PAVADINIMAS: restoranas „Neringa“
ADRESAS: Gedimino pr. 23, Vilnius
VYSTYTOJAS: UAB „Neringos restoranas“
INTERJERO ARCHITEKTAI: Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai
RESTAURAVIMO ARCHITEKTAS: Alvidas Songaila
AUKŠTAI: 2
INVESTICIJOS: 1,2 mln. eurų
RESTAURACIJOS PABAIGA: 2021 m.
Po trejus metus trukusių atnaujinimo darbų legendiniu vadinamas „Neringos“ restoranas sostinės Gedimino prospekte netrukus atvers duris – gerbėjai išvys tokią pačią „Neringą“, kokią mėgo, bet pagražėjusią ir atjaunėjusią.
„Neringa“ – vienas ryškiausių XX a. 6-ojo dešimtmečio lietuviškos architektūros kūrinių ir pirmasis modernizmo pavyzdys to meto architektūroje. Jo interjeras – vienas gražiausių moderniajame Vilniuje. 1959 m. lapkritį atidaryto restorano interjerą projektavo broliai architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. Jį puošė dailininkai Vladas Jankauskas ir Vytautas Povilaitis, kurių sieninė tapyba „Neringa ir Naglis“ ant didžiosios salės sienos bei skulptoriaus Juozo Kėdainio mažosios salės bareljefas „Neringa“ yra vieni įsimintiniausių interjero elementų. Šie kūriniai išsaugoti ir atnaujinti.
Nuo pat atidarymo „Neringa“ tapo kultine bohemos ir inteligentijos susibūrimo vieta, skambėjo gyva muzika, buvo rengiami džiazo vakarai, rinkdavosi to meto garsenybės: rašytojai, poetai, dailininkai, aktoriai, režisieriai ir kt. Į Kultūros vertybių registrą yra įrašytos „Neringos“ interjero vertingosios savybės – tai restorano trijų salių ir vestibiulio tūrinė erdvinė kompozicija, interjero visumos sprendiniai, taip pat architektūrinės detalės, tarp kurių ir didžiojo restorano salės scenos pakyla, šviestuvai, dekoratyvinis baseinėlis su stiklo skulptūra, baro, sienų ir grindų apdailos tipai – gobelenai ir medinė apdaila, baldai, freskos, bareljefas ir kitos vertybės. 2017 m. rugsėjį rekonstrukcijai buvo uždarytas ir restoranas, ir visas viešbučio „Neringa“ pastatas. Restoranas buvo apsaugotas ir užkonservuotas, o užbaigus pastato rekonstrukciją, darbą pradėjo restauratoriai, kurie grąžino „Neringai“ pirminį grožį.
Projekto vystytojos UAB „Neringos restoranas“ valdybos pirmininkė Rūta Tamulienė sako, kad viešbučio „Neringa“ plėtros projektui ir viso pastato rekonstrukcijai prireikė daugiau kaip 14 mln. eurų investicijų, iš kurių restorano restauravimo ir barų įrengimo investicijos šiuo metu siekia apie 1,2 mln. eurų. „Šias investicijas motyvavo ne tik verslo perspektyva, bet ir atsakomybė valdant tokį išskirtinį istorinį objektą. Branginame istoriją ir autentiką, mums rūpi ne tik nostalgija, bet ir kokybė. Investavome daug laiko ir jėgų, kad atkurtume restoraną tokį, kokį jį suprojektavo architektai Nasvyčiai“, – teigia ji ir užtikrina, kad bus išsaugotas ir atkurtas restorano stilius, dvasia ir svarbi dalis tradicinių patiekalų valgiaraščio.
„Trejus metus dirbdami su šiuo projektu, kuriame apgalvotos mažiausios interjero smulkmenos ir detalės, neužmiršome ir kitų maitinimo įstaigai svarbių aspektų. Šio restorano legenda – tai ne tik saugomas interjeras, bet ir kokybiškas maistas, gyva muzika, draugiška ir jauki atmosfera, profesionalus aptarnavimas. Tikimės, kad visa tai ir vilios mūsų svečius pas mus sugrįžti“, – neabejoja R. Tamulienė.
