Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) Kaune – svarbus įvykis visai mūsų šalies visuomenei ir tarptautinei medicinos mokslininkų bendruomenei: čia įrengta moderni Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės infrastruktūra, suteikianti didžiulių galimybių ir studentams, ir naujų medicinos metodų bei technologijų kūrėjams.
„LSMU siekia, kad Slaugos fakulteto absolventai taptų aukštos profesinės kvalifikacijos specialistais ir dirbdami sveikatos priežiūros sistemoje diegtų naujausias mokslo žinias bei technologijas, gerintų pacientų priežiūros kokybę. Tam tikslui buvo būtina sukurti vientisą studijų ir mokslo infrastruktūrą, į kurią būtų integruota moderni mokslo bazė, atitinkanti šių laikų mokslo plėtros tendencijas bei poreikius ir sudaranti tinkamas sąlygas tyrėjams plėtoti aukščiausio lygio tiriamąją veiklą, tobulinti kompetencijas bei siekti mokslinės karjeros palaikant tarptautinį mobilumą ir taip sustiprinant tarptautinį Lietuvos mokslo konkurencingumą“, – Slaugos fakulteto mokslo bazės svarbą paaiškina jo dekanė dr. Jūratė Macijauskienė, Geriatrijos klinikos profesorė ir LSMU Senato pirmininkė.
Pasak profesorės, Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, daugėjant žmonių, vyresnių nei 65 metų, sveikatos priežiūros sistemai kyla rimtų iššūkių, nes kuo daugiau vyresnių žmonių – tuo didesnis sveikatos priežiūros, ypač ilgalaikės, taip pat slaugos ir reabilitacijos paslaugų poreikis. Deja, slaugos mokslo įrodymais grįstų sprendimų įgyvendinimas praktikoje iki šiol yra nepakankamas. Tikimasi, kad naujoji LSMU mokslo bazė padės užpildyti šią spragą.
Didelės galimybės ir studentams, ir mokslininkams
„LSMU prioritetas – kurti mokslu grįstus sprendimus klinikinei praktikai ir sveikatos priežiūros sričiai, o LSMU Slaugos fakultetas – vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę vykdyti slaugos mokslo krypties doktorantūrą“, – pabrėžia dr. J. Macijauskienė.
Slaugos fakulteto mokslininkai tiria sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, kuria šiuolaikinius minimaliai invazinius prevencijos, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir slaugos metodus, interaktyvias technologijas, praplečiančias sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimybes. Norint užtikrinti atliktų mokslinių tyrimų aktualumą, kokybę, sklaidą ir praktinį pritaikomumą, bendradarbiaujama su skirtingų mokslo sričių tyrėjais, asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir užsienio institucijomis, taip pat daug dėmesio skiriama taikomiesiems slaugos mokslo tyrimams. Fakultete kuriamos ir tobulinamos metodikos aukšto meistriškumo sportininkų ir fiziškai aktyvių asmenų sveikatos būklei įvertinti įvairių fizinių krūvių metu, atliekami moksliniai tyrimai traumų ir ligų, susijusių su fiziniu krūviu, profilaktikai, diagnostikai, gydymui ir reabilitacijai tobulinti.
Slaugos fakulteto dekanė neabejoja, kad naujoji infrastruktūra padės ženkliai suintensyvinti tarptautinę mokslinę veiklą: jau laukiama autoritetingų tyrėjų iš užsienio universitetų, didėja susidomėjimas podoktorantūros stažuotėmis slaugos, reabilitacijos ir sporto medicinos srityse.
Mokomosios auditorijos taip pat atviros ne tik Lietuvos piliečiams: šiuo metu 17 proc. Slaugos fakulteto studentų – atvykusieji iš užsienio.
Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės kūrimas finansuotas pagal Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programos 1 ir 9 prioritetų priemones, taip pat LSMU ir kitomis lėšomis. Visa projekto vertė – apie 15 mln. eurų.
Slaugos fakulteto dekanės teigimu, įgyvendinant projektą būta išskirtinių iššūkių: keitėsi projektavimo ir techninės priežiūros paslaugų vykdytojai, netgi rangovas, tačiau galiausiai norimas rezultatas buvo pasiektas.
