Kauno klinikos įgyvendino savo svajonę: čia jau veikia pirmasis toks Baltijos šalyse Branduolinės medicinos tyrimų centras, neabejotinai atversiantis naujus horizontus kardiologinių, neurologinių, endokrininių, kitų ligų tyrimams ir suteiksiantis pagrįstų vilčių daugybei sunkių ligonių.

„Branduolinės medicinos tyrimų centro, tiksliau, būtent ciklotrono infrastruktūros poreikio Lietuvoje idėja gimė dar 2010 m. Tačiau projektas po ilgų diskusijų buvo patvirtintas tik 2019-aisiais. Tais pačiais metais jis pradėtas ir įgyvendinti“, – pasakoja prof. Donatas Vajauskas, Kauno klinikų Branduolinės medicinos tyrimų centro (BMTC) vadovas.

D. Vajausko žodžiais, yra kelios pagrindinės BMTC veiklos kryptys. Pirmoji – pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimams atlikti skirtų radioaktyviųjų vaistų gamyba. Šių vaistų galiojimo laikas trumpas, todėl labai svarbi antroji veiklos kryptis – PET tyrimų atlikimas pacientams, tiriamiems dėl onkologinių, kardiologinių, neurologinių, endokrininių ir kitų ligų. Trečioji veiklos kryptis – moksliniai tyrimai kuriant ir bandant naujus radioaktyviuosius vaistus PET tyrimams atlikti, taip pat šių vaistų panaudojimas kitoms mokslo reikmėms – įvairioms ligoms gydyti skirtų naujų ir inovatyvių vaistų efektyvumui įvertinti.

„Didelio diagnostinio tikslumo PET tyrimai dažnu atveju yra ir specifinis ligos tyrimas. Taigi, BMTC – tai ir medicinos mokslo mokomoji bazė, kuria gali naudotis šalies mokslo bendruomenė“, – pabrėžia prof. D. Vajauskas.

Jo teigimu, BMTC projektas yra unikalus, nes jis sukurtas integruojant kitų pažangių ciklotrono infrastruktūros centrų ir branduolinės medicinos padalinių žinias bei geriausias praktikas, kurias iš jų surinko Kauno klinikų radiochemikai, medicinos fizikai, ciklotronooperatoriai, gydytojai radiologai. Šio projekto metu buvo siekiama į vientisą struktūrą sujungti visas ciklotrono infrastruktūros dalis: gamybinę (ciklotronas, gamybos ir kokybės laboratorijos), mokslinę ir klinikinę (ciklotrono infrastruktūroje pagamintų radioaktyviųjų vaistų panaudojimas PET tyrimams ciklotrono infrastruktūroje), taip pat ikiklininių tyrimų mokslinę dalį (ciklotrono infrastruktūroje pagamintų radioaktyviųjų vaistų panaudojimas smulkių gyvūnų PET tyrimams).

Siekiant užtikrinti nepertraukiamą veiklą, BMTC įdiegti plačiai naudojami kokybiški ir stabiliai veikiantys pasaulyje pripažintų gamintojų įrenginiai.

Projektuojant BMTC patalpas, dėmesys buvo sutelktas į proceso optimizavimą ir saugią bei patogią darbo aplinką, darbuotojų radiacinę saugą, higienines darbo sąlygas, tinkamą mikroklimatą (patalpų oro cirkuliaciją, temperatūrą, drėgmę), apšvietimą ir kt.

„Visas sudedamąsias dalis sujungti į vientisą struktūrą ir buvo svarbiausias architektūrinis uždavinys bei sprendinys. Būtent tokia struktūra užtikrina efektyviausią BMTC pagamintų radioaktyviųjų vaistų panaudojimą – patiriant mažiausiai praradimų dėl trumpo jų galiojimo laiko“, – apibendrina BMTC vadovas prof. D. Vajauskas.

Visus architektūrinius sprendinius diktavo pastato paskirtis

„Pastato forma ir dydis buvo apibrėžti užsakovo pateiktuose priešprojektiniuosepasiūlymuose, kuriuos vėliau reikėjo perdaryti pakartojus visas viešinimo procedūras, – prisimena pirmuosius žingsnius šiame projekte vienas iš jo architektūrinės dalies bendraautorių architektas Virginijus Juozaitis, architektūros įmonės JAS vadovas. – Pastato paskirtis labai specifinė, todėl jis privalėjo būti stačiakampio formos, kubo tūrio, kūrybiškumą galėjome demonstruoti tik fasade. Jis išsiskiria netipiniais langais, kitais dieną matomais sprendimais ir išryškėja netradiciniu apšvietimu naktį.“

Architektui džiugu, kad užsakovus, kontroliavusius ne tik projekto lėšas, bet ir pastato architektūrinius sprendimus, įtikino prof. Tomo Lapinsko, Kauno klinikų direktoriaus visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, argumentai patvirtinti šią futuristinę fasado idėją.

Pasak V. Juozaičio, interjerui dėmesio skirta minimaliai, nes užsakovai laikėsi nuostatos investuoti į gydymo technologijas, ne į erdvinius sprendimus.