Architektų Nasvyčių sukurtą restoraną sudarė keturios erdvės: vestibiulis, baras, didžioji ir mažoji salės, jį puošė ne tik meno kūriniai – jis buvo kupinas įsimintinų gobelenų raštų ir spalvų, interjerui buvo panaudotos įvairios natūralios medžiagos: medis, metalas, akmuo, stiklas. „Neringos“ rekonstrukcijos užsakovai išsaugojo visas vertingąsias istorinio restorano savybes. Restauruotas 150 vietų didžiosios salės saugomas interjeras, dvi pobūvių salės (20 ir 10 vietų), baseinėlio, baro zona, vestibiulis, hole prie konferencijų salių sukurta viešbučio pusryčių zona, o šiltuoju sezonu duris atvers stogo baras. 80 vietų rūsio baras atnaujintas iš esmės: pakeistas šių patalpų išdėstymas, o stilingas apšvietimas, šviesi apdaila ir modernūs baldai kuria jaukų 90-ųjų interjerą.
KRUOPELĖ PRIE KRUOPELĖS, PIEŠINYS PRIE PIEŠINIO
„Neringos“ bendrasavininkė, architektė Jolanta Tamulienė tikina, kad restorano interjeras restauruotas preciziškai, siekta atkurti ir tai, kas per prabėgusius metus buvo prarasta, tad daug laiko teko praleisti vartant senas nuotraukas, piešinius, archyvus, ieškant kiekvienos istorinės interjero detalės: „Siekėme po kruopelę autentiškai atkurti kiekvieną interjero elementą. Viskas liko taip, kaip buvę.“
Pagal senas nuotraukas atkurta išlenkta lyg Kuršių marių banga senojo restorano baro linija, jo fasadą puošia vertikalūs ąžuolo tašeliai – toks šio baro vaizdas buvo 1959 metais. „Neringos“ gerbėjų atmintyje išliko salėse ir kitose erdvėse medinėmis juostelėmis vertikaliai apkaltų sienų, scenos pakylos, lubų šviestuvų apdailos besikartojantis ritmas, tarsi bangose linguojančios nendrelės, kurios tapo „Neringos“ simboliu. Architektė J. Tamulienė prisimena, kad vertikalias apdailos profilių juosteles patys architektai Nasvyčiai vadino „nendrelėmis“. Dabar atnaujinta ši įsimintino stiliaus apdaila vėl kvepia ąžuolu.
Didžiojoje salėje stalų formos, matmenys ir išdėstymas atkurta iš nuotraukų. Trikampiai staliukai kiek padidinti, nes dabar naudojamos daug didesnės lėkštės nei anksčiau. Salės šoninėse nišose už arkų stovintys stalai tebėra autentiški, jie restauruoti, kaip ir minkštasuoliai. Neišlikusios restorano kėdės pagamintos naujos – pagal turėtus Nasvyčių brėžinius.
Restorano salėse ir baldų, ir sienų gobelenai taip pat atkurti iš nuotraukų. Architektė J. Tamulienė sako, kad teko perversti ne vieną šūsnį senų nuotraukų, peržiūrėti audimo įmonės piešinių archyvus: „Patvirtinimo neturime, bet ieškodami eskizų ir bendraudami su tekstilininkų artimaisiais, manėme, jog šių audinių autorystę galima priskirti Anicetui Jonučiui.“ Išaustas ne vieno atspalvio gobeleno pavyzdys, kol buvo pagaminti autentiškų raštų ir spalvų gobelenai.
