Lenkijoje įsikūrusi ir architektūros pasaulyje išgarsėjusi nepriklausoma architektūros fotografijos knygų leidykla ir grafinio dizaino studija „Zupagrafika“ jau ne vieną kartą viešėjo Lietuvoje ir įamžino mūsų modernizmo architektūros simbolius.

Savo knygose kūrėjai Davidas Navarro ir Martyna Sobecka dokumentuoja posovietinio Rytų bloko šalių pastatus ir pristato jų gyventojus. Taip „Zupagrafika“ kuria naują rakursą į sovietinę architektūrą ir kelia svarbius klausimus dėl okupacijos periodu iškilusių pastatų likimo.

Portalas Structum.lt kalbina „Zupagrafika“ įkūrėjus David Navarro ir Martyna Sobecka.

– Aistringai domitės modernizmo architektūra ir esate išleidę daug fotografijų knygų. Kaip tai prasidėjo?

– Nuo 2012 m., kai įkūrėme „Zupagrafiką“, keliavome, fotografavome ir iliustravome pokario modernizmo ir brutalizmo architektūrą, ypač buvusiame Rytų bloke. Per pastarąjį dešimtmetį aplankytų rajonų ir pastatų dokumentacija tapo pagrindiniu mūsų knygų įkvėpimo šaltiniu.

Gyvename ir dirbame Lenkijoje, todėl socializmo epochos arba PRL (Lenkijos Liaudies Respublikos) architektūra tebėra mūsų kasdienybėje. Lenkijos miestus supa didžiuliai skydinių blokinių namų kvartalai, kuriuose iki šiol gyvena šimtai tūkstančių miestiečių. Martyna gimė devintojo dešimtmečio viduryje ir, kaip ir daugelis šios kartos žmonių, užaugo Wielka Płyta (lenkiškai – blokinių daugiabučių namų kvartalas – red. past.) gyvenvietėje. Mūsų knygose galite pamatyti daugybę įvairių tokios surenkamosios statybos pavyzdžių. Žavimės tų pastatų kompozicija ir dizainu, urbanistiniu planavimu ir juos sukūrusiais architektais.

„Zupagrafika“ įkūrėjai Davidas Navarro ir Martyna Sobecka.

Mūsų knygose vaizduojamus pastatus ir kompleksus suvokiame kaip šiuolaikinės architektūros antiherojus. Nors juose gyvena didžioji dauguma miestiečių, pokariniai priemiesčiai, mikrorajonai ir rajonai Vidurio ir Rytų Europoje dešimtmečius buvo nematomi, daugelis norėtų, kad jie neegzistuotų, arba mes juos tiesiog laikome savaime suprantamu dalyku.

Daugelis šių statinių atspindi prieštaringos epochos svajones ir idealus. Stengiamės juos pavaizduoti, kad geriau suprastume pokario Rytų Europą, jos svajones ir utopijas, nesėkmes ir sėkmę.

– Apkeliavote daug miestų. Ar vis dar turite, kur nuvykti ir nufotografuoti modernizmo pastatų? Kurios šalys yra išskirtiniausios savo modernizmo architektūra?

– Žinoma, visada yra naujų vietų, kurias reikia atrasti. Sunku pasakyti, kuri šalis turi geriausią modernizmo architektūrą, kiekviena būtų skirtinga, turėtų savitų bruožų.

Buvusio Rytų bloko pokario architektūra, ypač gyvenamųjų namų kvartalai, iš pirmo žvilgsnio atrodo sudaryti iš vienodų pilkų surenkamųjų konstrukcijų, bet jei pažvelgsite atidžiau, pamatysite, kad ši standartizuota tipologija kiekvienoje šalyje turi savo unikalų charakterį, jau nekalbant apie „nežemiškus“ betono grandus, gimusius buvusioje SSRS.

– Žinau, kad esate buvęs ir Lietuvoje. Kokį įspūdį paliko jos pastatai? Ar girdėjote apie Kauno modernizmo architektūrą, siekiančią patekti į UNESCO paveldo sąrašą?

– Keliaudami po Baltijos šalis ne kartą lankėmės Lietuvoje ir fiksavome nuostabius jos brutalizmo ir pokario modernizmo pavyzdžius, pavyzdžiui, Sporto rūmų salė Vilniuje įtraukta į mūsų leidinį „Brutalūs Rytai“ (Zupagrafika, 2017).

