Emilio Šimkaus (KVMT archyvo) nuotr.
Emilio Šimkaus (KVMT archyvo) nuotr.
  1. Structum.lt
  2. Architektūra
  3. Klaipėdoje iškilo meno banga

Klaipėdoje iškilo meno banga


Pristatome dar viena labai svarbų metų projektą, įgyvendinta Klaipėdoje! Didelis įvykis visiems Lietuvos meno aistruoliams – po ilgos rekonstrukcijos atidarytas uostamiesčio Valstybinis muzikinis teatras, nusimetęs blankų sovietmečio apdarą, tapo moderniausiai įrengtu muzikiniu teatru mūsų šalyje ir siekia tokio pat titulo kūrybos srityje.

Emilio Šimkaus (KVMT archyvo) nuotr.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rekonstrukcijos projektas buvo parengtas dar 2015 metais, tačiau statybos prasidėjo tik beveik prieš šešerius metus. Pasak teatro vadovybės, tie statybų metai buvo ėjimas per kliūtis. Pandemija, karas Ukrainoje, ekonomikos nuosmukis, infliacija… Daugybė išorės veiksnių, tarp jų ir aukšti gruntiniai vandenys teatro teritorijoje, darė įtaką ir brangino projektą.

Vienos iš KVMT projektavusios UAB „Inžinerinė mintis“ architektų Nomedos Karolinos Petniūnienės teigimu, 1963 m. architekto Algimanto Mikėno suprojektuotas senasis KVMT pastatas neturėjo nieko bendra su Klaipėdos krašto istorija, tačiau tai vienas ryškiausių Lietuvos architektūros ankstyvojo modernizmo pavyzdžių, todėl buvo priimtas sprendimas sujungti dvi alternatyvas: išsaugoti išskirtinių architektūrinių bruožų pokarinio laikotarpio pastato tipinę tūrinę ir erdvinę kompoziciją, ryškų funkcionalizmą, spalvinę gamą ir statyti naują priestatą su modernia žiūrovų sale bei jai funkcionuoti būtinomis patalpomis Danės gatvėje.

„MAMA Architects“ archyvo nuotr.

Naujojo eksterjero sprendiniai atspindi Klaipėdos architektūros identitetą – naudotos raudono molio plytos, čerpės. Analogiškai derintos ir naujosios pastato dalies apdailos medžiagos – tinkas, fibrocementinės plokštės.

Muzikinio teatro projekte, suprantama, itin didelis dėmesys skirtas akustikai. Kad skirtingo žanro kūriniai skambėtų nepriekaištingai, prireikė atitinkamų sprendimų.

„Didžioji salė sukurta sudėtingos 3D formos, su specialiais laiptais, sienų, lubų išgaubimais. Jai pagamintas unikalios formos akustinis kiautas, specialių medžiagų kėdės. Orkestro ložė kilojama, joje gali būti įrengtos ir žiūrovų vietos“, – vardija akustinius sprendinius KVMT statinio projekto vadovas Tomas Burokas, UAB „Inžinerinė mintis“ direktorius.

12 m gylio rūsyje per du aukštus įrengtos repeticijų patalpos, vienintelės tokios Lietuvoje. Čia ant sienų ir lubų sumontuoti valdomi skirtingų formų akustiniai skydai, kuriais galima moduliuoti garsą. Už skydų yra draperijos, jas užtraukiant ir atitraukiant  reguliuojama aidėjimo trukmė. Grindys specialiai izoliuotos, kad nepersiduotų vibracijos. Šoninėse patalpose numatyti sprendiniai vėdinimo sistemose, kad garsas nesklistų iš vienos patalpos į kitą, – sumontuoti specialūs akustiniai vožtuvai. Didžiojoje salėje įrengti elektra valdomi liukai, salės akustinis kiautas – keičiant jų padėtį taip pat galima daryti poveikį aidėjimo trukmei. Pasak teatro atstovų, galbūt atskiri sprendiniai kur nors egzistuoja, tačiau tokio akustinio kiauto nėra. Projektuotojams, inžinieriams ir rangovui tą sprendinį reikėjo tiesiog sukurti. Yra teatre ir puikios akustikos įrašų studija su moderniausia technika.