Tokių atradimų buvo ne vienas. J. Tamulienė prisimena, jog, atkuriant „Neringos“ metalines duris, dizainerio Felikso Daukanto šeimos archyvuose rado išlikusias restorano durų nuotraukas ir piešinių su padavėjų aprangos eskizais bei indų su logotipu, tad labai gali būti, kad jų dizainą sukūrė šis autorius. Restauruojant stiklo grafiką už restorano baro, rastas vitražų meistro Antano Garbausko parašas. Viešbučio patalpose restauruotas Laimučio Ločerio medinis pano „Kopų garsai“ (1977 m.; restauravo Arūnas Baublys) ir atsitiktinai rastas tekstilės dailininko Juozo Balčikonio autorinis kilimas „Vandens ir smėlio fuga“ (1974 m.; restauravo tekstilininkė Audronė Petroševičiūtė), kuris papuoš „Neringa Lobby“ barą.
Didžiosios salės ir rūbinės zonos lubose vėl sušvito šviesos šuliniai, papuošti medinių nendrelių apdaila. Rūpestingai restauruotos vestibiulio lubos yra saugomo faktūrinio tipo. Anų dienų eglute vėl mirga atkurtas grindų parketas, atnaujintos tviska įsimintinos restorano akmeninės grindys.
Rekonstruojant pastatą, ir viešbutyje, ir restorane įdiegti išmanūs inžineriniai sprendimai sėkmingai paslėpti saugomame interjere – jame nematoma jokia įranga. Pasirūpinta ir neįgaliųjų galimybe patekti į „Neringą“, įrengus nuovažą iš gatvės.
„Kartais atrodydavo, kad kai ko neįmanoma ir nėra kam padaryti. Bet net sudėtingiausioms užduotims pavyko rasti specialistų, kurie labai geranoriškai, su entuziazmu ir profesionaliai atliko savo darbą“, – sako J. Tamulienė.
ATKURTAS BARAS IR INTERJERO DETALĖS VĖL KVEPIA ĄŽUOLU
Viena svarbiausių senojo Vilniaus restorano „Neringa“ vietų – pagrindinis įėjimas, prie kurio driekdavosi lankytojų eilės, o juos svetingai pasitikdavo rūbininkas. Autentiškame interjere rūbinės zonoje buvo gausiai naudojama mediena – ąžuolo dailylenčių skydai prie pagrindinio įėjimo dengė sienas, ąžuoliniai ir rūbininko įėjimo į patalpą varteliai, baldai, veidrodžių rėmai.
Visas medines detales šioje restorano zonoje atnaujino įmonė „Moderni klasika“. Senoji rūbinė ir pagrindinis įėjimas atgavo nepriekaištingą autentišką vaizdą. Prie pagrindinio įėjimo atkurtas ir unikalus lubų šviestuvas. „Atnaujinta pagrindinio įėjimo medinė apdaila kaip ir anksčiau skleis ąžuolo kvapą. Prieš 60 metų sukurta architektūra ir šiandien atrodo moderniai ir turi išliekamąją vertę, kiekviena jos detalė – nesenstanti ir nepavaldi laikui, tai ilgalaikiškumo ženklas. Mūsų pagrindinė užduotis buvo detaliai laikytis architektų Nasvyčių projekto“, – atskleidžia UAB „Moderni klasika“ vadovas Saulius Ramanauskas.
Restorano baro salėje įmonės komanda atkūrė sudėtingos konstrukcijos barą, kuris yra įspūdingos lenktos formos lyg marių banga, o jo fasadą puošia mediniai ąžuolo tašeliai – tarsi bangose linguojančios Nasvyčių „nendrelės“, tapusios „Neringos“ simboliu. Virš jo atnaujintas lubų šviestuvas. Už baro atkurta išgaubta lyg banga siena-baldas yra sudėtinga ir unikali dėl savo mėlynų raštuotų plytelių dekoro. Išskirtinės sienos ir viso baro autentikai atkurti reikėjo didelio profesionalumo.
Visas užduotis nepriekaištingai įgyvendinusi įmonės „Moderni klasika“ komanda taip pat preciziškai atkūrė restorano avansalės, arba priesalio, ir mažosios salės sienų medinę apdailą. Didžiojoje restorano salėje atnaujintos arkos, skiriančios ją nuo stalų nišose. Siena, prie kurios įrengtos nišos, vėl bus minkšta kaip ir autentiškame interjere – jai uždengti naudotas atkurtų raštų ir spalvų gobelenas.
Restorano „Neringa“ interjeras įtrauktas į valstybės saugomų architektūros paminklų sąrašą, todėl reikalavimai kokybei buvo itin aukšti. S. Ramanauskas pabrėžia, kad įmonė „Moderni klasika“, gaminanti sudėtingus medienos gaminius, yra sukaupusi daug patirties ir sutelkusi stiprią profesionalų komandą, kuri džiaugėsi galimybe prisiliesti prie legendinio iškilių architektų kūrinio ir jo istorijos tęstinumo.
Išskirtinio objekto rekonstrukcijos projekte nėra nereikšmingų dalykų. Tačiau neginčijamai viena svarbiausių užduočių – tinkamai apstatyti įvairios paskirties erdves estetiškais, funkcionaliais, objekto architektūrą bei aplinkos dizainą atitinkančiais baldais, kurie spalvų ir formų sprendimais įsilietų į bendrą stilių. Gaminant nestandartinius baldus pagal užsakymą, galima idealiai atspindėti objekte kuriamą stilių, o kiekvienai erdvei suprojektuoti ir pagaminti ne tik jos funkcijas atitinkančius, bet ir unikalią nuotaiką kuriančius baldus, kurie didina svečių komfortą, estetiškai puošia aplinką ir daro įtaką patogesniam personalo darbui.
Restorano sienų apdailai kruopščiai atrinkti dažai, atitinkantys ne tik estetinius reikalavimus, bet ir turintys išskirtinių savybių. Sienos dažytos specialios paskirties matiniais vidaus dažais „Tikkurila Luja 7“, kurie yra itin atsparūs dilimui, mechaniniam poveikiui bei plovimui stipriais plovikliais ir saugo dažytą paviršių nuo pelėsių. Tai ypač aktualu restoranams ir didesnėms visuomeninėms patalpoms. Luboms dažyti naudoti šviesos neatspindintys visiškai matiniai lubų dažai „Tikkurila Siro Himmea“, kurie vizualiai išlygina smulkius paviršiaus nelygumus, tad po dažymo švyti tobulas baltas paviršius.
PO SVYRANČIA PALME LYG TROPIKUOSE
Svarbus restorano „Neringa“ interjero elementas nuo jo veiklos pradžios buvo augalai, atitikę tų laikų madas. Pagyvinti ir papuošti augalais atnaujintą „Neringą“ patikėta architektei Gintarei Jagelavičienė, o jos idėjas įgyvendino bendrovė „Herbela“, kurios pagrindinė veiklos kryptis – projektavimas, aplinkotvarkos darbai ir želdinimas.
„Stengėmės atkurti restorano augalų stilistiką, bet nekartoti paraidžiui anų laikų sprendimų. Juk tuo metu didelio augalų pasirinkimo nebuvo, o tekdavo rinktis tai, ką augino vietiniai ūkiai, nes atsigabenti augalus iš Vakarų buvo sudėtinga, – pasakoja įmonės vadovė Idalija Marčiulionienė. – Auginti restorano erdvėse architektė parinko panašius į anksčiau čia augusius augalus, išlaikant„Neringos“ dvasią.“
Pagrindiniai pasiūlyti augalai – dekoratyvi svyrančioji tradeskantė (lot. Tradescantia), dėl savo vienspalvių arba margų lapų tampanti tikra interjero puošmena; nereiklusis chlorofitas (lot. Chlorophytum), kaip kempinė absorbuojantis kenksmingas medžiagas iš aplinkos ir valantis patalpų orą, ypač vertingas žiemą, kai daugiausia laiko praleidžiama uždarose patalpose, taip pat raudonmedžio papartis (lot. Didymochlaena) ir, žinoma, finikinė palmė „Phoenix“ – anų laikų „topas“, kai šias palmes žmonės užsiaugindavo iš kauliukų. Dabar restoranui to daryti nereikės – jau pasodinta 2 m gražuolė palmė.
