Vilniaus miesto širdyje, tarp Sodų, Šv. Stepono ir Šopeno gatvių, pradeda formuotis nauja viešoji erdvė – Juozapo Strumilos sodas. Tai daugiasluoksnis projektas, kuriame susipina istorinė atmintis, šiuolaikinė miesto viešųjų erdvių samprata ir subtilus gamtinio kraštovaizdžio pajautimas. Ši erdvė taps atokvėpio vieta įvairioms miesto bendruomenėms – nuo senamiesčio gyventojų iki pro šalį skubančių keleivių iš Stoties rajono.

Viešoji erdvė tarp senų kvartalų

Projektuojama teritorija įsiterpia tarp istorinių gyvenamųjų pastatų kvartalo centre. Ji pasiekiama per tris pagrindinius įėjimus, išsidėsčiusius tarsi smaigaliuose – iš šiaurės, pietų ir rytų. Nors teritoriją riboja perimetrinis užstatymas, šie patekimai leidžia sodą pasiekti beveik iš visų pusių, o pagrindinis įėjimas iš rytų, tiesiogiai sujungtas su Vilniaus stoties aikšte, kuria stiprų ryšį su miesto tranzitiniu mazgu.

Per visą teritoriją driekiasi organiškos formos pėsčiųjų takas, jungiantis visas tris pagrindines funkcines zonas: vaismedžių sodą, multifunkcinę pievą bei edukacinę žaidimų ir poilsio aikštelę. 2,25 m pločio takas ne tik sujungia skirtingas erdves, bet ir formuoja vizualinį bei emocinį sodo karkasą.

Trys funkcinės zonos – trys skirtingos nuotaikos

Juozapo Strumilos sodas skirstomas į tris aiškiai apibrėžtas zonas, kurios atitinka skirtingas lankytojų reikmes ir dienos ritmus.

• Vaismedžių sodas šiaurinėje dalyje – tai rami, struktūriškai aiški erdvė, kurioje sodinami vaismedžiai suformuoja klasikinę kompoziciją, įkvėptą Juozapo Strumilos laikų. Sodo viduryje planuojama įrengti augalų stoginę – modernią interpretaciją pagal Strumilos botaninio sodo brėžinius. Ši erdvė skirta kontempliacijai, istorinei refleksijai ir poilsiui. Informaciniai stendai pasakos apie paties Strumilos veiklą ir jo indėlį į Lietuvos sodininkystę.

• Multifunkcinė pieva – centrinė ir vizualiai atvira erdvė, veikianti kaip sodo kompozicinis centras. Ji sujungia skirtingas zonas, kuria gyvą socialinį centrą ir leidžia ją naudoti įvairioms veikloms – nuo bendruomeninių renginių iki paprasto pasibuvimo su draugais. Pieva atveria ir senų pastatų griuvėsius, kurie tampa netikėtu architektūriniu akcentu.

• Edukacinė žaidimų ir poilsio aikštelė pietinėje dalyje orientuota į šeimas su vaikais, tačiau išlaiko erdvių įvairovę. Ji suskirstyta į tris skirtingas zonas, kuriose varijuojamas viešumo ir privatumo lygis – nuo atviros žaidimų erdvės iki labiau atsiskyrusių poilsio vietų. Organiniai takų vingiai ir augalų masyvai padeda subtiliai apibrėžti kiekvieną zoną.

Takų sistema – struktūra be griežtumo

Visa sodo struktūra paremta organiška takų sistema, kurios linijos ir vingiai formuoja natūralų žmonių judėjimo per erdvę ritmą. Šie takai ne tik skiria funkcines zonas, bet ir integruoja papildomus, vietos gyventojų pramintus takus į bendrą tinklą. Ilgi suolai, einantys greta takų, atkartoja jų kryptis ir tampa natūraliais riboženkliais tarp funkcinių erdvių.

Dviratininkų eismas teritorijoje nėra numatytas – tai sąmoningas sprendimas, padedantis išsaugoti sodo ramybę ir jį orientuoti į pėsčiuosius.

Naujas įėjimas iš Šopeno gatvės

Vienas svarbiausių prieigos taškų – būsimas įėjimas iš V. Šopeno gatvės. Esamą sandėlio pastatą planuojama nugriauti, o jo vietoje įrengti viešą laiptų sistemą. Kadangi aukščių skirtumas siekia net 6,5 m, sprendinys taps ne tik funkcionaliu ryšiu, bet ir architektūriniu akcentu. Projektuotojai ypač atidžiai planuoja darbus, siekdami nepažeisti šalia esančių brandžių medžių šaknų zonų ir išsaugoti žaliąjį karkasą.

Subtili medžiagiškumo kalba

Visa projekto estetika kuriama remiantis lengvomis, šiuolaikiškomis priemonėmis – tai plonos plieninės konstrukcijos su veidrodiniu paviršiumi, kurios subtiliai atspindi aplinką. Šios konstrukcijos bus detaliau išvystytos techninio projekto stadijoje, tačiau jau dabar aišku, kad vizualinis sprendimas remsis lengvumo, refleksijos ir natūralių medžiagų dermės principu.

Juozapo Strumilos sodas taps ne tik žalia poilsio sala miesto centre, bet ir istorinės atminties vieta, kviečiančia vilniečius bei miesto svečius atrasti giluminius ryšius tarp gamtos, architektūros ir kultūros. Tai pavyzdys, kaip naujai kuriama viešoji erdvė gali praturtinti miesto gyvenimą, būti aktuali įvairioms gyventojų grupėms ir kartu išlaikyti ryšį su miesto istorija.

Užsakovas: UAB „Statpromas“

Statytojas: Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Projektuotojas: MB „Bauland“, UAB „Aketuri Architektai“

Architektai: Agnė Dailidaitė, Donatas Baltrušaitis, Rasa Pilkauskaitė, Milda Pacevičiūtė, Povilas Šimonėlis