„Mes sukūrėme ne interjerą, o INSTRUMENTĄ daugiasluoksniam muzikos skambesiui – visiškai naują, vienintelį tokį pasaulyje. Niekas niekada tokio instrumento nebuvo daręs – mes tiesiog ėmėme ir darėme. Ir neturėjome privilegijos suklysti“, – sako KVMT interjero architektas Marius Mateika, drauge su kolegėmis Indre Ankudavičiene ir Audrone Pakalniškyte kūręs kone visus teatro interjero sprendinius, akustikos klausimais pasitelkdami Gintarę Privedienę iš „Akustikos plius“.

Didžiosios salės akustikai užtikrinti M. Mateika pasirinko unikalų sprendimą, atliepiantį Klaipėdos krašto identitetą, – panaudojo molį, dekoruotą bangų motyvais.

„Bangų motyvas, beje, yra ir KVMT logotipe, bangos „ritasi“ per visą naująjį pastatą, nes norėta pabrėžti, kad teatras yra mieste prie jūros. Sąsajos su logotipo bangomis ir jūra juntamos visame pastate, bangos ar kopos leitmotyvą galima įžvelgti ir fasado formose, „banguoja“ net teatro lauko laiptai su terasa“, – apie architektūrinį bangos leitmotyvą pasakoja N. K. Petniūnienė.

Paminėtina, kad KVMT atsisakyta teatrui privalomos švieslentės virš scenos, vietoj jos yra ekranai žiūrovų kėdžių atkaltėse – taip kiekvienas gali pasirinkti libreto kalbą. KVMT – ir vienintelis šalyje teatras, visiškai pritaikytas žmonėms netgi su regos negalia: specialūs jutikliai suteikia galimybę orientuotis teatro erdvėje be palydovo, reikia tik telefone įsidiegti programėlę. Ši įranga atsisiųsta iš Amerikos, Lietuvoje tokios dar nėra.

Pastatas suprojektuotas kaip B energinės klasės, tačiau pagal sandarumo testus atitinka A. Visos pastato inžinerinės sistemos, visos technologijos, valdymo, ŠVOK sistemos naujoviškos. Apšvietimas – LED, tad taupoma energija. Bendrosiose erdvėse įrengti judesio jutikliai, kad niekur be reikalo nedegtų šviesa, šviestuvai valdomi KNX sistema. Naudojami galingi varikliai scenos formoms pakelti ir šviesos tiltams valdyti, tačiau įsigijus naujos kartos įrangą, taip pat tris labai pažangius lazerinius projektorius tam suvartojama mažiau elektros energijos. Jutikliai yra net unitazų vandens nuleidimo sistemose ir muilo dozatoriuose. Beveik 9000 kv. m pastate viską taupyti būtina.

OBJEKTAS: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija, Danės g. 19

UŽSAKOVAS: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro administracija

GENERALINIS RANGOVAS: „UAB „Infes

PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖS DALIES VADOVAS: „Studio GA“, Wolfgangas Gollwitzeris

PROJEKTUOTOJAI: UAB „Inžinerinė mintis“, vadovas Tomas Burokas, statinio projekto vadovo padėjėjas Mindaugas Rauckis

ARCHITEKTAI: UAB „Inžinerinė mintis“, architektai Nomeda Karolina Petniūnienė, Eimantas Pranevičius; „Studio GA“, architektai Mitsuhisa Matsunaga, Goda Visockaitė; MB „Urbanistinė architektūra“, architektai Laimonas Bogušas, Tomas Medzelas (dalies darbo projekto rengėjai, BIM koordinatoriai)

INTERJERO ARCHITEKTAI: „MAMA architects“, interjero architektai Marius Mateika, Indrė Ankudavičienė, Audronė Pakalniškytė

AKUSTIKA: UAB „Akustika plius“, Viktoras Mekas, Gintarė Privedienė

STATINIO STATYBOS TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR VALDYMAS: UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“, FIDIC inžinierius Jonas Cilcius

NARBUTAS, Hibeton, SCHOMBURG, alubuild, Betono mozaika, Akustika plius, Grinduva, SIP, Medžio stilius, Promat, ENERGY GREEN.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų