė grafikos dizaineris, iliustratorius Liudas Barkauskas, antrą kartą laimėjęs projekto paskelbtą atvirą plakato konkursą.
Programoje lankytojų lauks 70 objektų, tarp kurių – 12 naujokų. „Open House Vilnius“ programos vadovai Emilija Deksnytė ir Andrej Pleškov sako, kad formuojant šių metų renginio programą norėjosi užmegzti dialogą tarp visuomenės ir tų objektų, kurie galėtų atverti nepažintus istorinius ar kasdienio gyvenimo miesto sluoksnius.
„Šių metų programa kviečia klausytis ir tų miesto balsų, kurie iki šiol buvo rečiau girdimi. Tarp naujų ir gana netikėtų programos objektų – Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“, Lietuvos kurčiųjų draugija, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė Naujojoje Vilnioje ir kiti pastatai, kurie dėl savo prigimties retai sulaukia lankytojų žingsnių. Smagu, kad kai kuriuos šių objektų pasiūlė renginio lankytojai, atsiliepę į kvietimą pasidalinti, ką norėtų išvysti mūsų programoje“, – sako A. Pleškov.
Šiais metais festivalis peržengs tradicinių pastatų sienas ir pakvies į architektūrinę kelionę Neries upe – iš laivo denio lankytojai galės ne tik išvysti Vilnių iš naujos perspektyvos, bet ir patirti upės dialogą su miesto urbanistiniu audiniu. Lankytojai taip pat turės galimybę apsilankyti dar statomame „Senamiesčio sodo“ kvartale ir išvysti gimstantį objektą – ši patirtis leis daugiau sužinoti, kaip kuriama šiuolaikinė miesto architektūra, ir geriau suprasti nuolat kintantį miesto veidą.
„Tai mūsų eksperimentinės naujienos, leisiančios patirti architektūrą ir miestą iš visiškai naujos perspektyvos: pamatyti Vilnių iš upės ar stebėti, kaip miestas gimsta iš naujo“, – dalinasi E. Deksnytė.
Į programą grįžta ir didelio populiarumo sulaukusios ekskursijos žaliosiose erdvėse bei susitikimai miesto kūrėjų biuruose, kur lankytojai turės galimybę tiesiogiai pabendrauti su miesto viziją kuriančiais profesionalais – architektais, urbanistais, miesto planuotojais. Jie pasidalins savo profesijos subtilybėmis ir plačiau papasakos, kuo remiasi kurdami skirtingus projektus.
Ekskursijas renginyje veda savanoriai-gidai, kurių šiais metais talkins daugiau kaip 400 – jie yra neatsiejama festivalio sėkmės dalis. Ekskursijos vyks lietuvių, anglų, ukrainiečių ir gestų kalbomis. Visos ekskursijos bus nemokamos, į jas patekti bus galima gyvos eilės principu.
Atviros architektūros savaitgalį organizuoja Architektūros fondas. „Open House Vilnius“ priklauso „Open House Worldwide“ tinklui, jungiančiam daugiau kaip 50 pasaulio miestų. Festivalis taip pat yra bendradarbiavimo projekto „Open House Europe“ dalis. Renginį iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
2026 m. „Open House Vilnius“ programoje dalyvaujančių objektų sąrašas:
Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė Naujojoje Vilnioje
„Dūmų fabrikas“ | buv. dalgių fabrikas
Gyvenamasis namas Naujojoje Vilnioje
Lietuvos nacionalinė filharmonija
Šiuolaikinio meno centras | ŠMC
Tuskulėnų rimties parko koplyčia – kolumbariumas
Pramoninės teritorijos konversija | „Corner“ viešbutis ir „Loft Gallery“
„Senatorių pasažas“
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas | buv. Vilniaus centrinis paštas
„Bokšto skveras“
Lietuvos audiosensorinė biblioteka
„Cyber City“ | buv. „Spartos“ fabriko teritorija
Verslo centras „Hero“
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelis
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Vileišių rūmai
Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai
Ugniagesių gelbėtojų komanda ir Bendrasis pagalbos centras
„Tech Park“
Lietuvos kurčiųjų draugija
Lietuvos apeliacinis teismas
„Lojoteka“. Edukacinis medijų centras
WIX biurai
TARTLE I Lietuvos meno pažinimo centras
Lietuvos bankas
Vilniaus baldų sandėlio transformacija | „Atrandi Biosciences“ biuras ir laboratorijos
Nacionalinė dailės galerija | NDG
„Betono fabriko“ biurai | buv. armatūros cechas
Kazio Varnelio namai-muziejus
Valstybės duomenų agentūra
Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 2
„Artery“ verslo centras | „Visma“ biuras
Vilniaus santuokų rūmai
Atgimęs butas Poromonte, Kalvarijų gatvėje
Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
„D9 – Artsy Office“
Vlado Vildžiūno galerija ir dirbtuvės
Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“
Kablys | buv. Geležinkelininkų kultūros rūmai
„Radijo namai“
Antakalnio troleibusų parkas
„Pirklių klubas“ – verslo centras
Igno Parčevskio namas
Šv. Jokūbo kvartalas
Lietuvos rašytojų sąjunga
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institutas
Kultūros paveldo departamentas ir istoriniai rūsiai
Kazimiero Žoromskio muziejus
Antakalnio tarpukario kotedžų kompleksas
VU Didžioji aula
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos centrinė būstinė
Lietuvos medicinos biblioteka
Kompozitorių sąjungos pastatas su gyvenamųjų namų kvartalu
Vilniaus choralinė sinagoga
SEB banko centrinė būstinė
Ekskursija vandeniu „Miestas Neries akimis“
Kvartalo „Senamiesčio sodai“ statybos
Žaliosios erdvės:
Aušros Vartų šventovės sodas
Japoniškas sodas Sei Shin En
„Business Garden Vilnius“ – žalioji Lazdynų papėdė
Miesto kūrėjų biurai:
Vilniaus miesto savivaldybė
Lietuvos architektų sąjunga
„After Party“
„Archispektras“ + „Nomu“
„AEXN architects“
„Architektūros linija“
„Sprik“
„HEIMA architects“
„Processoffice“
„2L Architects & Engineers“
