Klai­pė­dos dra­mos tea­tras Ani­kės aikš­tė­je pa­grįs­tai lai­ko­mas se­niau­siu spe­cia­liai tea­trui pa­sta­ty­tu objektu Lie­tu­vo­je. Jis at­vė­rė du­ris 1819 m. (Vil­niu­je pir­ma­sis tea­tras ati­da­ry­tas tik 1912 m. – A. G.), tačiau bu­vo su­nai­kin­tas 1854 m. Klai­pė­dą nu­siau­bu­sio gais­ro. Vė­liau teatras buvo atsta­ty­tas.

Nepraėjus nė de­šimt­me­čiui po 1990 m. re­kons­truk­ci­jos, pa­sta­to sie­nos ėmė ski­li­nė­ti, o pro sto­gą skverbtis van­duo. Per liū­tis jis ap­sem­da­vo net sa­les. 2007 m. dėl avarinės būklės teatras buvo uždarytas rekonstrukcijai.

Iš pradžių reikėjo gelbėti patį pastatą. Valstybė skyrė lėšų avarinei būklei likviduoti, o pastatas buvo paramstytas, kad nenugriūtų. Tai buvo pirma užduotis ir ji buvo įvykdyta. Toliau buvo rengiamas rekonstravimo darbų techninis projektas, pagal kurį pastatą reikėjo pritaikyti teatro reikmėms. „Manyčiau, kad tas projekto rengimas ir užbaigė visas kilusias kalbas ir abejones, kad teatras gali būti perkeltas kur nors kitur ir pan. Atsirado aiškumas, tai buvo 2007 m.“, – pasakojo rekonstravimo darbų užsakovės – valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ direktorius Vydmantas Drumsta.

Pats projektas galutinai parengtas 2008 m. (interjero sprendiniai 2013–2014 m.), o jo autoriai yra Kristina Jurkutė, Stanislovas Lukšas ir Saulius Manomaitis. 2010 m. balandį, pasirašius rangos sutartis, prasidėjo konkretūs Klaipėdos dramos teatro pastato rekonstrukcijos darbai. Jau gegužę pradėti griauti priestatai, Teatro aikštė virto statybų aikštele, teatro trupė tapo trupe be namų ir prisiglaudė Žvejų rūmuose net penkeriems metams.

„Klaipėdos dramos teatro pastatas patenka į trijų Lietuvoje pirmenybiniais laikomų kultūros objektų, kuriuos reikia atnaujinti, sąrašą. Tad duodu žodį, kad ministerija stengsis užtikrinti finansavimą. Pagal optimistinį variantą darbai galėtų būti baigti po trejų metų“, – dar 2010 m. pažadėjo tuometis kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Jis taip pat yra pažadėjęs, kad Klaipėdos dramos teatrui atgaivinti bus skiriamas ypatingas dėmesys, stengiantis, kad darbai vyktų kuo sparčiau ir tai nebūtų dešimtmečio projektas, kaip kad nutiko jau dešimt metų rekonstruojamam Kauno dramos teatrui.

Taigi 2010 m. tea­trą pra­dė­ta res­tau­ruo­ti ir iš da­lies re­kons­truo­ti. Dramos teatro rekonstrukcija buvo itin sudėtinga: teko nugriauti žemėn smegusią pastato dalį prie Žve­jų gat­vės, kartu išsaugant istorinius fasadus. Įrengus naujus polinius pamatus, ant jų pastatytas naujas istorinio pastato priestatas. Sudėtingiausia rekonstrukcijos dalis –
įrengti polinius pamatus po istoriniu pastatu, kuriame yra Dramos teatro scena ir žiūrovų salė, negriaunant esamo statinio. Per dvejus metus statybininkai atstatė nugriautas teatro sienas, uždengė stogą, tačiau svarbiausia – pavyko pakloti naujus tvirtus pamatus, kad pastatas nesmegtų į Danės senvagės gruntą. Rekonstravus teatro pastatus, prasidėjo jo įrengimo darbai – nupirkta nauja scenos, žiūrovų salių įranga.

2012 m. Klaipėdos dramos teatro pastatas nesivėlindamas nušvito naujomis spalvomis, tačiau nerimą kėlė sumažėjęs finansavimas. Kad teatras duris atvertų, kaip planuota, po trejų metų, dar trūko apie 8,7 mln. eurų. Esminis objekto finansavimo lūžis įvyko 2014 metais.

„Klaipėdiečiai man patinka tuo, kad ryžtingai gina savo miesto kultūrines vertybes, sugebėjo apginti savo poziciją ne tik dėl šio, bet ir dėl Klaipėdos muzikinio teatro (jis taip pat bus rekonstruojamas – A. G.). Juk reikia, kad miestas gražėtų, puoštųsi ir tai būtų ne tik komerciniai, bet ir kultūriniai statiniai. Kad Teatro rekonsktrukcija būtų baigta – didžiulis ilgamečio Klaipėdos dramos teatro vadovo a. a. Gedimino Pranckūno nuopelnas, kuris, deja, savo darbų rezultato nebesulaukė“, – gerų žodžių Klaipėdos šviesuomenei negailėjo pašnekovas.

VĮ „Lietuvos paminklai“ vadovas padėkojo valdžios vyrams – premjerui Algirdui Butkevičiui ir kultūros ministrui Šarūnui Biručiui, kad jie ne tik davė gražius pažadus, bet ir juos išpildė, bei buvusiam Klaipėdos merui Rimantui Taraškevičiui ir dabartiniam miesto savivaldybės vadovui Vytautui Grubliauskui už aktyvią poziciją ir globą. 2014 m. buvo įvardyta reali objekto situacija, tuomet ir įvyko pagrindinis objekto finansavimo lūžis, nes iki tol buvo finansuojama, neatsižvelgiant į darbų apimtį ir realius poreikius, technologinį grafiką, o tiesiog pagal valstybės finansavimo galimybes. Be mūsų valstybės lėšų, gauta lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinės programos „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“. Tai reikšminga suma – apie 2,9 mln. eurų. Kad teatro trupė galėtų atgauti savo namus, pagal šią programą buvo ir dar viena sąlyga – statytojas įsipareigoja pradėti veiklą. Tad trauktis nebebuvo kur, teko dirbti ir darbus baigti, nes kitaip grėsė sankcijos. Juk bet kuriuo atveju ilgalaikės statybos yra didelis nuostolis valstybei.

Taigi 2015 m. lapkričio pradžioje atsinaujinęs teatras atveria duris. Žinoma, galutinį žodį dar tars Valstybinė komisija. Ji nuspęs, ar statinys atitinka visus reikalavimus, darbai atlikti tiksliai pagal projektą, kokybiškai. „Viena didžiausių užsakovo sėkmių yra supratingas ir sąžiningas rangovas, techniškai, kvalifikuotai ir kokybiškai atliekantis darbus. Turint galvoje, koks tvirtas pastato pamatas, teatras turėtų stovėti ilgus dešimtmečius, – tvirtino
V. Drumsta. – Kokybiškai ir laiku rekonstruotas Klaipėdos dramos teatras tai kolektyvinio darbo rezultatas. Noriu padėkoti visiems rekonstravimo darbų dalyviams, kurie savo indėliu padėjo jį pasiekti.“