Visi augalai pasodinti tose vietose, kurios jiems buvo skirtos autentiškame interjere. Įdomu, kad išlikę ir panaudoti anų laikų vazonai. Kaip teigia I. Marčiulionienė, visada nelengva prižiūrėti augalus, auginamus restoranuose, viešbučiuose ar kabinetuose. Gyviems augalams reikia saulės šviesos, drėgmės ir maisto medžiagų. Jeigu ko nors trūksta, pavyzdžiui, per mažai drėgmės, ypač prasidėjus šildymo sezonui, iš tropikų kilę augalai pasijunta blogai, todėl labai svarbu optimalus patalpų mikroklimatas ir profesionali augalų priežiūra.
PATIKIMA KOKYBĖ SU SANTŪRIŲ SPALVŲ POTĖPIU
Atnaujinant unikalaus paveldo restoraną „Neringa“, buvo iš esmės modernizuota elektros instaliacija. Autentiškame interjere puikiai dera elektros instaliacijos elementai iš švelniomis linijomis ir aptakiais kampais išsiskiriančios „Jung“ AS 500 dizaino serijos. Restorane sumontuoti dramblio kaulo ir baltos spalvos, „Made in Germany“ kokybės ženklu žymimi „Jung“ asortimento jungikliai ir kištukiniai lizdai atliepia interjero santūrumą ir klasikinių spalvų poreikį, neapribojant pasirinkimo laisvės. Greta restorano naujai įrengtoje erdvėje – pusryčių zonoje, derinant prie interjero, naudojami A550 matinės antracito spalvos „Jung“ gaminiai.
AS 500 dizaino serijos gaminių funkcionalumas, aukšta kokybė ir techninė įvairovė atitinka visus reikalavimus, keliamus pažangiausiai elektros instaliacijai. Jie yra maksimaliai funkcionalūs, atsparūs smūgiams, taip pat saulės spindulių poveikiui, neblunka ir praktiškai nesibraižo. Šios gaminių savybės itin aktualios patalpose, kurios naudojamos labai intensyviai, ir naudojama įranga turi būti ypač patvari.
Visiems „Jung“ elektros instaliacijos elementams keliamas ir kitas svarbus kriterijus – estetiška išvaizda. Kuriant gaminių seriją A550, ypač daug dėmesio buvo skirta jų formos grakštumui, todėl jie puikiai papildo unikalų interjerą, kuris yra įtrauktas į valstybės saugomų architektūros paminklų sąrašą. Dizaino linijos su neblizgiu paviršiumi atveria daug galimybių, ieškant tinkamiausių interjere jungiklių ir kištukinių lizdų. Diskretiškai įsiliejantys interjere modeliai, pasirinkus klasikines spalvas, atrodo itin elegantiškai ir stilingai, yra patvarūs ir malonūs liesti. Matinis jų paviršius šią ypatybę dar labiau sustiprina. Svarbiausias pasirinkimo argumentas – „Jung“ gaminių asortimento suteikiamos plačios galimybės kurti sintezę tarp visų interjero sprendimų, atsižvelgiant į jų dizainą, spalvą, formą, medžiagiškumą. „Jung“ elektros instaliacijos elementai savo funkcionalumu prisideda prie malonios viešnagės patirties kūrimo ir estetiško bendro interjero vaizdo.
„Neringą“ kūrė to meto jauni ir talentingi architektai bei dailininkai. O mes jį restauruodami, tiek sužinojome apie restorano kūrėjus,“ – teigia „Neringos“ bendrasavininkė, architektė J. Tamulienė.
Nuotr.: Jevgenija Žukova – Černova
