Skandinaviško stiliaus aštuonių aukštų stiklinio verslo centro nuomai skirtas plotas – daugiau nei 14 000 m2, o vieno aukšto plotas viršija 2 000 m2. Darbuotojų bei svečių patogumui šalia verslo centro ir po juo esančioje požeminėje dalyje įrengiamos itin erdvios stovėjimo aikštelės, kuriose tilps 560 automobilių. Šiuolaikiško, jaukaus ir patogaus verslo komplekso idėją papildo šalia pastato suprojektuota 2 ha ploto žalioji poilsio erdvė – parkas, skirtas aktyviai leisti laisvalaikiui ar tiesiog atgauti jėgoms per pertraukėlę.

Apie projektą „k29“ pasakoja vadovaujantysis architektas Aleksandras Gvildys („Archinova“)

Kuriant pastatą „k29“, reikėjo įvertinti tiek esamą, tiek būsimą urbanistinį kontekstą („Vilniaus plano“ architektūrinės kalvos sprendinius). Pastatą projektavome taip, kad jis darniai įsilietų į formuojamos architektūrinės kalvos papėdę – taptų jos akcentu. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į supantį gamtinį karkasą: Neries vingį ir žaliąsias erdves ties juo, Šeškinės ozą, būsimą japonišką sodą kitoje Lvovo gatvės pusėje. Pastato išskirtinumą lėmė sklypo vieta. Pastatas „k29“ yra apsuptas žaliosios erdvės, be to, šis objektas pradeda (žiūrint iš vakarų) arba užbaigia (žiūrint iš rytų) Konstitucijos prospekto išklotinę. Todėl, išsamiai išanalizavę situaciją, nutarėme kurti švarios ir išbaigtos formos pastatą, atsižvelgdami į sklypo konfigūraciją. Tam labiausiai tiko ovalo (elipsės) forma, žemėjanti upės link. Pastatas ir jį supantis parkas suprojektuoti kaip viena visuma. Parkas sujungia bendrus miesto pėsčiųjų bei dviratininkų ryšius ir papildo Vilniaus viešųjų erdvių sistemą. Parko pėsčiųjų takų sistema tarsi įsilieja į pastatą – centrinis įėjimas suprojektuotas iš vidinio kiemelio, taip pat iš kiemelio bus galima patekti į restoraną su lauko terasa.

Atrijus

Užėjus į pastatą patenkama į įstiklintą atrijų – ši erdvė tarsi tarpinė zona tarp lauko ir vidaus. Atrijaus tipo pastatas – pirmasis toks biurų pastatas Lietuvoje. Parinktas optimalus perdangų gylis, šviesai sklindant tiek nuo fasadų, tiek nuo atrijaus. Patalpose nėra natūraliai neapšviestų zonų. Pastate išdėstyti trys branduoliai, kuriuose suplanuoti sanitariniai mazgai, virtuvėlės ir evakuacinės laiptinės. Atrijuje išdėstyti panoraminiai liftai, centrinė laiptinė jungia visus pastato aukštus. 2–6 aukštuose atrijuje išdėstyti tiltai jungia rytinę ir vakarinę pastato dalis.

Įspūdingas stogas

Neatsiejamas šio pastato architektūrinės išraiškos elementas yra stogas, tiksliau jo įtaka pastato formai. Šiuo sprendiniu išpildyti keli parametrai, pirmiausia urbanistinis: tokios formos pastatas, kylantis Šeškinės kalvų link, darniai įsilieja į miesto panoramą (išanalizuota daugybė bendrų miesto apžvalgos taškų). Ir architektūriniai aspektai: stogo nuolydis užtikrina reikiamą dienos šviesos patekimą į atrijų, o per jį ir į biurų zoną; stogo nuolydis orientuotas į miesto centrą Konstitucijos prospekto išilgąja kryptimi. Taigi pastatas (priekinis fasadas) įgauna orientaciją – žvelgiant iš viršutinių aukštų per stoglangį, lyg per lęšį matomos miesto centro ir Senamiesčio panoramos.

Fasadų architektūra

Šiam pastatui pritaikytas unikalus dvigubas „Schüco“ fasadas. Išorinis papildomas fasadas pagerina patalpų garso izoliaciją, sumažina bendrus šilumos nuostolius, užtikrina tarp fasadų sumontuotų žaliuzių patikimą ir nepertraukiamą darbą bet kokiomis klimato sąlygomis (stiprus vėjas, plikšala ir pan.), leidžia prireikus palikti vidinio fasado varstomas dalis atviras naktį (natūralus patalpų vėsinimas) ar stipriai lyjant. Be šių praktinių savybių, papildomas išorinis fasadas suteikia pastatui vientisą architektūrą, kai į akis nekrinta atskiros žaliuzėmis uždarytos vidinio fasado zonos. Ši išskirtinė trimatė architektūra, darniai įsilieja į kuriamo modernaus Vilniaus centro siluetą. Antro tipo fasadas, suprojektuotas vidiniame kiemelyje, yra tradicinis viengubas – naudojamos lengvos, tarsi ištirpstančios konstrukcijos pastato vidinėje pusėje. Patekęs į vidinį kiemelį, lankytojas turėtų jaustis taip, tarsi jau būtų įėjęs į vidų. Šie fasadai skiria lauką nuo vidaus, tačiau vizualiai sudaro pastato vidines pertvaras. Šis vizualinis efektas juntamas ir stebint kiemelį iš pastato – atrijaus kiemelis bus suvokiamas kaip pastato vidinis komponentas. Šie fasadų tektonikos sprendiniai suteiks pastato darbuotojams bei lankytojams, peržengusiems išorinio dvigubo fasado portalą, šviesios, jaukios vidinės struktūros pojūtį.

Nestandartinės lakštinio plieno konstrukcijos

Pastato statybines metalo konstrukcijas tiekusiai UAB „Metalo meistrai“ prireikė daugiau nei 300 tonų konstrukcijų, kurioms gabenti pasitelkta speciali technika. Ir čia be iššūkių neapsieita. „Pagal architektų idėjas beveik visos metalo konstrukcijos buvo gaminamos iš lakštinio plieno, nenaudojant standartinių profilių. Pavyzdžiui, stačiakampio profilio vamzdžiai buvo gaminami suvirinant iš lakšto juostų, nes rinkoje tokių matmenų ir išvaizdos vamzdžiai standartiškai negaminami. Ypač įdomus gaminys – kabanti žirklinio tipo laiptinė. Ji visa pagaminta tik iš lakštinio plieno. Kad būtų galima pereiti iš vienos pastato pusės į kitą, buvo gaminami neįprastų matmenų tiltai. Iš lakštinio plieno pagamintos ir pagrindinės stoglangio sijos, kurių ilgis siekia 18 metrų. Neįprastas, didelių matmenų ir sudėtingas gaminys – išorinio fasado pagrindinė sija – taip pat pagamintas iš lakštinio plieno (~ 20 m x 4,5 m). Išorinio fasado konstrukcijos pagamintos iš apvalių vamzdžių, kuriems valcuoti (sulenkti) teko pasinaudoti subrangovų Lenkijoje paslaugomis, – nestandartiniais darbų pavyzdžiais dalijasi bendrovės „Metalo meistrai“ vadovas Audrius Mačiekus. – Be to, pagal architektų reikalavimus turėjome susiderinti dažyto paviršiaus blizgumą. Kadangi dažų gamintojas standartiškai tokio blizgumo dažų negamina, reikėjo naudoti specialius maitinimo priedus.“

Išmaniosios inžinerinės sistemos

Pastato kokybei ir ilgalaikiškumui didelę įtaką turi inžineriniai sprendimai bei sistemos. Bendrovės „Caverion Lietuva darbų apimtį šiame pastate sudarė šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų, priešgaisrinio vandentiekio, dujinio gesinimo, silpnų srovių sistemų* bei pastato valdymo sistemų projektavimas, įrengimas ir suderinimas. Bendrovės „Caverion Lietuva“ specialistai dar planavimo ir projektavimo etape numatė visiškai automatizuotas ir į bendrą pastato valdymo sistemą sujungtas inžinerines sistemas. O pastato valdymo sistema leis efektyviai valdyti šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemas, kontroliuoti energijos sąnaudas, stebėti visų pastato inžinerinių sistemų darbą bei fiksuoti galimus sutrikimus.

„Be abejonės, automatika yra labai svarbi energijos taupymui, tačiau ir kiekviena biurų pastate „k29“ mūsų įdiegta sistema verta atskiro dėmesio, – sako bendrovės „Caverion Lietuva“ Automatikos ir silpnų srovių skyriaus vadovas Saulius Armonavičius. – Visos pastato inžinerinės sistemos yra labai modernios ir valdomos atsižvelgiant į vidaus ir išorės klimato sąlygas bei patalpų užimtumą. Kai kurie šiuolaikiški techniniai sprendiniai gal jau nebestebina, tačiau šiame pastate įrengtos tokios sistemos, kokios Lietuvoje dar nedažnai sutinkamos. Tarkime, aspiracinė gaisro aptikimo sistema, kuri veikia taip: iš saugomos aplinkos nuolat imamas oro mėginys ir analizuojama, ar yra gaisro tikimybė, ar ne. Tokios sistemos gaisro židinį aptinka daug greičiau nei įprastos apsaugos nuo gaisro sistemos ir naudojamos labai svarbiose patalpose.“

Pažvelgus iš išorės atrodo, kad ovalios formos pastatą sudaro vien langai. Regis, norint kondicionuoti ir šildyti orą tokiame pastate, reikėtų labai didelio galingumo bei daug sąnaudų, tačiau oro kondicionavimo ir vėdinimo klausimai efektyviai sprendžiami, pasitelkus bendrovės „Caverion Lietuva“ įdiegtas išmaniąsias valdymo sistemas. Pastate, kur didžiausią dalį sudaro atviros erdvės, valdymo sistema fiksuoja mikroklimato parametrus, matuoja anglies dvideginio koncentraciją ir reguliuoja vėdinimo sistemas taip, kad užtikrintų darbuotojams didžiausią komfortą. Taip valdymo sistemos galimybės leidžia ir lanksčiai valdyti, ir sutaupyti, neeikvojant energijos be reikalo, tausojant aplinką ir nemažinant komforto lygio. Be to, visas šio pastato vidaus inžinerines sistemas galima stebėti ir valdyti nuotoliniu būdu. Bendrovė „Caverion Lietuva“ verslo centrui teikia inžinerinių sistemų priežiūros ir administravimo paslaugas, o dispečerinė tarnyba visą parą stebi ir kontroliuoja visus pastatų sistemų procesus.

„Dar projektuojant nuspręsta panaudoti išorines žaliuzes, kurios automatiškai reguliuotų saulės šviesos patekimą į pastatą: maksimaliai užtikrintų natūralų apšvietimą ir ribotų tiesioginių saulės spindulių patekimą. Toks sprendimas leido labai smarkiai sumažinti vėsinimo poreikį orui kondicionuoti. Valdymo sistema suskaičiuoja esamą saulės padėtį ir dėl mūsų įdiegtos orų stotelės įvertina, ar yra giedra, ar debesuota. Pagal tai automatiškai valdo visų 1 200 žaliuzių variklius ir funkcijas: žaliuzių pakėlimą, nuleidimą bei mentelių pakrypimo kampą. Taigi, saulei patekėjus ir einant savo ratu aplink fasadą, žaliuzės atitinkamai reaguoja“, – aiškina S. Armonavičius.

Šiuo metu įmonės darbai pastate „k29“ dar tęsiasi. Į pastatą keliasi paskutiniai nuomininkai, turintys specifinių norų bei reikalavimų inžinerinėms sistemoms. Bendrovės „Caverion Lietuva“ specialistai pagal poreikį individualiai konsultuoja verslo centro nuomininkus, siūlo optimalius sprendinius, suprojektuoja ir įdiegia visas inžinerines sistemas.

Hidroizoliuojant pastatą prireikė išradingumo

Garo izoliacijos, nuolydį formuojančio sluoksnio, šiltinimo ir hidroizoliacijos darbus ant automobilių saugyklos eksploatuojamos perdangos, kuri yra užkasta, atliko UAB „Mosas“. Pasak bendrovės projektų vadovo Vytauto Tamošaičio, tai buvo technologiškai sudėtingi darbai, nes, purškiant „Tecnofoam“ poliuretano putų šiltinamąjį sluoksnį ir „Tecnocoat“ poliurėjos hidroizoliaciją, reikia stebėti tokius kintamuosius kaip oro temperatūra, pagrindo temperatūra, medžiagos temperatūra, oro drėgmė, pagrindo drėgmė, išpurškiamos medžiagos slėgis. Oro ar pagrindo temperatūrai pakitus 1 0C, gali tekti reguliuoti kitus parametrus. Be to, šiltinant ir hidroizoliuojant perdangą, būtina speciali technika, kuri pašildo medžiagą iki 30–70 0C ir gali sugeneruoti purškimo slėgį iki 200 barų. Be to, reikalingas kompresorius ir elektros generatorius, nes dažniausiai šiems mechanizmams statybų aikštelėje trūksta elektros tinklo galios. „Darbus turėjome atlikti rudenį, laukdami gero oro ir temperatūros, išmokome išradingai kovoti su rasa ant hidroizoliuojamų paviršių ir elgtis su kaprizinga technika. Vėstant orui, vėso ir medžiagos, todėl didėjantis medžiagų klampumas labai apkrovė techniką, kuri kartais ir neatlaikydavo krūvio“, – sako V. Tamošaitis. Atlikus hidroizoliacijos darbus pastatas turėjo vientisą elastingą (350 % pailgėjimas tempiant) hidroizoliacinę dangą be siūlių, kurios hidroizoliuojant horizontalius paviršius visada tampa varvančio stogo priežastimi. Horizontali hidroizoliacija šiame pastate svarbi tuo, kad, betonui anksčiau ar vėliau supleišėjus ir vandeniui pasiekus armatūrą, prasidės korozija, mažinanti armatūros skerspjūvio plotą, o tekantis vanduo išplauna iš betono sudedamąsias dalis, kurios patekusios ant automobilių ilgainiui gali jiems pakenkti.