Kilometrai polių ir suvaldytos stichijos

Klaipėdos dramos teatro pastato rekonstrukcijos projekto, pradėto įgyvendinti 2010 m. pavasarį, statybos darbų rangovas yra UAB „Pamario restauratorius“. Pa­sak bendrovės di­rek­to­riaus Al­do Kliu­ko, jau bai­gti vi­si vi­daus ap­dai­los dar­bai ir tvar­koma ap­lin­ka. Jis įsitikinęs, kad nėra jokių kliūčių teatrui planuojamu metu sukviesti į vidų išsiilgusius žiūrovus. Tačiau tie penkeri metai tikrai nebuvo lengvi. Pačioje Klaipėdos širdyje prieš porą šimtmečių statytas ir ne kartą, neslėpsime, nelabai kokybiškai perstatytas teatras rekonstruotojams ir statybininkams pateikė nemažai staigmenų. Į Danės senvagės gruntą smengančio, apgailėtinos būklės pastato pagrindinė problema buvo prieš tai blogai įrengti pamatai. „O viena pastato dalis iš Danės senvagės pusės buvo pastatyta išvis ne ant polinių, o ant juostinių pamatų. Tokios skirtingos konstrukcijos, šalia esanti upė, šlapias gruntas darkė pastatą, jis smego ir pleišėjo, – patirtimi dalijosi Aldas Kliukas. – Nuardžius žemėn smegusį senojo Dramos teatro priestatą ir išvežus statybines atliekas, po istoriniu pastatu teko iškasti gruntą ir įleisti naujus polinius pamatus, kurie įrengti beveik 5 m gylyje, o bendras polių ilgis sudaro apie 7 km, tad, kai manęs klausia, ar pastatas nebegrims, galiu užtikrinti, kad jis tikrai ilgai ir tvirtai stovės net ir ant tokio pelkėto grunto. Dirbantiems statybininkams sunkumų sukėlė ir atsivėręs šaltinis, teko nuolat pumpuoti vandenį, tačiau nustatyti, iš kur sunkiasi vanduo, pavyko ir problema buvo išspręsta.“

Kita ypatinga situacija buvo ta, kad griovimo ir statybos darbus teko vykdyti pačiame miesto kultūriniame ir turistiniame centre, Teatro aikštėje, vietos darbams buvo labai mažai – tiek, kad galima būtų pasistatyti kraną. Triukšmą ir dulkes keliančius ardymo darbus statybininkai derino ne tik su šalia esančiais viešbučiais, bet ir su kruizinių laivų grafikais. „Darbus pradėdavome ir penktą valandą ryto, ardydami tuoj pat pildavome vandenį, kad taip nesklistų dulkės. Tad tikras iššūkis buvo, kaip čia viską nugriauti ir išvežti, kad neišgąsdintume turistų. Bet ir su tuo susitvarkėme: ir miestas apsidžiaugė, ir mes buvome patenkinti, kad nebeliko tų griūvančių dalių“, – sakė pašnekovas.

Suvaldę gamtos stichijas ir prisiderinę prie aplinkybių, bendrovės „Pamario restauratorius“ specialistai atstatė nuardytas pastato dalis, uždengė stogą, o 2012 m. rudenį buvo baigti fasadų tvarkymo darbai ir senasis Klaipėdos dramos teatras susigrąžino pirminę išvaizdą bei spalvas. Atlikti teatro pastato vidaus atkūrimo darbai – pastato vidaus išdėstymas nepasikeitė, iškilo tik lengvų metalinių konstrukcijų priestatas, tačiau teatras lankytojus nustebins nauja scenos įranga, technologinėmis žiūrovų salių galimybėmis, akustiniais sprendimais ir kitomis staigmenomis, kurios pasitiks premjeros dieną.

Intriguodami ir neišduodami visų detalių, rekonstruotojai žada, kad Klaipėdos dramos tea­tras bus moder­niau­sias vi­so­je Lie­tu­vo­je, o pa­gal kai ku­rias tech­no­lo­gi­nes ga­li­my­bes ir Bal­ti­jos ša­ly­se. Restauratoriai juokauja teatrą jau tvirtai pastatę ant kojų, aprengę ištaigingu kostiumu ir net prisegę garbės ženklą, o dabar lieka tik įkvėpti gyvybę – teatro trupė kartu su teatro dvasia grįžta namo.