Paklaustas apie iššūkius, architektas pirmiausia pamini ciklotroną. Tai pirmasis toks įrenginys Baltijos šalyse, todėl vietoje nebuvo konsultantų, teko kreiptis į švedų, lenkų specialistus. Konsultacijos užtrukdavo, būdavo prieštaravimų ir neatitikimų. Ciklotrono tiekėjo atstovas Lietuvoje kiekvienu klausimu taip pat konsultavosi su gamintoju.

„Reaktorių ir ypač jautrius, pažeidžiamus PET aparatus reikėjo statyti jau visiškai įrengtose patalpose. Nebuvo jokių galimybių jų įnešti pro duris, buvo galima tik įkelti specialiu kranu. Todėl suprojektavome nukeliamą stogą. Šis sprendinys pravers ir ateityje, kai bus nupirkta daugiau aparatų“, – pasakoja apie ypatingą iššūkį architektas ir nešykšti gerų žodžių generaliniam rangovui VA STATYBA bei BMTC direktoriui prof. D. Vajauskui su šaunia fizikų komanda – be jos būtų buvę daug sudėtingiau įgyvendinti tokį išskirtinį projektą.  

JAS – viena iš pirmųjų privačių architektūros įmonių Kaune. Pradėjusi nuo individualių namų projektų, vėliau projektavusi pirmuosius privačius viešbučius, prekybos centrus, gamybinius statinius, pastaruoju metu ji susitelkė į medicinos paskirties objektus. Pagal JAS projektus jau pastatyta 12 privačių ir valstybinių gydymo įstaigų, šiuo metu projektuojama pora naujų.

„Po truputį įgijome pasitikėjimą, esame rekomenduojami, nes ne kiekvienas užsakovas nori eksperimentuoti ir rinktis pigiausią variantą“, – šypsosi V. Juozaitis.

Ypatingos statybos: įrenginiui paruoštas bunkeris

„Branduolinės medicinos tyrimų centro statybos, mums, generalinės rangos įmonei, buvo išskirtinės – pirmiausia dėl ciklotrono bunkerio ir jo durų įrengimo“, – sako bendrovės VA STATYBA projektų vadovas Arminas Kazlauskas.

Profesionali VA STATYBOS komanda BMTC įrengė netipines patalpas, kurios storomis 1,8 m monolitinio gelžbetonio sienomis ir lubomis, specifinėmis durų komponuotėmis iš tiesų primena bunkerį. Šios konstrukcijos silpnina jonizuojančiąją spinduliuotę, sukuriamą ciklotrono veikimo metu.

A. Kazlausko žodžiais, vieni iš didžiausių projekto iššūkių generalinio rangovo komandai buvo derinti statybos darbus prie medicininės įrangos tiekimo ir pro kruopščiai suprojektuotą kamščio principo angą specialios patalpos-bunkerio lubose įkelti 20 tonų sveriantį ciklotroną. Bendrovės VA STATYBA projektų vadovo žiniomis, šis įrenginys yra vienas brangiausių, o kartu ir vienas reikšmingiausių Lietuvos sveikatos sistemos pirkinių.

„Dėl ciklotrono teko keisti projektinius ŠVOK sprendinius. Išbandymu tapo ir bunkerio durų integracija į storas gelžbetonines sienas. Lietuvoje šios sudėtingos konstrukcijos durys – pirmos ir vienintelės“, – pasakoja A. Kazlauskas ir priduria: BMTC bendrosios inžinerinės sistemos buvo integruotos į Kauno klinikų inžinerinį tinklą, o statinio vėdinimo sistema – į bendrą klinikų BMS sistemą, kad specialistai matytų net menkiausius nukrypimus nuo normų eksploatavimo metu.

„Naujasis pastatas yra šalia Kauno klinikų saugomų statinių komplekso, todėl ypač daug dėmesio skirta jo eksterjero architektūrai. Dviejų aukštų centro fasadas išsiskiria netaisyklingos formos langais su tamsiais išsikišusiais kompozito apvadais ir LED apšvietimu aplink juos“, – papildo architekto V. Juozaičio pasakojimą generalinio rangovo projektų vadovas A. Kazlauskas.

Daugiau kaip septyniolika metų veiklą plėtojančiai įmonei VA STATYBA BMTC nebuvo pirmas sudėtingas projektas, todėl profesionali komanda, siekdama neatsilikti nuo numatytų terminų, pirmiausia stengėsi susidėlioti kuo detalesnį didelės apimties darbų planą. Kontroliuojant kiekvieną atliekamų darbų etapą, pritaikant naujas technologijas ir sprendinius, pastatytas aukščiausius reikalavimus atitinkantis statinys.

Bendrovė VA STATYBA džiaugiasi galėjusi prisidėti prie Lietuvos medicinai ir visiems šalies gyventojams reikšmingo įvykio – naujų tikslesnės ir ankstyvesnės ligų diagnostikos galimybių suteikiančio, sunkiomis ligomis sergančių žmonių gydymą palengvinančio centro statybų.

OBJEKTAS: gydymo paskirties pastatas Eivenių g. 2 Kaune

UŽSAKOVAS: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos

GENERALINIS RANGOVAS: VA STATYBA

ARCHITEKTAI: UAB JAS – projekto vadovė architektė Jūratė Juozaitienė, architektai Jonas Juozaitis, Virginijus Juozaitis, Lukrecija Zgirskė

VA STATYBA