Kultūros paveldo departamento specialistai atlikę šią savaitę Lukiškių aikštėje pastatyto skulptoriaus Andriaus Labašausko sukurtos Laisvės kalvos maketo patikrinimą nustatė, kad statinys buvo pastatytas nesuderinus projekto su už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija.
Kultūros departamentas gavo pranešimą dėl galimai savavališkai pastatyto statinio/įrenginio Lukiškių aikštėje. Departamento Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė rugsėjo 24 dieną atliko patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad maketas iškilo nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir apsaugos zonoje, negavus departamento leidimo. Tuo projekto autoriai galimai pažeidė Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas Povilas Poderskis arba įgaliotas asmuo privalo spalio 1 dieną atvykti į skyrių faktinių aplinkybių išaiškinimui. Šio reikalavimo nevykdymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.
Vilniaus savivaldybė antradienį (rugsėjo 24 dieną) pranešė, kadLukiškių aikštėje stovinčius du realaus dydžio Laisvės kalvos segmentus vilniečiai ir miesto svečiai galės pamatyti dvi savaites.
Andriaus Labašausko „Laisvės kalvos” idėja laimėjo Vyriausybės inicijuotą ir Kultūros ministerijos bei Šiuolaikinio meno centro skelbtą memorialo Lukiškių aikštėje konkursą. Beje, konkursas neužtikrino jame dalyvaujančiųjų anonimiškumo ir kitų reikalavimų. Todėl kol kas velkasi ilga teismų serija, sekantis teismas dėl konkurso rezultatų numatomas spalio 29 dieną.
Pristatydamas Laisvės kalvą, autorius teigė, kad jo tikslas yra sukurti paminklą Lietuvos kovų istorijai, kuris nenurodo konkrečių atminties maršrutų – datų, pavardžių, įvykių – tačiau užveda ant kelio, pasiūlo kryptį. Prie projekto dirbo dar keturi komandos nariai: koordinatorė ir trys architektai.
Gerokai ilgiau nei metus dirbtuvėse praleidęs skulptorius teigia, kad Laisvės kalvos kūrimas prasidėjo nuo pasivaikščiojimų miškuose, kuriuose jis rinko medžių kamienų bei žievių pavyzdžius.
„Molėtų rajone ir Vilniaus Vingio parke surinkau žievių bei kamienų, kurių atspaudus dabar matote Laisvės kalvos makete. Iš medžio, molio ir gipso sukurtą formas užpildęs betonu, gavau du Laisvės kalvos segmentus, kurių kiekvienas sveria po tris tonas. Tokių segmentų reikės daugybės, todėl visas kalvos liejimas pareikalaus kruopštaus ir ilgo darbo”, – sakė A. Labašauskas.
Vilniaus miesto savivaldybė kol kas įvykio nekomentavo. Tačiau nepatvirtinti šaltiniai skelbia, kad projektas savivaldybei kainavo 32 tūkst. eurų.
Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
