Kalbėdami apie architektūrą, omenyje turime ne tik pastatus, bet ir žmonių patirtį. Šiandien pastatų vartotojai nevengia dalintis savo patirtimis socialiniuose tinkluose. Ši įtaigi ir visiškai architektų nekontroliuojama platforma pakeitė ir žmonių požiūrį į architektūrą, ir sąveiką su ja. Beje, ta pati platforma suteikia architektams naujas įžvalgas, kurios praverčia kuriant netradicines struktūras.
Nustebino architektus
Agentūra „PLANE — SITE“ aktyviai kuria miesto, kultūros ir socialines erdves. Agentūra sukūrė trijų minučių vaizdo įrašą, kuriame nagrinėjama socialinės žiniasklaidos įtaka architektūros įmonėms. Studijos atstovai vaizdo įraše pateikia dviejų firmų, turinčių skirtingus požiūrius į socialinę žiniasklaidą, įžvalgas, paaiškinančias, kaip socialinės platformos padėjo jiems pamatyti jų projektus precedento neturinčiais būdais.
„OMA / AMO“ ir „UNStudio“ atstovai pripažįsta, kad socialinės žiniasklaidos žinutės iššaukė, įkvėpė ir formavo šiuolaikinę jų architektūros praktiką. Pavyzdžiui, „UNStudio“ šiuo metu žiūri į jų suprojektuotos stoties keleivių „Instagram” postus ir analizuoja kaip vartotojai naudoja erdves. Įdomu tai, kad dažniausiai erdvių naudojimas skiriasi nuo to, ko iš pradžių tikėjosi architektai.
„OMA / AMO“ architektų teigimu, kuo daugiau pastatas gali pritraukti savo lankytojų ir paskatinti užfiksuoti savo patirtį bei ja pasidalinti socialiniuose tinkluose, tuo sėkmingesnis pastatas yra (ypač jeigu tai laikinas statinys).
Statinio sėkmė nuo interneto ryšio?
Socialinių tinklų įtakos architektūrai problematika nėra nauja. Portalo „Structum“ redakcija primena, kad prieš daugiau nei keturis mėnesius, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dr. Kristina Stankevičiūtė rašė, kad tais tolimais virtualios realybės nebuvimo laikais miestai taip pat buvo kitokie, žmonėms reikėjo didžiulių erdvių, jų ambicijos turėjo ryškiai išreikštą fizinę formą: aukšti pastatai, galingi biurai ir automobiliai, daug prabangos ir statuso simbolių. Architektūra turėjo atliepti šiuos lūkesčius, todėl modernistiniame mieste tokia ryški statybinių medžiagų išraiška. Tuo tarpu XXI a. mieste daugumai užtenka virtualios erdvės, kuriai sukurti reikia tik kėdės, kompiuterio ekrano ir interneto ryšio. Šiame naujame mieste architektūra taip pat turi keistis ir prisitaikyti <…>: tampa populiarios mažagabaritės erdvės, kolektyvinio darbo erdvės laisvai samdomiems darbuotojams.
„Telekomunikacijos tapo svarbiu vietos vertinimo kriterijumi: ten, kur nėra mobiliojo ryšio signalo arba jis silpnas, nekokybiškas, žmonės lankosi nenoriai. Kalbant apie miestų infrastruktūrą, belaidis internetas tampa vienu svarbiausių jos elementų“, – rašo dr. K. Stankevičiūtė.
Tinklo architektūra
Viename savo straipsnių „Tinklo kultūros reikšmė“ (www.eurozine.com) prof. Kazys Varnelis rašo: „Šuoliuodama ir stabčiodama, visuomenė pamažu vis giliau panyra į naują būseną – tinklo kultūrą. Tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, joms maišantis su vis spartesnėmis darbo tinkle technologijomis, visuomenė keičiasi, ir tai laikytina kultūros posūkiu. Kadaise pagrindiniai euristiniai įrankiai buvo modernizmas ir postmodernizmas, dabar – tinklo kultūra.“
Akivaizdu, kad socialinių tinklų įtaka dar labiau auga, kuriantis „išmaniesiems miestams“. Tai sistemos, automatiškai gebančios identifikuoti praeivius ir kontroliuoti saugumą.
Viskas skamba kaip neišvengiami procesai. Tačiau bet koks absoliutinimas būtų naivus ir, mažų mažiausiai, kvailas. Ir tai įrodo tie nesuskaičiuojami projektai Lietuvoje, kurie buvo apipinti legendomis, bet neišlaikė vartotojų egzamino. Pasak „PLANE — SITE“ atstovų, socialinių tinklų duomenų analizė gali padėti užkirsti kelią tokioms architektūrinėms nesėkmėms.
„PLANE — SITE“ – Vokietijos sostinėje Berlyne įsikūrusi agentūra, kuri kuria vaizdo įrašus tik apie architektūros ir urbanistikos problemas.
Jau anksčiau minėtas vaizdo įrašas buvo sukurtas 2018 metais. Pirmą kartą jis buvo pristatytas pasaulio architektūros festivalyje ir inicijavo didelį atgarsį Vokietijoje sulaukusią diskusiją. Vaizdo įrašą galite pasižiūrėti čia.
„PLANE — SITE“ iliustracija ir vaizdo įrašas