Akustiniai ir prabangūs sprendimai

Klaipėdos dramos teatre grindų dangas klojo, apdailos skydus sienoms bei luboms tiekė UAB „Aklotos projektai“. Didžiąją klojamų grindų dangų dalį sudarė specialaus dizaino, aukštos kokybės danų gamintojo „Ege“ kiliminė danga. Ji yra atspari dėvėjimuisi, atitinka visuomeninėms patalpoms keliamus priešgaisrinius reikalavimus, lengvai prižiūrima, be to, sukuria jaukią bei prabangią atmosferą tokio tipo objektuose ir turi įtakos erdvių akustikai. Architektų idėjoms įgyvendinti užsakyta daugiau nei 1 800 m² dangos (vestibiuliai, žiūrovų salės, pagalbinės patalpos).

Buvo klojama ir itin atspari bei lengvai prižiūrima gamintojo „Tarkett“ PVC danga. Ji panaudota techninėms patalpoms ir kai kurioms zonoms. Administracinėms patalpoms bendrovė „Aklotos projektai“ pateikė daugiau nei 600 m² lakuotų ąžuolo parketlenčių („Tarkett“). Bendrovės specialistai pagal architektų pageidavimus pasiūlė ir naujojo priestato lubų apdailos lenteles, sienų apdailos skydus naujojoje bei senosiose fojė. Pasirinkti ypatingo dizaino, specialios konstrukcijos, natūraliu lukštu dengti olandų gamintojo „Lambri“ produktai, kurių bendras kiekis viršija 2 000 m². Pasak bendrovės „Aklotos projektai“ direktoriaus Gintaro Trepėnaičio, tai netipiniai gaminiai ir jų montavimas bei specialūs gamybos procesai buvo tikrai sudėtingi.

UAB „Glaskek LT“ pagamino ir sumontavo fasadines aliuminio konstrukcijas iš Europoje pirmaujančio gamintojo „Schüco“ profilių, įstatė klijuoto medžio ąžuolines lauko ir vidines duris, sumontavo ąžuolines fasadines konstrukcijas. „Glaskek LT“ direktorė Aušra Karaliūnienė teigė, kad įmonė klientų pasitikėjimą pelno, naudodama patikimų Europos įmonių profilių sistemas ir medžiagas, teikdama užsakovams kokybiškus projektus, užtikrindama darbų kokybę ir visas reikiamas garantijas.

Nepastebimos modernios technologijos

„Kultūros įstaigos Lietuvoje pagaliau pradeda artėti prie Vakarų standartų. Iki šiol žiūrovai galėdavo mėgautis aukščiausio lygio renginiais, tačiau ne vienam kultūrinės paskirties pastatui trūko šiuolaikinių sprendimų“, – teigė intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovės „Fima“ Klaipėdos regiono projektų vadovas Ričardas Raudys.

„Fima“ prisidėjo prie Klaipėdos dramos teatro, pretenduojančio tapti moderniausiu teatro paskirties statiniu Lietuvoje, atgimimo. Intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė istoriniame teatro pastate ir priestate įdiegė šiuolaikiškas gaisro signalizacijos, pastato procesų valdymo ir automatizacijos, apsaugos, elektroninių ryšių ir vaizdo perdavimo sistemas.

Nuo šiol aktoriai, ruošdamiesi vaidmeniui grimo kambariuose, specialiai įrengtuose ekranuose galės realiuoju laiku stebėti tai, kas vyksta scenoje. Anksčiau tokios galimybės nebuvo. „Fima“ įrengė ne tik vaizdo kameras, filmuojančias veiksmą scenoje ir žiūrovų salėje, bet ir monitorius grimo kambariuose.

