„Bet kuris lietuviškas miestas gali būti atviras ir kompaktiškas, įtraukus ir saugus, ekonomiškai klestintis ir tvarus, turėti augančią gyvenimo aplinkos kokybę, tik keistis reikia pradėti nuo savęs“, – Vilniaus miesto savivaldybėje į projekto „Išmanusis miestas V“ viešą pristatymą susirinkusiems svečiams drąsiai teigė Ignė Dutova – projekto sumanytoja. Penktasis – jubiliejinis – „Išmanusis miestas“ lapkričio 15 d. projekto dalyvius ir svečius pasitiko kupinas naujų minčių ir siekių, drąsiai tardamas, kad kiekvienas miestas, didelis ar mažas, – tai socialinių, kultūrinių, politinių ir ekonominių priemonių visuma, žinių, naujovių, meno ir ekonominio augimo židinys.
Darnaus vystymosi tikslai
„Išmaniojo miesto“ idėjos sutampa su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos siekiais: užtikrinti ne tik šalies visų teritorijų erdvinį integralumą, bet ir suderinti įvairias regionuose vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, pabrėždama projekto ir ministerijos bendradarbiavimą, padėkojo savivaldybėms, sakydama, kad tai puikus nevyriausybinės iniciatyvos dėmesys regionams, atitinkantis ir vyriausybinius tikslus. Viceministrė, remdamasi 11-uoju ir 17-uoju darnaus vystymosi tikslu, atskleidė mintis apie tvarią miestų ir teritorijų visumos būtinybę, kaip daugumos šiandienos urbanistinių problemų sprendimą, ir analizavo žalio, atviro, dinamiško miesto valdymo politiką. Anot viceministrės, pasitelkus kūrybiškumą, nestandartinį mąstymą, projektas sudaro galimybę jauniems žmonėms iš tikrųjų paveikti mūsų šalyje vykstančius procesus, o partneriams, rėmėjams – pagelbėti idėjas įgyvendinti.
„Žmonėms renkantis gyvenimą miestuose ir leidžiant juos kurti patiems, miestai palaipsniui tampa inovacijų, progreso, žinių ir kultūros centrais“, – teigė Džiugas Lukoševičius, Malmės (Švedija) savivaldybės urbanistas. Džiugas atvyko pasidalinti užsienio savivaldybių patirtimi ir aptarti miestų darbotvarkėms keliamus iššūkius. Miestų kompaktiškumas, visuomenės ir vystytojų konstruktyvaus bendradarbiavimo mechanizmas, prieinamas būstas, miestų tarpusavio partnerystės leido dalyviams susimąstyti, kodėl svarbu įtraukti visuomenę į architektūros ir urbanistikos procesus. Dž. Lukoševičiaus keliami klausimai, ko reikia ateities miestams, kad būtų užtikrinamas jų pažangus planavimas, tvarumas ir atsparumas klimato kaitos keliamoms grėsmėms, taip pat ar Lietuva yra tam pasiruošusi – buvo pagrindiniai renginio akcentai.
Atskleistos gerosios praktikos
Renginio dalyviai turėjo galimybę susipažinti ne tik su užsienio, bet ir su kitų Lietuvos miestų bei regionų gerosiomis praktikomis teritorijų planavimo ir ypač urbanistinės politikos bei valdymo srityse. Šiemet projekte dalyvaujančios savivaldybės – Visagino, Skuodo r., Tauragės r., Alytaus m. ir Anykščių r. – nepaprastai ryžtingos ir turinčios išsamią viziją. Tauragės r. savivaldybės meras Sigitas Mičiulis, jau antri metai dalyvaujantis projekte, pabrėžė, kad būtina planuoti atvirus, tvarius miestus, kuriuose užtikrinamas paslaugų pasiekiamumas. Alytaus m. vicemeras Tautvydas Tamulevičius akcentavo, kad miestai ir miesteliai turi pritraukti tiek gyventojus, tiek įmones, tad poreikis išlaikyti miestų erdves, tinkamas gyventi ir dirbti, tampa iššūkiu, kurį ir siekiama įveikti. Tam pritarė ir Skuodo r. meras Petras Pušinskas, sakydamas, kad reikia rasti problemų, su kuriomis susiduriama, sprendimus, o regionai galėtų kuo geriau pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. Sėkmingai Lietuvos regionų plėtrai, ryškesniems regionų konkurenciniams pranašumams ir stipresniam įvaizdžiui svarbus aktyvus bendruomenių bei visuomenės įsitraukimas – tai svarbiausia, anot Visagino merės Dalios Štraupaitės. Ypač dabar, kai Visaginas siekia tapti lyderiu. Anykščių vicemeras Sigutis Obelevičius renginyje pristatė savivaldybės siekį būti „Miestu, kuriame gera gyventi“. Visų merų laukė staigmena: solidžios projekto partnerio – įmonės „Huawei“ – dovanos.
Renginio dalyviai ir svečiai džiaugėsi savivaldybių noru puoselėti savo miestus ir didinti jų patrauklumą. Prie regionų plėtros skatinamas prisidėti ir jaunimas su savo idėjomis. Aukštųjų mokyklų – VGTU, VDA, KTU, ASU, VTDK, KVK, KU – studentai jau gilinasi į savivaldybių pateiktas teritorijas. Kūrybiškos jaunimo idėjos, inovacijos ir greitis, patyrusių partnerių parama, bendravimas ir bendradarbiavimas, didelis noras keistis kuria ne tik didžiausią darbų pridėtinę vertę, bet ir lemia ateitį. Sprendimų savivaldybėms ieškoma atsižvelgiant į projekto partnerių idėjas ir lūkesčius, o jų šiais metais itin gausu: „Huawei“, „Cowi“, „Samsung“, „Hydro Building Systems WICONA“, „YIT Kausta“, UTU, „Technonicol“, „Eternit Baltic“, „StS“, „VELUX Lietuva“, „IMI Hydronic Engineering“, „Jung“, „Baltic Master“, „Termoblokeliai“, „Elektros taupymo sprendimai“.
Suvienyti idėjos, kad Lietuva yra kiekvienas šalies miestas ir rajonas, o proveržį sukurti įmanoma tik tada, kai sujungiami visų suinteresuotų šalių pajėgumai, renginio dalyviai neskubėjo skirstytis. Visi, dalydamiesi įspūdžiais, idėjomis ir patirtimi, buvo pakviesti apsilankyti Vilniaus savivaldybės 20-o aukšto balkone ir pasigrožėti iš 77 m aukščio atsiveriančia nuostabia Vilniaus panorama.