Nuotraukos: ©Zupagrafika

Paskui grįžome fotografuoti Lazdynų seniūnijos Vilniuje, kuri užfiksuota mūsų naujausiame leidinyje „Tenants“ (Zupagrafika, 2022). Šiuo metu rengiame naują knygą, kuri pasirodys šį rudenį ir kurioje bus daug daugiau Lietuvos vietų, įskaitant kai kuriuos mažesnius miestelius, jų gyvenamuosius rajonus ir sovietmečiu kiemuose tebestovinčias žaidimų aikšteles.

Mums taip pat džiugu, kad tarpukario modernizmo architektūra Kaune turi galimybę būti įtraukta į sąrašą ir taip išsaugota bei įamžinta.

– Pastaruoju metu pradėjote domėtis ne tik pastatų, bet ir jų gyventojais. Kokia buvo ši patirtis?

– Baigę kiekvieną knygą su popieriniais maketais, patyrėme didelį džiaugsmą fotografuodami maketus vietoje, prie jų vaizduojamų pastatų. Prašydavome gyventojų, ar galėtume juos nufotografuoti laikydami jų namų modelius, ir atidžiai klausydavome jų pasakojimų, anekdotų apie jų bendruomenes, minčių apie jų kvartalus ir juose esančias gyvenimo sąlygas.

Nuotraukos: ©Zupagrafika

Keliaudami iki šio tomo išleidimo daug sužinojome iš žmonių, kurių kasdienis gyvenimas sukasi aplink „miegamuosius rajonus“. Buvo jaudinantis atradimas, kokie vienodi buvo jų jausmai apie kvartalus, kuriuose jie gyvena visoje šioje didžiulėje tiriamoje teritorijoje. Nuo buvusios Rytų Vokietijos iki Sibiro ir per visą Kazachstaną iki Baltijos šalių gyventojai vieningai gyrė dideles žaliąsias erdves, vaikų žaidimų aikšteles ir viešąjį transportą, tačiau dažnai skundėsi technine pastatų būkle, pavyzdžiui, prasta šilumos izoliacija ar priežiūra.

Išleidę knygą „Tenants“ norime, kad skaitytojai už betoninių fasadų pamatytų žmonių veidus. Kaip rašome knygoje, „Vidurio ir Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo siekiant greitai ir pigiai apsirūpinti būstu, iškilo modernistiniai kvartalai, kuriems jau daugiau nei 60 metų ir jų ateitis neaiški. Nors kai kurie iš jų yra renovuojami, o kiti per anksti nugriauti, jų nuomininkai lieka neabejingi. Jie išgyveno ir aukso amžių, ir tamsesnius laikus, jie patys yra gyvenvietės“.

Nuotrauka: ©Zupagrafika

– Jūsų knygos turi priedus – jose yra pastatų popieriniai maketai. Kaip sugalvojote šią idėją?

– Zupagrafika pradėjo savo veiklą kaip dizaino studija, kurios specializacija – redakcinis dizainas ir architektūrai pritaikytas grafinis dizainas. Tuo pat metu pradėjome kurti ir patys leisti iliustruotas interaktyvias knygas apie Lenkijos pokario modernizmo architektūrą, taip reaguodami į sparčiai nykstančią šio tipo architektūrą, kuri buvo arba nugriauta, arba neapgalvotai restauruota.

Popieriniai maketai buvo mūsų būdas išsaugoti šių pastatų originalią formą, taip pat įkvėptas lenkų liaudies wycinanki (popierinių iškarpų) tradicijos. Ilgainiui susitelkėme tik į savo knygas ir išplėtėme savo veiklą už Lenkijos ribų, į kitas kaimynines šalis.

Sukūrėme labai detalų iliustracijų stilių, kad galėtume pavaizduoti originalius pastatų fasadus taip, kaip jie buvo pastatyti, bet taip pat ir įvairiausias dėl laiko tėkmės ar žmogaus įsikišimo atsiradusias pastatų fasadų ypatybes, pavyzdžiui, televizijos antenas, langų užuolaidas, grafičius ar purvo dėmes.

Nuotraukos: ©Zupagrafika