Baigėsi Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas Prezidento Antano Smetonos paminklinio objekto meninės–architektūrinės idėjos konkursas. Vertinimo komisija, įvertinusi penkis atrinktus projektinius pasiūlymus, išrinko konkurso laimėtoją – juo tapo skulptoriaus Mindaugo Junčio projektas „Pirmasis Prezidentas“.
„Vilniuje bus įamžintas pirmasis nepriklausomos Lietuvos Respublikos prezidentas – Antanas Smetona. Diskusijų apie šį paminklą buvo ir bus, tačiau tai atspindi ne tik požiūrį į praeitį, bet ir dabartinės visuomenės santykį su savo istorija. Šis paminklas – priminimas apie žmones, kurie kūrė modernią Lietuvą. Antanas Smetona buvo vienas iš jų“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Vadovaujantis 2022 m. gruodžio mėn. Vilniaus miesto tarybos priimtu sprendimu, pasirinkta įamžinimo vieta – skveras priešais Vilniaus senąjį teatrą. Būtent čia 1917 m. rugsėjo mėn. posėdžiavo Lietuvių konferencija, išrinkusi Lietuvos Tarybą ir jos pirmininką A. Smetoną. Šiais metais Vilniaus senojo teatro skverą planuojama atnaujinti pagal XX a. pirmos pusės istorinę medžiagą, šiuolaikiškai interpretuojant to laikotarpio vaizdą.
Autoriaus M. Junčio paminklo prezidentui A. Smetonai idėja – bronzinis biustas. Tai nesikartojantis figūrinis (stovinčio ar sėdinčio) paminklinis sprendimas, bet lengvai, net iš tolo atpažįstamas veidas. Nemažas galvos dydis išreiškia svarbą, autoritetą, istorinę Prezidento reikšmę Lietuvai, kartu išlaikant artumą žiūrovui. Biusto vieta – apskritimo formos aikštelė, grindžiama nedideliais Lietuvos laukų rieduliais – istoriškai atpažįstama danga, primenančia ankstesnes teatro pastato prieigas.
„Komisijos sprendimu šis pasiūlymas – išdidintas, tačiau nenudailintas, laisvos lipdysenos prezidento A. Smetonos portretas labiausiai atliepia iškilios, nevienareikšmiškai vertinamos istorinės asmenybės įprasminimą. Skulptūros atlikimo stilius ir proporcija kūrybiškai derinami prie vieno gražiausių XX a. pradžios akademinio istorizmo bei moderno laikotarpio architektūros pastatų Vilniaus mieste“, – komentuoja vertinimo komisijos narys, medijų meno kūrėjas, skulptorius Deimantas Narkevičius.
Konkursą laimėjusios idėjos autorius skulptorius Mindaugas Junčys (g. 1977) – Vilniuje gyvenantis ir kuriantis menininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, baigęs skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Jo kūryba pristatyta personalinėse ir gausiose grupinėse parodose Lietuvoje bei užsienyje, skulptorius yra pelnęs reikšmingų apdovanojimų ir konkursų prizų. Tarp svarbiausių jo darbų viešosiose erdvėse – memorialinė lenta poetui Kaziui Bradūnui (2017), skulptūros popiežiui Jonui Pauliui II Šiauliuose (2012) ir Elektrėnuose (2015), paminklas aktoriui ir režisieriui Donatui Banioniui Druskininkuose (2010), kartu su Petru Repšiu įgyvendinta „Užupio obeliskas“ skulptūra Vilniuje (2025).
Konkurse antroji vieta skirta projekto pasiūlymui „25–36–75“, kurį pateikė tiekėjų grupė – Gedimino-Antano Sakalio projektavimo firma ir Kazys Venclovas. Trečiąją vietą užėmė projektas „Steigtis ir sauga“, kurio autoriai – Vidas Simanavičius ir Kęstutis Musteikis. Ketvirtoje vietoje liko Kęstučio Balčiūno projektas „Lyderis 1919“, o penktoji vieta atiteko projektui „Ekscelencija“, kurį pateikė tiekėjų grupė – Lietuvos ir Suomijos UAB „Architektūros linija“ ir Gediminas Piekuras.
Konkurso pasiūlymus vertino: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji architektė Laura Kairienė; architektas Vincas Brezgys, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, istorikas, daktaras, dėstytojas Norbertas Černiauskas; Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus dailėtyrininkų sekcijos narė, menotyrininkė Saulė Mažeikaitė-Teiberė; dailėtyrininkė, daktarė, parodų kuratorė, kultūros renginių organizatorė Aušra Trakšelytė; skulptorius, medijų meno kūrėjas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Deimantas Narkevičius; skulptorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Petras Mazūras.
Paminklinio objekto sukūrimas, išpildymas bei įrengimas neviršys 300 tūkst. eurų, įskaitant mokesčius.