Žmonių saugumui užtikrinti pastate įrengtos automatinė gaisro aptikimo, dūmų šalinimo ir evakuacijos valdymo sistemos. Kilus gaisrui, visi pastato lankytojai bus automatiškai informuojami apie pavojų, sudaromos sąlygos saugiai evakuotis: bus šalinami dūmai, atsirakins evakuaciniai išėjimai, o pagalbos koordinatoriai galės tiesiogiai per garsiakalbius duoti nurodymus, kaip žmonėms elgtis.

„Projekto įgyvendinimas teatre turi savų ypatumų. Čia svarbiausia – vaizdas scenoje ir niekas neturi jo užgožti ar trikdyti. Jokie davikliai, kameros ar kita įranga neturi atkreipti žiūrovų dėmesio. Dėl to turėjome pasirinkti tinkamas vietas įrangai montuoti ir atitinkamą jos spalvą, o kai kurias detales nudažyti. Be to, viena teatro pastato dalis yra vertinga, ji yra architektūrinis paminklas. Siekdami išsaugoti paveldą, turėjome dirbti atsargiai. Tai sudėtingiau, nei diegti įrangą naujame pastate“, – pasakojo R. Raudys.

Senosios teatre įrengtos priešgaisrinės signalizacijos, apsaugos, ryšių sistemos nebeatitiko šiuolaikinių reikalavimų. Tačiau nuo šiol tai bus, ko gero, moderniausias teatras Lietuvoje.

„Fima“ pastate iš viso sumontavo 42 vaizdo stebėjimo kameras, daugiau nei 400 priešgaisrinės signalizacijos jutiklių, per 350 apsaugos sistemos jutiklių, 60 garsiakalbių evakuacijai valdyti. Darbuotojai nutiesė 34 km kabelių ir įrengė 90 kompiuterinio ryšio darbo vietų. Įrengta speciali patalpa, iš kurios galima stebėti ir valdyti visų pastato inžinerinių sistemų parametrus.

Tai ne vienintelis kultūros projektas uostamiestyje, kuriame dalyvauja „Fima“. Bendrovė diegė sistemas neseniai duris atvėrusiame delfinariume, taip pat dalyvauja Klaipėdos piliavietės atgaivinimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projekte.

„Kultūrinės paskirties pastatai neturi nusileisti kitiems visuomeniniams pastatams savo modernumu ir efektyvumu. Žinoma, tenka padirbėti, meno žmonėms išaiškinant technologines subtilybes ir jų naudą, tačiau džiaugiamės galėdami prisidėti prie kokybiškesnės kultūros puoselėjimo“, – sakė bendrovės „Fima“ Klaipėdos regiono projektų vadovas R. Raudys.

Kūrybiškas požiūris į langus

UAB „Klaipėdos Doleta“ pajūrio regione atstovauja medinius langus gaminančiai bendrovei „Doleta“. Gamintojas kelia aukščiausius langų kokybės reikalavimus gamybos procese ir įpareigoja atstovus pasiūlyti architektūriškai tinkamiausius bei technologiškai geriausius, šilčiausius sprendinius rekonstruojamuose ar naujai statomuose pastatuose. „Dalyvaudami konkurse keisti langus Klaipėdos dramos teatre, generaliniam rangovui pasiūlėme vietoj projekte numatytų dviejų stiklų paketų naudoti šiltesnius trijų stiklų stiklo paketus, – pasakojo „Klaipėdos Doletos“ direktorius Donatas Ketlerius. – Taip smarkiai pagerinome šilumines pastato savybes. Mums pavyko atkartoti ir išlaikyti senojo Dramos teatro architektūrines detales, išsaugant jų istorinę vertę, taip pat panaudoti ir langų stiklo paketai su padidintomis akustinėmis savybėmis, įvertinus tai, kad teatras yra šalia judrios Klaipėdos gatvės. Klaipėdos dramos teatras – meno erdvė, taigi į langus stengėmės pažvelgti kūrybiškai. Susiderinome su architektu, kad dalyje langų bus išfrezuotas dramos teatro herbas. Taip senoji heraldika atsirado ant naujų gaminių, suteikdama jiems išskirtinumo. Montuojant langus paveldo objektuose, reikia atrasti kūrybos, originalumo, technologinių sprendimų ir kokybės pusiausvyrą. To visada siekiame, projektuodami ir montuodami UAB „Doleta“ medinius langus paveldo objektuose.“

