Atliekos tikra nėra labai didinga tema. Tačiau jos yra svarbi infrastruktūros dalis. Europos Sąjungai bandant pereiti prie žiedinės ekonomikos, savivaldybės imasi integruoti nulinių atliekų („zero waste“) sistemas. Tad poreikis su atliekomis tvarkytis efektyviai didėja

Pionieriai Italai

Europos savivaldybes jungiančio tinklo „Zero Waste Europe“ atstovai praneša apie geriausius Italijos miestus „nulinių atliekų“ varžybose. Vienas iš jų Milanas.

Šiuo metu Milanas įgyvendina 65% atskiro surinkimo sistemą mieste, kuriame gyvena 1,4 milijono gyventojų, su papildomais 600 000 turistais kasdien. Tiesa Milanas yra didžiausias miestas pasaulyje, kuriame maisto ir virtuvės bei kitų atliekų surinkimas 100 proc. padengia visą teritoriją.

Pirmosios atskiro maisto atliekų surinkimo iniciatyvos Šiaurės Italijoje prasidėjo dar 90-ųjų pradžioje. Milane privalomas atskiras maisto atliekų surinkimas pradėtas 2012 metais. Dabar yra jau nemažai savivaldybių ir regionų, kuriuose atskiras buitinių atliekų surinkimas viršija 65 proc., kai kur jis siekia ir 80 proc., o likusios atliekos siekia 60 kg vienam asmeniui per metus. Šis kiekis kasmet mažėja.

Italijoje uždrausti vienkartiniai plastikiniai maišai. Virtuvės atliekoms surinkti leidžiami tik sertifikuoti, kompostuojami maišai – su tokiais patogu vykdyti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą, nes konteineriuose sudėtos atliekos neskleidžia nemalonių kvapų. Taip pat vis labiau plinta diferencijuotas mokėjimas už atliekų išmetimą. Rūšiuojantys ir kompostuojantys žmonės moka mažiau. Kintamoji dalis priklauso nuo to, kiek buitinių likutinių atliekų yra išmetama. Visi kiti srautai – popieriaus, pakuočių, metalo, plastiko ir stiklo – yra surenkami nemokamai.

Inspektoriai ir išmaniosios programėlės

Gyventojai arba namų bendrijų atstovai nustatytu laiku išneša atitinkamą atliekų srautą surinkimui. Iš daugiabučių namų maisto ir virtuvės atliekos yra surenkamos 120 litrų konteineriuose, o individualiuose namuose gyvenantys žmonės naudoja savivaldybės duotus 30–40 litrų konteinerius.

Likusios atliekos ir pakuotės yra surenkamos standartiniuose, permatomuose maišuose, kuriuos namų ūkių administratoriai ar patys gyventojai perka iš savivaldybių.

Beje, gyventojų patogumui yra sukurtos mobilios programėlės su atliekų surinkimo laikais ir galimybe tiesiogiai kreiptis į surinkėją.

Gyventojams, kurie netinkamai rūšiuoja savo atliekas, yra priklijuojamas pranešimas, – dažniausiai ant konteinerio – kuriame įspėjama, jog buvo nusižengta taisyklėms ir šiukšlės kurį laiką nebus išvežamos. Tokius pranešimus klijuoja inspektoriai.

Rinkodara ir kultūra

Slovėnijos sostinė Liubliana atliekų rūšiavimo srityje sugebėjo aplenkti visas kitas ES sostines. Į sąvartyną šiandien patenka mažiau nei 5% Slovėnijos sostinėje susidarančių atliekų.

Tvarkydama atliekas, Slovėnija daro daugiau, nei reikalauja ES. Liublianoje rinkti atliekas rūšiuojamuoju būdu pradėta 2002 m., 2006 m. iš namų ūkių pradėtos surinkti bioatliekos. Žinoma, neapsieita ir be nemalonių istorijų. Įdiegus atliekų vežimo nuo durų iki durų sistemą pakuotėmis ir popieriui, sumažėjo konteinerių ištuštinimo dažnis, tai sukėlė didžiulį gyventojų nepasitenkinimą, nes visi konteineriai mieste greitai prisipildydavo. Žmonės kaltino visus, kas už tai atsako. Atliekų tvarkytojai suorganizavo spaudos konferenciją, bet ne tik su direktoriumi, o su darbuotojais – tais, kurie iš tikro žino, kas vyksta gatvėse ir kiemuose, nes išveža atliekas. Sukūrė filmuką ir įrodė, kad bėdų yra ne su atliekų tvarkytojais ar sistema, o su gyventojais, nes jie netinkamai elgiasi su atliekomis – meta į konteinerius stambius baldus ir statybų atliekas, todėl šie per greitai užsipildo.

Bandant prisibelsti į miestiečių protus ir širdis, pasitelkta muzika, video, gražūs ir išpuošti konteineriai, įvairios netikėtos akcijos miesto gatvėse. Nuo 2013 m. Liubliana nusprendė pradėti skatinti pakartotinį daiktų naudojimą. Komunalininkė atidarė savo pirmąjį pakartotinio naudojimo centrą Liublianoje ir pradėjo pirmąją kampaniją, kurios tikslas – skatinti atsakingesnį požiūrį į senus, bet dar gerus daiktus. 

Siekis gyventi švariai ir ekologiškai būdingas ne tik Europai. Mažytis Japonijos Kamikatsu miestas, Tokushima prefektūroje, siekia iki 2020 metų tapti 100 % beatliekiu miestu. 1482 miesto gyventojai rūšiuoja atliekas į 34 skirtingus srautus. Dalis gyventojų nėra patenkinti, kad tenka išvalyti rūšiuojamas medžiagas, bet miestas neatsisako šios politikos, nes tai reikšmingai pigiau ir ekologiškau nei deginti šiukšles.

Asociatyvi nuotr.