Vienas ryškiausių šiuo metu vystomų kultūros projektų Lietuvoje – M. K. Čiurlionio koncertų centras – jau dabar vadinamas būsimaisiais klasikinės muzikos namais Lietuvoje. Aukščiausius tarptautinius akustikos ir infrastruktūros standartus atitiksiantis centras siekia tapti ne tik modernia koncertine erdve, bet ir svarbiu Europos kultūros objektu.
Apie šio projekto reikšmę miestui, Kauno kultūrinį augimą ir ateities viziją kalba Kauno miesto simfoninio orkestro vadovas Algimantas Treikauskas, daugiau nei šešis dešimtmečius paskyręs muzikai. Vasario 16-ąją Lietuvos Respublikos Prezidentūroje jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir muzikai.
Kaunas per pastaruosius metus išgyveno ryškų kultūrinį augimą. Kaip keitėsi miesto kultūrinis gyvenimas ir pati visuomenė?
Per pastarąjį dešimtmetį buvo pasiektas didžiulis šuolis – smarkiai išaugo kultūrinis gyvenimas. Menininkai Kaune išmoko strategiškai mąstyti apie kultūrą ne kaip apie pavienius renginius, o kaip apie nuoseklią visumą ir tęstinumą. Per tiek metų susiformavo kultūrinė visuomenė – žmonės tapo smalsesni, reiklesni, labiau norintys pažinti meną. Šiandien publika yra pasirengusi patirti sudėtingesnes menines formas. Ypač džiugu matyti, kad vis daugiau jaunų žmonių pradeda klausyti klasikinės muzikos.
Kauno miesto simfoninis orkestras šiandien žinomas gerokai už Lietuvos ribų. Kaip šis tarptautinis įdirbis siejasi su būsimo M. K. Čiurlionio centro vizija?
Daug metų Kauno miesto simfoninio orkestro vardas sklinda toli už Lietuvos ribų. Kai atsiranda toks įdirbis, pradeda atvykti garsiausi atlikėjai – ne tik solistai, dainininkai ar instrumentalistai. Kaunas jau turėjo koncertų, kurių galėtų pavydėti ne vienas Europos miestas. Mūsų vardas kalba už mus, o orkestras šiandien yra gerbiamas ir mylimas. Visa tai rodo, kad miestas jau yra pasirengęs naujam etapui. Naujasis koncertų centras leis šį darbą tęsti dar platesniu mastu.
Kokią reikšmę kuria naujasis projektas Kaunui ir Lietuvai?
Tai bus pirmasis toks centras Lietuvoje, atitinkantis aukščiausius tarptautinius akustikos ir infrastruktūros standartus. Jis suteiks galimybę turėti lygiavertį dialogą su Europos kultūros centrais ir leis Kaunui tapti vienu iš jų. Apie naująjį objektą turėsime skleisti žinią ne tik Lietuvai ar Europai, bet ir visam pasauliui. Reikės rengti tokius koncertus, kurie skambėtų plačiai ir neštų žinią apie Kauną ir visą Lietuvą.
Po daugelio metų su muzika, ką jums asmeniškai reiškia šis centras?
Klasikinė muzika mus lydi šimtmečius ir ji išliks. Žmonės koncerte turi patirti džiaugsmą, būti paliesti muzikos. Muzika gali sugraudinti, pralinksminti ir pasiekti žmogaus širdį. Man šis centras yra natūrali ilgo kelio tąsa. Per ilgus metus su muzika supratau, kad svarbiausia – tęsti darbą ir nuolat kelti kokybės kartelę.
Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti šis centras, kad jis pulsuotų, būtų gyvas organizmas, o ne tik pastatas ir taptų tikru traukos objektu?
Traukos objektu jis yra jau dabar. Būsimas M. K. Čiurlionio koncertų centras yra tikras kultūros reiškinys. Tačiau tam, kad tokiu išliktų, jam reikės nuolatinio judėjimo. Centras turi būti pilnas, jame turi vykti išskirtiniai koncertai. Stengsimės, kad čia koncertuotų žymiausi solistai ir dirigentai. Orientuosimės ne tik į Lietuvos atlikėjus, bet ir į pasaulinio lygio menininkus. Tuomet žmonės savo noru ateis, centras savaime juos kvies ir trauks.
Kaip matote Kauną po dešimties metų, jo augimą?
Manau, kad mieste augs profesionalumas, augs renginių, programų, koncertų įvairovė. Tikiu, kad į Kauną su mielu noru atvyks koncertuoti įvairios pasaulio įžymybės, o naujasis centras juos trauks lyg medus bites. Tikiu, kad Kaunas taps neatsiejama kultūros dalimi ir po savo centrų ir salių stogais talpins daugybę žvaigždžių.
Ko palinkėtumėte Kaunui?
Kaunui linkiu kultūrėti tolyn ir džiaugtis savo gražiu augimu. Būsimas koncertų centras neabejotinai taps traukos objektu ne tik lietuviams, bet ir svečiams iš viso pasaulio, garsindamas Kauno ir visos Lietuvos vardą.
