Į STRUCTUM konferenciją atvykstantis OMT ARCHITECTS partneris: inžinerinės medienos naudojimui daugiaaukščiuose nėra jokių konstrukcinių apribojimų


Andreas Trampe-Kieslich, OMT Architects partneris, atvyksta į Lietuvą ir yra pasiryžęs įrodyti, kad inovacijos statybinių elementų gamybos procese ir naujų medienos elementų pritaikymas keičia tradicinę statybų rinką ir leidžia kurti pažangesnius tvarius pastatus.

Balandžio 6 dieną Andreas Trampe-Kieslich lankysis Vilniuje ir skaitys pranešimą STRUCTUM konferencijoje „Medinės konstrukcijos Zanzibare“, kurio metu dalinsis savo patirtimi dirbant su įvairiais medienos projektais Rytų Afrikos kontekste.

Registruotis galite čia.

Andreas Trampe-Kieslich aptars statybų Zanzibare iššūkius ir pademonstruos kai kuriuos žymiausius OMT Architects medinių konstrukcijų projektus, tokius kaip „Moyoni Homes“, „Vizazi Houses“, „CheiChei Living“ ir „Burj Zanzibar“. Dalyviai gali tikėtis gauti vertingų įžvalgų apie tvarios statybos praktiką ir medienos, kaip statybinės medžiagos, potencialą.

Lokalūs sprendimai tvaresniam pasauliui

OMT architektų tikslas – savo projektais ir vizijomis prisidėti prie tvarios ateities. Vokietijoje įsikūrusi architektų įmonė yra gerai žinoma dėl savo novatoriškų projektų, kuriuose pirmenybė teikiama tvarumui ir natūralių medžiagų naudojimui.

„Vertiname vietines tradicijas ir remiame esamų bendruomenių įgalinimą. Bendraudami su šiomis bendruomenėmis ir pasitelkdami vietinių statybos metodų ir išteklių analizes, kuriame novatoriškus dizaino sprendimus.

Tvarių medžiagų, tokių kaip mediena, diegimas derinamas su lanksčiais erdviniais išdėstymais, kad būtų kuriami ilgaamžiai ir lankstau dizaino pastatai“, – sako OMT Architects komanda.

Išskirtinai portalui STRUCTUM.LT Andreas Trampe-Kieslich pasakoja apie projektuojamą aukščiausią medinį dangoraižį Tanzanijoje, medinių pastatų priešgaisrinius reglamentus ir kaip medinė architektūra keičia šiandieninę statybų rinką.

„CheiChei Living“ projektas. OMT vizual.

 – Papasakokite apie projektuojamą aukščiausią Afrikos medinį dangoraižį Zanzibaro mieste, Tanzanijoje. Kaip kilo šio projekto idėja ir kokiame etape jis yra šiuo metu?

– Kaip galbūt matėte iš įvairių projektų, kuriuos iki šiol planavome Fumba miestelyje, mūsų užsakovas – CPS (Fumbos miestelio vystytojas) – yra gana suinteresuotas ir turi nemažai ambicijų tvariai plėtrai. Taigi, mintis apie medinį dangoraižį kaip ikonišką pastatą, skatinantį atsigręžti į medinę statybą, augo jau kurį laiką.

Pirmiausia projektą pradėjome planuoti Dar Es Salaame sklype kartu su privačiu investuotoju maždaug prieš 2 metus. Tačiau po planavimo kelių mėnesių investuotojas netikėtai pasitraukė iš projekto. Dėl to Sebastianas Dietzoldas, CPS generalinis direktorius, nusprendė perkelti mūsų projektuojamą dangoraižį – Burj Zanzibar – į Fumbos miestelį.

Šiuo metu „Burj Zanzibar“ jau parduodami butai. Šių pardavimų dėka finansuojami kiti projektavimo etapai. Tiesą sakant, pardavimai vyksta puikiai ir planuojame tęsti projekto kūrimo etapą iki metų pabaigos, o statybos turėtų prasidėti kitais metais.

„Burj Zanzibar“ projektas. OMT vizual.

– Kuo šio pastato struktūra ir statybos darbai bus išskirtiniai?

– Apatinė pastato dalis, keturių aukštų „podiumas“, numatomas tradicinės struktūros, o viršuje esančiam bokštui pasirinkome hibridinį medienos sprendimą su betonine šerdimi liftams ir evakuacinėms laiptinėms.

Visos perdangos plokštės, sienos ir fasadas bus pagaminti iš medžio, tik padengti skirtingomis apdailos medžiagomis. Konstrukcija aplink centrinę šerdį bus surenkama iš klijuotosios inžinerinės medienos kolonų ir sijų, taip pat iš kryžmai sluoksniuotosios medienos plokščių.

Pastato konstrukcinė koncepcija paremta 8 x 8 m. tinkleliu, kuris optimaliam butų ir fasadų išdėstymui yra sudalintas kas 4 metrus. Betoninėje pastato šerdyje telpa visa vertikali cirkuliacija ir išėjimai.

„Burj Zanzibar“ projektas. OMT vizual.

Tokiam projektui gali būti taikomos kelios konstrukcinės sistemos – nuo įprasto betono iki hibridinės medienos sistemos. Pasirinkus hibridinę konstrukcinę sistemą, „BURJ Zanzibar“ bus pirmasis toks daugiaaukštis Afrikoje.

Speciali modulinio fasado koncepcija leidžia sukurti nuolatinį šešėlį visiems pastato butams ir taip sumažina šilumos perteklių tokiame karštame klimate. Galiausiai, gausus augalų integravimas ne tik žymiai sumažina lietaus audrų poveikį, bet ir prisideda prie malonaus vidaus mikroklimato.

Kalbant apie statybas Zanzibare, sąlygos čia tikrai kitokios nei Europoje. Pavyzdžiui, betono konstrukcijos leistinos nuokrypos yra daug mažesnės nei Europoje, todėl turėjome rasti būdų kaip tinkamai sujungti medinius elementus su betono šerdimi.

Dar vienas iššūkis buvo priešgaisrinė sauga. Kadangi čia negalima pasitikėti vietiniais ugniagesiais, daugiausia dirbome su konstrukcine priešgaisrine apsauga. Dėl šios priežasties dirbome kartu su ugniagesių specialistais iš Šveicarijos universiteto ETH, taip pat „IGNIS fire design consulting“ ir „KSI smart brandschutz“.

„Burj Zanzibar“ projektas. OMT vizual.

– Šiuo metu Lietuvoje daug diskutuojama dėl medinių pastatų priešgaisrinių reglamentų. Tai kol kas yra didžiausia kliūtis tokių projektų plėtrai mūsų šalyje. Kokia jūsų patirtis projektuojant Zanzibaro saloje?

– Pirmiausia, Tanzanijoje mediniams pastatams nėra galiojančių reglamentų. Paprastai jie naudojasi Didžiosios Britanijos statybos kodeksu.

Pačioje projekto pradžioje kreipėmės į vietos valdžios institucijas ir aptarėme, kaip įgyvendinti tokį naujovišką projektą. Jie buvo labai malonūs ir tiesiog paprašė mūsų apibrėžti, pagal kurį statybos kodeksą (iš kurios šalies) norime planuoti. Kadangi Šveicarijos kodas yra pažangiausias medinių konstrukcijų atžvilgiu, mes pasirinkome jį.

Galų gale priešgaisrinė apsauga mediniuose pastatuose yra tokia pat svarbi kaip ir plieniniuose. O mediena, lyginant su plienu, turi pranašumą, kad sukuria apanglėjimo sluoksnį, kuris apsaugo viduje esančią konstrukcinę vatą. Tuo tarpu plienas gana greitai praranda savo konstrukcinį standumą.

„Vizazi Houses“ projektas. OMT nuotr.

– Galiausiai, kokius didžiausius medinės architektūros privalumus įvardintumėte? Kodėl, Jūsų manymu, tai – ateities statybinė medžiaga?

– Nors pati mediena buvo naudojama per visą mums žinomą istoriją, inžineriniai medienos gaminiai į rinką pateko visai neseniai. Naujovės gamybos procese ir naujų medinių elementų pritaikymas keičia tradicinį statybų procesą ir leidžia kurti pažangesnius tvarius pastatus.

Tiesą sakant, inžinerinių medinių elementų naudojimui, net daugiaaukščiuose pastatuose, nėra jokių konstrukcinių apribojimų. Vienintelis šiuo metu ribojantis veiksnys yra medžiagos degumas, tačiau įvairūs tyrimai ir daugybė įgyvendintų pavyzdžių jau parodė, kad naudojant pažangius skaičiavimo metodus galima nustatyti medienos gaminių charakteristikas, kai jie yra veikiami ugnies, ir pasirinkti saugius sprendimus.

„Vizazi Houses“ projektas. OMT nuotr.

Mediena architektūroje sumažina pastato ekologinį pėdsaką ir pagerina mikroklimatą ten gyvenantiems žmonėms. Mažesnis konstrukcijų svoris taip pat turės teigiamos įtakos pamatams.

Kadangi daugumą komponentų galima pagaminti iš anksto, proceso metu susidarančių atliekų kiekis yra labai nedidelis, o dauguma atliekų gali būti efektyviai perdirbamos. Mediniai elementai ateities kartoms suteikia itin plačias galimybes.

„Vizazi Houses“ projektas. OMT vizual.

Kviečiame susipažinti gyvai ir pasisemti įkvėpimo iš Andreas Trampe-Kieslich STRUCTUM konferencijoje „STATYBINĖS INŽINERINĖS INOVACIJOS: progresas statybų sektoriuje“, kuri vyks balandžio 6 dieną, 10 valandą, „Multikino“ (PC Ozas), Ozo g. 18, Vilniuje.

Registruotis galite čia.

Daugiau informacijos el. paštu konferencijos@structum.lt arba telefonu + 370 625 36 493


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Susiję straipsniai

Lietuva visiems: Žmonės kuria žmonėms

Minint Tarptautinę neįgaliųjų dieną ir žymint trisdešimtmetį pirmojo aplinkos prieinamumo žmonėms reguliuojančio teisės akto Lietuvoje priėmimą (RSN 154-93), LR Seime…

Has photos

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų