Žmonės gali išgyventi 30 dienų be valgio, 3 dienas be vandens, tačiau tik 3 minutės be deguonies. Kvapai yra akivaizdžiausias signalas, nes juos sąmoningai suvokia smegenys ir nervų sistema, leidžianti mums priimti sprendimus apie mūsų aplinką. Nepageidaujamus kvapus suprantame, kaip blogą orą.

Jau kelis metus mokslininkai viešina duomenis apie klijų, kosmetikos, baldų apdailos, purškiklių poveikį mūsų sveikatai, įskaitant kvėpavimo sutrikimus ir net vėžį. Netinkamas kvapas gali sukelti nuovargį, alergiją, galvos skausmą ar svaigimą. Gali būti ir mažesnių padarinių, tokių kaip apatija, nepatogus jausmas, dėmesio koncentracijos sutrikimai. Jeigu kalbame apie biurus ar įmonių patalpas, ilgainiui blogas oras tampa rimta problema, kuri kasdien sukelia verslui nuostolių. Kas atsakingas už objektų kvapus? Ar juos galima suprojektuoti ir suplanuoti iš anksto?

Nors žinome apie lauko oro kokybės svarbą, patalpose oro kokybės daromą žalą esame linkę nuvertinti. Tačiau, kaip rašo apžvalgininkė Meghan Schires, dizaineriai gali pasiūlyti sprendimus kaip pašalinti šias grėsmes ir užtikrinti darbo erdvės oro kokybę.

Pasak jos, vidinę oro kokybę lemia įvairūs veiksniai, įskaitant temperatūrą, drėgmė ir teršalų koncentracija. Nors teršalus ir daleles galima objektyviai matuoti, oro kokybės vertinime yra ir subjektyvių komponentų. Tokie veiksniai kaip amžius, lytis ir net tautybė bei kultūra gali paveikti asmens suvokiamą apie orą.

Kodėl tai svarbu?

Pastato funkcija, taip pat jos tipiškas užimtumas, gali nustatyti priimtinus patalpų oro kokybės standartus ir galimas jo pasekmes. Pavyzdžiui, ligoninėse ir mokyklose yra pažeidžiamų gyventojų, todėl prasta oro kokybė gali dar labiau pakenkti. Nepriimtina oro kokybė ligoninėje gali sukelti pacientų infekcijas ir ligų plitimą bei paveikti ir sveikatos priežiūros darbuotojus, mažinant jų produktyvumą ir gebėjimą teikti veiksmingą priežiūrą.

Aukšti CO2 kiekiai biurų pastate arba prastai vėdinamoje posėdžių salėje gali slopinti darbuotojus, mažinti jų produktyvumą ir net paskatinti pradėti rūkyti. Jei oro kokybė sukelia nuovargį ar kitus nepatogumus, tai gali turėti įtakos miego kokybei, taip pat sukelti kvėpavimo takų simptomus ir galvos skausmą.

Vidaus oro taršos šaltinius galima suskirstyti į keturias kategorijas:

• „Lauko šaltinių“ kategorija apima eismo ir pramonės taršą.
• „Su keleiviais susijusi veikla ir produktai“ apima taršą, kurią sukelia maisto gaminimas, tabako dūmai, valymo produktai, asmens priežiūra ir spausdintuvai.
• „Statybinės medžiagos ir baldai“ apima taršą iš elementų, pavyzdžiui, faneros, dažų, baldų, grindų arba sienų dangų.
• „Vėdinimo sistemos komponentai“ – tai filtrai, ortakiai ir drėkintuvai.

Šie šaltiniai gali išskirti pačiam gaminiui būdingas daleles ir (arba) dujas, kurias sukelia gaminys liečiasi su kitais produktais arba atsiranda gaminio naudojimo metu. Tokie veiksniai, kaip vėdinimo greitis, oro greitis, temperatūra, santykinė drėgmė, veikla erdvėje ir teršalų poveikio dažnis bei trukmė daro įtaką iš to kylančiam patalpų oro kokybės suvokimui ir poveikiui. Kvapų vertinimas yra šiek tiek subjektyvesnis nei kiti matavimai, nes tai apima ne tik jų koncentracijos ir intensyvumo analizę, bet ir jų įvertinimą (kvapai laikomi maloniais ar nemaloniais).

Kaip sukurti gerą patalpų oro kokybę?

Atšiauresniuose klimatuose dažnai norima, kad pastatas būtų kuo labiau apšiltintas.  Tačiau izoliacija ir sandarumas gali reikšti prastą oro kokybę, o tai padidina geros ventiliacijos sistemos svarbą. Vėdinimo sistemos gali naudoti natūralią ventiliaciją, mechaninę ventiliaciją arba abiejų jų hibridą.

Tvarumo sertifikavimo programos pripažįsta šviežio oro svarbą ir jas įtraukia į savo specifikacijas. Pagal Jungtinės Karalystės programą „BREEAM“ sveikatos ir gerovės kategorijoje yra kreditai, skirti sumažinti oro taršos šaltinius, taip pat suteikti galimybę natūraliai vėdinti. JAV „Green Building“ tarybos LEED programa taip pat dovanoja taškus už geros oro kokybės projektavimą, bet ne natūralią ventiliaciją. „WELL Building Standard“ požiūris į patalpų oro kokybę yra visapusiškesnis: „Air“ yra vienas iš septynių pagrindinių koncepcijų ir dešimtys „savybių“, kurias galima patikrinti, nuo rūkymo uždraudimo iki valymo protokolo ir drėgmės kontrolės.

Tokios užuominos architektams teikiamos, siekiant kad pastatai taptų „sveikesni”. Visuose standartuose rekomenduojama atsisakyti nenatūralių medžiagų interjere, tačiau kai kurie veiksniai šių reikalavimų išpildymą daro nepraktišką ir netgi neįmanomą.

Natūrali ventiliacija, kuri pašalina brangius mechaninius įrenginius ir vamzdynus iš projekto, tuo pačiu užtikrindama mažesnes eksploatavimo išlaidas. Gyventojams – psichologinė nauda dėl ryšio su gamta. Tačiau natūrali ventiliacija nėra kontroliuojama ir todėl ne visada gali būti pakankama. Be to, daugelyje vietų, klimato ir pastatų tipų kyla papildomų iššūkių, kad būtų galima visiškai pasikliauti natūralia ventiliacija, visų pirma dėl lauko oro taršos ir triukšmo bei didelių patalpų ir lauko temperatūros skirtumų. Todėl šiandien daugelyje sistemų yra tiek natūralių, tiek mechaninių ventiliacijos aspektų.

Žymiai paprasčiau pasiekti reikalavimus užtikrinant, kad kas valandą patalpose būtų pakeičiamas oras pagal erdvės tūrį. Oro pokyčių skaičių paveiks tokie veiksniai, kaip užimtumas ir aktyvumas erdvėje. Kadangi šis oras patenka į pastatą, jis turi būti išvalytas, filtruojamas.

Kita strategija yra įtraukti augalus į pastato projektą, pavyzdžiui, žaliosios sienos arba patalpų sodinimo zonos. Augalai ne tik filtruoja anglies dioksidą ir kai kurias kenksmingas chemines medžiagas iš oro, bet žmonėms suteikta galimybė liestis prie gamtos, didina jų psichinę ir fizinę gerovę.

Oro tarša šiandien yra labiausiai paplitęs aplinkos žudikas. Mes praleidžiame didžiąją laiko dalį patalpoje, todėl verta įdėti pastangų ir investicijų, kad užtikrintume, jog oras, kurie kvėpuojame, mums nekenktų.