Pastato išskirtinumas ir projekto pokyčiai sunkino specialistų darbą

Vėdinimo bei vėsinimo įrenginių ir elektros montavimo darbus Klaipėdos dramos teatre atliko UAB „Ekreta“. Renkantis įrenginius, buvo atsižvelgiama į jų energinį naudingumą ir matmenis. Parinkti Lietuvos ir Lenkijos gamintojų vėdinimo bei vėsinimo įrenginiai. Kaip patvirtino bendrovės „Ekreta“ gamybos direktorius Steponas Taučius, dauguma įrenginių yra su aukšto naudingumo koeficiento rotaciniais šilumokaičiais, visi – su energiją taupančiais EC varikliais. Parinkti rekuperatoriai turi tvirtus korpusus ir aukštos kokybės filtravimo savybes. „Pagrindiniai iššūkiai, rekonstruojant Klaipėdos dramos teatrą ir įrengiant vėdinimą, mums buvo tokie: teko aukštai montuoti didelius ortakius, nes pastatas yra Klaipėdos senamiestyje ir priklauso Kultūros vertybių apsaugos departamentui. Įrangos nebuvo leista montuoti ant stogo, todėl ji sumontuota esamose patalpose, kurios palyginti su pačia įranga, nėra didelės“, – sakė S. Taučius.

Elektros apšvietimo tinklai didžiojoje ir mažojoje salėse, visose viešosiose erdvėse suprojektuoti panaudojant šviesadiodžio (LED) apšvietimo sistemas, o administracinių, buitinių ir pagalbinių patalpų dalyje šviestuvai yra su naujoviškomis lempomis T5. Šie sprendimai leidžia taupyti elektros energiją, pagerina apšvietimo kokybę, pailgina prietaisų veikimo laiką ir padeda lengviau atlikti įvairiapusį sistemų valdymą. Pašnekovo teigimu, kaip ir montuojant vėdinimo bei vėsinimo sistemas, darbų eigą sunkino sudėtinga lubų konfigūracija ir didelis aukštis, todėl darbus reikėjo atlikti naudojant keltuvus, stelažus ir kitokią techniką.

Vytauto Staugaičio santechninių darbų įmonė Klaipėdos dramos teatre atliko vandentiekio, nuotekų, šildymo ir šilumos punkto montavimo darbus. Šildymo sistemos rankinio balansavimo ventiliai buvo pakeisti automatiniais. Pasak V. Staugaičio, teatro šildymo sistema yra radiatorinė, pagal šilumos poreikį reguliuojama grindinio šildymo sistema sumontuota tik pirmojo aukšto fojė. Gerinant estetinį fojė vaizdą, pastatomi radiatoriai pakeisti į vokiečių firmos „Kampmann“ įleidžiamus grindinius gražaus dizaino konvektorius su ventiliatoriais. Šilumos punkte sumontuotas paskirstymo kolektorius, leidžiantis atskiras šildymo sistemas (pirmo aukšto grindinis šildymas, administracinės patalpos, mažoji salė, didžioji salė) reguliuoti pagal norimą temperatūrą. „Klaipėdos dramos teatro konkursas vyko pačiu statybos sunkmečiu, krizės laikotarpiu, – prisimena įmonės vadovas. – Todėl vykstant statyboms šildymo ir vandentiekio techniniai projektai buvo koreguojami. Projekte numatyti paprasti santechnikos prietaisai statant pakeisti į šiuolaikiškesnius, tokius kaip kabinamieji unitazai, pisuarai su jutikliniais nuleidimo mechanizmais, praustuvai su jutikliniais maišytuvais.“ 