Rekonstrukcijos projektą parengė ir įgyvendino du lietuvių architektų biurai „Processoffice“ ir „Andrius Skiezgelas Architecture“. Lietuviai tarptautinį architektūros konkursą rekonstruoti Latvijos meno muziejų laimėjo 2010 metais. Per kitus dvejus metus projektas buvo parengtas ir suderintas, dar dvejų metų prireikė, kad vizija taptų realybe. Šiuo metu muziejaus pastatas jau baigtas ir oficialiai bus atidaromas Latvijos nepriklausomybės dieną. Muziejuje planuojama eksponuoti net 40 tūkst. meno kūrinių.
Studijai „Processoffice“ šis daugiau nei 8 tūkst. m2 ploto rekonstruotas pastatas ir papildoma 4 tūkst. m2 požeminė erdvė yra pirmasis tokio masto projektas. Anot architekto Vytauto Biekšos, didžiausias jo iššūkis buvo užtikrinti sklandų proceso dalyvių darbą. Pasitelkta itin daug statybos, restauravimo, inžinerinių tinklų ir technologijų specialistų.
Rekonstruotas pirmasis Baltijos šalių muziejus
Pagal Baltijos vokiečių architekto Wilhelmo Neumano projektą 1905 m. Krišjanio Valdemaro gatvėje pastatytas Latvijos nacionalinio dailės muziejaus pagrindinis pastatas yra vienas iš įspūdingiausių istorizmo stiliaus statinių Rygos bulvarų žiede. Tai pirmasis tikslingas meno muziejaus statinys Baltijos šalyse, šiandien laikomas vienu svarbiausių Latvijos architektūros paminklų. Pasak latvių, prisiliesdami prie jo lietuviai pademonstravo unikalų ir jautrų požiūrį: projekte senasis pastatas traktuojamas kaip vertybė, jame kiekvienam kvadratiniam metrui buvo skiriamas didžiulis dėmesys. Visus sužavėjo idėja šiuolaikinį muziejaus priestatą paslėpti po žeme ir į jį perkelti muziejaus archyvų, restauracijos dirbtuves bei pagalbines patalpas, o pagrindiniame istoriniame pastate įkurti ekspozicijų erdves.
Šiame muziejuje yra dar vienas unikalus elementas – metaliniai tinklai. Juose bus laikoma tūkstančiai saugomų meno kūrinių, kuriuos kituose muziejuose gali išvysti tik kuratoriai.
Į naująją pastato dalį veda žalvariniai laiptai, čia gausu modernistinių detalių, tačiau jos pritaikytos ir senajame pastate.
Rygos architektas Janis Dripe lietuvių pasiūlytą „amfiteatrą“ permatomu stogu, per kurį matomi užkulisiniai muziejaus procesai, pavadino „auksiniais naujojo muziejaus pastato paveikslo rėmais“.
Lietuvių metodas Rygoje taikomas iki šiol
Architektų sumanymu, muziejaus plėtrai buvo skirta požeminė erdvė, glaudžiai besiliečianti su esamo muziejaus išorine siena bei vienoje angoje kertanti esamą pastatą. Siekiant išsaugoti šią sieną, reikėjo „nuleisti“ jos pamatus į saugų gylį. „Tam buvo panaudotas srautinio injektavimo metodas (angl. Jet Grouting). Jo metu po pamatais esantis gruntas iki reikiamo gylio paverčiamas betonu“, – sako geotechnikos ekspertas ir tvirtinimo idėjos autorius Liudas Furmonavičius, kurio įmonei buvo patikėti šie ir kiti požeminiai darbai. Tai atsitiko pelnytai, nes savo gebėjimus įmonės komanda jau prieš dešimtmetį latviams įrodė, nustatydama Rygos pilies (Latvijos prezidentūros) pastato deformacijų priežastis. Tada ji atliko išsamų pastato pagrindo tyrimą, o paskui sutvirtino prezidentūros pamatus. „Tai buvo mūsų pirmasis rimtas darbas Rygoje, kartu tai tapo tikru daugiau kaip 400 m. statybos istorijos pažinimu. Mūsų pasiūlytas spraustinių polių metodas ir toliau taikomas, tvirtinant kitas Rygos pilies dalis, – pasakoja L. Furmonavičius. – Kadangi šalia Latvijos nacionalinio dailės muziejaus šliejasi Rygos 1-oji gimnazija, jos pamatus sutvirtinti rygiečiai taip pat patikėjo mums.“
Muziejaus angoje, kertančioje pastatą, įmonė „Geotechniniai darbai“ savo pasiūlytu metodu įrengė atramines sienas, leidžiančias čia iškasti ir pastatyti požeminį koridorių, kuris turėjo atsirasti daug žemiau nei esami pamatai. „Vykdomų darbų įtaką konstrukcijoms stebėjome mūsų darbų aplinkoje įrengtais deformacijų matuokliais. Jų rodmenys bet kuriuo metu galėjo būti matomi atsakingų asmenų kompiuterių ekranuose, kad ir kur jie būtų“, – pasakoja ekspertas, minėdamas konstruktyvų bendradarbiavimo su architektais ir konstruktoriais įspūdį.
Visas muziejaus rekonstrukcijos projektas kainavo daugiau kaip 30 mln. eurų. Nurungęs per 90 dalyvių projektas laimėjo Latvijos metų statinio didįjį prizą.
Norbert Tukaj nuotr.
