Istoriniai pastatai priverčia pažvelgti į juos atidžiau ne tik grožintis architektūra, bet ypač – rekonstrukcijų metu. Bendrovė „Infes“, rekonstruodama Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžiąją salę, turėjo pademonstruoti iš tikrųjų originalius techninius sprendimus bei konstrukcinę ir organizacinę išmintį.
Bendrovės užduotis buvo atlikti filharmonijos didžiosios salės restauraciją ir remontą, įrengiant naują vėdinimo sistemą ir didžiosios salės parterio bei balkono laiptų avarinį apšvietimą. Geriausi sprendimai per trumpiausią laiką, kai riboja istorinio pastato būklė ir architektūrinio paminklo statusas – tokius iššūkius sėkmingai įveikė UAB „Infes“. Kompanija atliko didžiosios salės tvarkybos darbus – perdažė sienas ir skliautą, sudėjo naujas grindis ir grindų pagrindą, įrengė modernią vėdinimo sistemą, kai oro srautas paduodamas iš po kėdžių.
Žiūrovai nepajus jokių gūsių, tik šviežią orą
Senoji Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžiosios salės ventiliacijos sistema beveik neveikė. Šiandien oras nepastebimai paduodamas iš po kėdžių ir net pilnoje salėje kiekvienas žiūrovas turi ko įkvėpti. Tačiau pasiekti pakankamą oro kiekį šioje patalpoje nebuvo paprasta – reikėjo rasti sprendimą, kaip senas ventiliacijos šachtas pritaikyti oro kiekiui, numatytam šiuolaikinių reikalavimų. Šią užduotį apsunkino papildomas reikalavimas, kad oras būtų paduodamas ir ištraukiamas be triukšmo.
Iš dešimties Lietuvos tiekėjų, kurie buvo pasiruošę tiekti oro kameras, po patikslinimo, kad kamerą reikia pristatyti išardytą ir sunešti į rūsį su siaurais praėjimais, liko du. Tam, kad ventiliacijos kamera slopintų triukšmą, buvo panaudoti garsą slopinantys ortakiai iš mineralinės vatos, jie buvo pristatomi į objektą lakštais ir gaminami vietoje. Nors šio būtino vėdinimo sistemos elemento logistika nebuvo lengva, tačiau investicijų ir kokybės atžvilgiu vietoje gaminami ortakiai iš mineralinės vatos, ypač ankštose patalpose, yra daug pranašesni nei skardiniai ortakiai su į vidų įdėta garsą izoliuojančia medžiaga.
Šiandien Lietuvos filharmonija yra didžiausias objektas, kuriame pritaikyti šie garsą slopinantys ortakiai. Kadangi pastatas yra architektūros paminklas, kompanijos „Infes“ specialistams rekonstravimo darbų sprendimus teko keisti kelis kartus per dieną, ypač – vėdinimo sistemos įrengimo metu.
„Parteryje ir balkone padarytos slėgio kameros ventiliacijai ir sumontuoti specialiai koncertinėms patalpoms skirti švedų gamybos grindiniai difuzoriai, kurie iš slėgio kamerų orą nuosekliai paduoda iš po kėdžių. Nėra taip, kad viename kampe oro paduodama daugiau, kitame – mažiau. Srautas tolygus. Žiūrovai nieko nepajunta, tik kad ateina šviežias oras“, – sako „Infes“ statybos projekto vadovas Vaidas Tikuišis.
Nauji spalviniai sprendimai ir išskirtinės kokybės grindų danga
Sprendžiant dėl naujos salės atmosferos kūrimo, nuspręsta grįžti prie originalios santūresnės, nei buvo pasirinkta per pastarąjį remontą, spalvų gamos – šiltų pastelinių atspalvių. Salės restauravimo ir renovacijos darbų apimtys ir projekto terminai privertė įdėti daug jėgų į darbų organizavimą – kad viskas vyktų tuo pačiu metu ir pagal aukščiausius kokybės reikalavimus. Todėl tada, kai vyko salės skliauto restauravimas, apačioje buvo įrengiamas grindų pagrindas ir dedamas parketas – taip dirbti leido per visą patalpą kabantys pastoliai, sumontuoti ant sijų.
Tam, kad būtų išlaikyta technologija – dažų padengimas ir parketo lakavimas vyktų reikiamu laiku, ne anksčiau ir ne vėliau – restauratoriai dirbo dienomis, o parketo klojėjai – ir naktinėmis pamainomis. Teko pakoreguoti ir grindų tvarkymo sprendimus – akustikos specialistai patarė sunkinti grindų konstrukciją, kad garsas gerai atsispindėtų. Kadangi akustikos klausimas šiai patalpai ypač svarbus, su akustikos specialistais buvo konsultuojamasi ir įrengiant slėgio kameras – į jas buvo įdėta garsą sugerianti vata.
„Anksčiau buvo problemų su žemais dažniais – būgnai grodavo ir vibracijos per grindų konstrukciją sklisdavo iki klausytojų. Problema ta, kad scena vienu momentu buvo prailginta į klausytojų pusę. Dabar mes „atidalinome“ sceną nuo žiūrovų garsą izoliuojančiomis medžiagomis. Dar sudėjome sunkesnes grindų medžiagas ir išskirtinį ąžuolinį nestandartinių lentelių dydžio parketą“, – sako V. Tikuišis.
Įstabių salės durų rekonstrukcija dėl jų 3,5 m aukščio tapo beveik neįveikiamu uždaviniu, nes Lietuvoje yra vos keletas įmonių, kurios gali pagaminti visus evakuacinius reikalavimus atitinkančias tokių nestandartinių matmenų duris.
„Yra nukrentantys slenksčiai, durys nebebarška, nesvyruoja. Geriau atspindi garsą negu senos. Bet gamintojui tai tikrai buvo iššūkis. Juk padaryti 3,5 m varčią – yra ką veikti“, – sako V. Tikuišis ir, baigdamas pokalbį, pajuokauja, kad tokios kokybės durų norėtų ir savo namuose.