Netipiniai sprendimai

Visuose pastato aukštuose pakabinamas akustines, atviro tipo aliuminio lubas sumontavo ir akustines salas įrengė UAB „Geras mūras“. „Tipiniai sprendimai visiškai netiko išskirtiniam pastato projektui. Šiam projektui turėjo būti panaudotos aukščiausios klasės medžiagos, kurios ne tik atliktų standartinių kabamųjų lubų funkciją, bet ir pabrėžtų pastato netipiškumą. Kokybę užtikrino ir garsūs gamintojų vardai: akustinės salos – „Ecophon Industry Modus“, akustinės kabamosios lubos – „Ecophon Focus E24/XL“, konstrukcija – „Ecophon Connect“, atviro tipo aliuminio lubos – „Ceiling and Lighting“. Turėjome patys suprojektuoti ir sumodeliuoti kabamųjų lubų montavimo sistemą ir mazgus, o visiems montavimo darbams prireikė didelio kruopštumo ir kantrybės“, – sako įmonės vadovė Lina Lašinskienė.

Kad „K29“ šiam pastatui nebuvo pasirinkti tipiniai pigiausi sprendimai, pritaria ir UAB „FibroLT“, tiekusios ir sumontavusios mobilias pakeliamąsias grindis, vadovas Simas Bielinis.

Visų pastato aukštų įrengimą dabar koreguoja jau konkrečių nuomininkų pageidavimai, kuriuos įgyvendina įvairios užsakovo „K29“ skelbtą konkursą laimėjusios įmonės. Pavyzdžiui, pagal užsakovo pateiktą projektą keturis pastato aukštus jau įrengė ir visą statybų kontrolę vykdė UAB „Domasta“.

UAB „Abastas“ pastate „k29“ – nuo pirmo iki aštunto aukšto ir rūsyje atliko apdailos įrengimo darbus. Pasak bendrovės vadovo Laimono Jako, reikėjo pagal išskirtinę architektūrą įrengti itin sudėtingas gipskartonio pertvaras, kurias montuojant pritaikyti atskirai konstruktorių rengiami projektiniai sprendimai. Pastato vidinėms atitvaroms montuoti „Abastas“ panaudojo specialiai užsakytas ugniai, smūgiams bei garsui atsparias plokštes, o atitvarų karkasas buvo montuojamas naudojant itin tvirtus nestandartinius profilius, kad būtų išlaikytas standumas montuojant sunkius ir prabangius praustuvus bei kitą įrangą.

Unikalios šviesos technologijos

Pastato „k29“ apšvietimo projektas unikalus dėl jame panaudotų sprendinių bei gaminių – šiame projekte panaudoti tokių gamintojų kaip „Zumtobel Lighting“, „Philips“, „Fagerhult“ ar „Halla“ produktai. Projektas, kurį įgyvendino UAB „Šviesos technologijos“, apima visų erdvių apšvietimą, įskaitant bendrąsias erdves, automobilių aikštelę bei nuomininkų patalpas. Bendrovės parengtas šviesos projektas atitiko normatyvus bei keliamus užsakovų lūkesčius, buvo parinkti tinkami sprendiniai, išryškinantys išskirtinę pastato architektūrą, sukuriant geriausias darbo sąlygas biuruose dirbantiems žmonėms.

Šiame projekte išnaudotos kone visos šviesos diodų (LED) teikiamos galimybės – daug sprendinių pagaminta konkrečiai šiam projektui, pritaikant netipinius ir nestandartinius šviestuvus pastato architektūrai. Panaudoti šviestuvai išsiskiria savo unikaliu dizainu, užtikrina optimalią apšvietą, kuri yra neakinanti ir sukuria jaukią darbinę atmosferą. Daugelio nuomininkų erdvėse apšvietimo sistemos valdomos automatiškai, prisitaikant prie natūralios apšvietos ir žmonių buvimo patalpose. Įdiegtos automatinės valdymo sistemos, tokios kaip „Zumtobel Litecom“, „Thorn SensaLite“ ar „Philips Actilume“. Šviesa pasitinka darbuotojus ateinant į darbą, visą dieną prisitaiko prie darbuotojų, sukurdama tinkamą darbinę aplinką, o išeinant juos palydi. Tai turi būti ypač kokybiškas, ilgalaikis ir prisitaikantis apšvietimas. Būtent toks ir pritaikytas „k29“ projekte, – sako bendrovės „Šviesos technologijos“ komercijos direktorius Edgaras Gerdzevičius.

E. Lasio ir P. Gasiūno nuotr.