Apie 20 metų sėkmingai interjero dizaino srityje dirbanti N. Sabaliauskienė šio amato mokėsi pati: iš pradžių sukūrė namus sau, vėliau jau savo erdves jai pradėjo patikėti ir kiti. Neseniai išleistoje knygoje apie interjero dizainą ji dalijasi patikrintais sėkmės receptais. N. Sabaliauskienė ne kartą yra pripažinusi, kad mėgsta antram gyvenimui prikelti daiktus, perpasakoti jų istorijas naujuose namuose, sendaikčiais sužadinti būsto savininkų emocijas. Be to, ji mėgsta kuriamą namų interjerą pagyvinti savo pieštais paveikslais. Pakalbinus kūrėją, tapo akivaizdu, kad geriausiai ją atspindi jos pačios darbai. Dizainerė visuomet kalba kukliai, lakoniškai, nedaugžodžiauja. Net asmeninėje interneto svetainėje apie ją kalba kiti – jos klientai. Vis dėlto žurnalo „Structum“ smalsumą N. Sabaliauskienė sutiko apmalšinti. Ją pavyko pagauti beskrendančią į vieną iš dažnų kelionių verslo reikalais.
Papasakokite apie savo mieliausią projektą. Galbūt atskleisite, koks jis ir kam buvo skirtas.
Sunku būtų išskirti mieliausią projektą, nes visi jie labai individualūs ir charakteringi. Dauguma jų buvo kuriami kartu su būsimais gyventojais, išskyrus kelis, kai užsakovai nebuvo numatę, koks bus galutinis rezultatas, ir pamatė jį tik prieš įsikraustydami į būstą. Reikia pripažinti, kad tokius projektus kurti ir įgyvendinti buvo lengviausia, jie teikė labai daug malonumo. Smagu, kai žinai, kad užsakovai tavimi visiškai pasitiki nuo pat pradžios iki proceso pabaigos ir lieka patenkinti rezultatu.
Žmogaus asmenybė ir jo namų interjeras: kiek ir kaip tai susiję?
Nors ir turiu laisvę kurti, visada pirmiausia galvoju apie žmones, kurie toje erdvėje įsikurs. Niekada nebandau piršti komforto neatitinkančių idėjų vien tam, kad patenkinčiau savo ego. Dirbdama su žmonėmis, stengiuosi įsigilinti į jų gyvenimo būdą ir pomėgius, kad būsima erdvė jiems maksimaliai ir kokybiškai tiktų.
Kaip vertinate kičą interjere?
Šiuo metu būtų sunku įvardyti, kas yra kičas, nes tai, kas anksčiau galėjo taip vadintis, dabar dažniausiai laikoma menu – ar tai būtų interjeras, ar skulptūros, ar paveikslai. Gal tiesiog egzistuoja įdomūs, skoningi ir stilingi arba, priešingai, neįdomūs, atgyvenę ir savo charakterio neturintys interjerai.
Kokį interjero stilių labiausiai mėgstate ir kodėl?
Kuriant interjerus, man labai įdomu maišyti stilius, nes jie tampa dar įdomesni. Dabar nėra griežtų interjero taisyklių ir apibrėžimų, gal todėl populiarus eklektinis stilius. Net jei kuriama modernios stilistikos erdvė, man norisi, kad joje būtų ir senų, antikvarinių daiktų. Juk kartais užtenka kelių senų paveikslų ar skulptūrų ir aplinka tampa intymesnė.
Ar buvo toks butas, kurį sukūrėte kitam, bet norėjote likti jame gyventi pati?
Pradėdama kiekvieną projektą, kuris skirtas kitiems žmonėms, visada galvoju, ar aš pati būčiau patenkinta būsima erdve. Man tai labai svarbus kriterijus, lemiantis visą procesą, nes, net ir pabaigus darbus, dažnai savo kurtose erdvėse tenka lankytis jau kaip svečiui.
Kokio būsto projekto niekada nesiimtumėte ir kodėl?
Iki šiol nesu kūrusi minimalistinio stiliaus interjero, ir ne todėl, kad man jis nepatinka. Yra be galo gražių ir prabangiai įrengtų tokių interjerų (mažai daiktų, vienetiniai baldai, marmuras ir kitos brangios apdailos medžiagos). Tiesiog manau, kad jie neatitinka mano įsivaizdavimo apie jaukumo sukūrimą, be to, ir pats darbo procesas nebūtų įdomus.
Kokiomis savybėmis turėtų išsiskirti interjero dizaineris: ir kaip žmogus, ir kaip specialistas?
Norint išsirinkti specialistą interjerui sukurti, reikėtų atsižvelgti į tai, kokiu stiliumi jis kuria. Tai palengvintų paties dizainerio darbą ir būtų paprasčiau suprasti būsimą proceso eigą bei išvengti klaidų. Bet manau, kad dauguma užsakovų, prieš pasirinkdami specialistą, peržiūri jo darbus, nes tai dabar puikiai leidžia padaryti informacinės technologijos.
Smalsu, kiek kainuoja jūsų sukurti namai ir ar didelė konkurencija tarp interjero dizainerių Lietuvoje.
Projektų įrengimo sumos svyruoja, nes labai daug priklauso nuo erdvės dydžio, pageidaujamų gaminių, bet, žinoma, jos gerokai mažesnės nei, tarkime, Amerikoje. O man kiekvienas projektas brangus, bet ne finansiškai, o psichologiškai, nes esu atsakinga už jį, susigyvenu ir susidraugauju su savo kurtame interjere gyvenančiais žmonėmis. O dėl konkurencijos, atvirai pasakius, net neturiu jokio atsakymo, negalvoju apie tai. Tiesiog dirbu savo mėgstamą darbą.
P. Gasiūno nuotr.
L. Garbačiausko nuotr.
