Jurbarke, prie pietinės kelio Kaunas–Klaipėda dalies, Kalnėnų tvenkinio šlaite, yra 1 269 000 kv. m teritorija, laukianti itin reikšmingų pokyčių. Šios teritorijos padėtis miesto atžvilgiu yra prestižinė, tačiau jos potencialas šiandien neišnaudojamas.
Atrasti unikalias vietos savybes ir atverti Jurbarko, kaip rekreacinių išteklių turinčio miesto, rakursą ėmėsi daugiau nei 20 metų projektus rengianti architektų profesionalų studija FORMA.
FORMA nuo 1991 metų teikia kompleksines projektavimo paslaugas, projektuoja visuomeninius, gamybinius statinius, daugiabučius ir vienbučius gyvenamuosius namus, interjerus, taip pat atlieka teritorijų planavimo projektus. Įmonės veikla apima daugelį Lietuvos miestų, taip pat užsienio valstybes.
Šiemet projekte „Išmanusis miestas 9“ jie dalyvauja pasirinkę Jurbarko teritoriją ir sieks sustiprinti Jurbarko kaip miesto, užbaigiančio Panemunės pilių kelią, įvaizdį.
„Įvertinus gausų skaičių įvairių jau atliktų miestų, teritorijų galimybių studijų, norėtųsi projektu pasiūlyti sprendinius, kurie neliktų vien skambiomis idėjomis, o turėtų prielaidas būti realiai įgyvendinami, nereikalaujantys nepagrįstai didelių investicijų“, – teigia komanda FORMA, kurią sudaro architektas, įmonės vadovas Saulius Mikštas, architektai Gaudrė Mikštienė, Diana Kirkliauskaitė, Dominykas Špogis.
Architektai pastebi, kad nepaisant to, jog ši teritorija beveik neturi tokioms teritorijoms būdingos bei reikalingos infrastruktūros, ji yra labai svarbi miestiečių poilsio vieta, todėl daugiausia dėmesio bus skiriama aktyviam miestiečių laisvalaikiui.
„Sieksime kurti prielaidą linijinio centro vystymui, sujungdami kartu su Jurbarko dvaro teritorija, naujojo centro Dariaus ir Girėno gatve bei senojo centro – Kauno gatve.
Prioritetu norime skirti aktyvaus laisvalaikio leidimo galimybėms, tikime, kad bendruomenės užimtumo didinimas įtraukiant miestiečius į įvairias veiklas (tiek profesionalaus sporto, tiek aktyvaus laisvalaikio) gali padėti spręsti problemas, su kuriomis susiduria miestas“, – sako komanda FORMA.
Viena iš esminių miesto planavimo problemų, su kuria susiduria Jurbarkas, pasak FORMOS architektų, tai – naujos svetimos urbanistinės krypties įvedimas performuojant miesto centrą. Vyksta ekscentriška miesto plėtra, plečiantis gyvenamiesiems kvartalams, tačiau lygiagrečiai nevystoma socialinė, rekreacinė ir kita infrastruktūra.
„Darnus miestas geba sukurti palankias sąlygas tiek bendruomenei, tiek šeimai, tiek individui, – teigia architektai. – Toks miestas išlaiko balansą tarp kultūros ir natūros, sukuria galimybes kurti verslą, išnaudojant būtent tos lokacijos potencialą. Jurbarko atveju manome, kad tai būtų rekreacija.“