Architektūriniai sprendiniai ir jų iššūkiai
„Pastatas yra Kauno klinikų ansamblyje, todėl siekėme papildyti esamą architektūrinį audinį: ir prieš pradėdami pastatą projektuoti, ir jį projektuodami analizavome įvairiais laikotarpiais pastatytus aplinkinius pastatus. Ypač arčiausiai esantį Gražinos Janulytės-Bernotienės projektuotą savitos spalvos bibliotekos pastatą, išsiskiriantį iš senosios pirmojo klinikų komplekso architektūros“, – sako naująjį fakulteto pastatą projektavusios studijos „Dalis erdvės“ vadovas architektas Astijus Taujanskas.
Vis dėlto didžiausią įtaką padarė trikampė sklypo forma ir jame dominuojančios statinių išdėstymo bei pagrindinių judėjimo kelių ašys. Atsižvelgus į tai, kad pastatas bus gerai matomas iš Liepų alėjos ir Sukilėlių prospekto, buvo pasirinkta aiški tūrio išraiška, pastato kampai suapvalinti. Fasado architektūros ypatybė – vertikalių langų nišų ritmai ir medžiagų spalvų kontrastas: masyvus horizontalus pagrindinio įėjimo baltos blizgios plokštės elementas tamsiai pilko klinkerio plytų fone pietinėje dalyje ir šoninis įėjimas su baltos blizgios plokštės stogeliu bei vertikalia sienute – šiaurinėje.
Pastato plokščio stogo viduryje įrengti dideli kupoliniai stoglangiai pripildo vidaus erdves natūralios šviesos. Po stoglangiais tarp aukštų esančiose perdangose įrengtos suapvalintos formos angos su stikliniais turėklais. Siauriausioje angos pusėje yra stiklinis panoraminis liftas.
Fakulteto rūsyje, be fakulteto pagalbinių-techninių patalpų, įrengta dalis Reabilitacijos klinikos: vandens procedūrų zona su patalpa mokomajai vertikaliajai voniai, mokomajam vandens takui, kitoms procedūroms. Šalia vandens zonos yra mokomosios patalpos, kurioms būtina tamsa: fizikinių veiksnių kabinetas, mokomasis smūginės bangos ir lazerio spindulio kabinetas, echokardiografijos kabinetas.
Pirmojo aukšto vakarinėje pusėje, virš vandens procedūrų zonos rūsyje, įrengta didžiausia Slaugos fakulteto amfiteatrinė auditorija, kurioje telpa daugiau kaip 100 žmonių. Antroji amfiteatrinė auditorija, kone perpus mažesnė, yra priešingoje – rytinėje pirmojo aukšto dalyje. Pietinėje pusėje įrengtos trys dar mažesnės auditorijos. Vienoje iš jų sumontuota akustinė transformuojama pertvara, kuria galima patalpą padalyti į du seminarų kambarius. Tarp seminarų kambarių, laiptinės ir rytinės amfiteatrinės auditorijos studentams suformuota individualaus mokymosi zona.
Antrasis aukštas skirtas Sporto medicinos klinikai. Čia įrengti mokomieji kabinetai. Yra ir sporto salė su persirengimo kambariais, dėstytojų kabinetai, seminarų kambariai, sporto traumų tyrimų laboratorija.
Trečiasis aukštas skirtas likusioms Reabilitacijos klinikos patalpoms, tarp jų dėstytojų ir mokomiesiems kabinetams, ikiklinikinių pratybų patalpoms, neįgaliųjų reabilitacijos mokslinei praktinei laboratorijai. Aplink tarpaukštinę angą prie stiklinių turėklų sumontuoti stalviršiai su kėdėmis – studentų individualių užsiėmimų darbo vietos. Toks pat individualių darbo vietų modelis atkartojamas ketvirtajame pastato aukšte, kur įsikūrė fakulteto dekanatas ir Slaugos klinika su seminarų kambariais, klinikinės slaugos mokslinių tyrimų laboratorijomis ir kabinetais.
Didesnės laboratorijos ir mokymo patalpos suprojektuotos pietinėje pastato dalyje. Pastato energinio naudingumo klasė – B. Fakulteto teritorijoje įrengti suoleliai bendruomenės nariams, dviračių saugyklos ir kt. Generalinio rangovo UAB „Autokausta“ direktoriaus Juozo Kriaučiūno teigimu, didžiausi projektinių sprendinių iššūkiai – lifto išorinės sienelės iš lenkto stiklo, trečiojo ir ketvirtojo aukštų vidinėje erdvėje esančių atrijaus turėklų su parabolinės formos stiklais gamyba ir montavimas. Tokių formų stiklų gamyba, pasak J. Kriaučiūno, labai sudėtinga, todėl įmonės specialistai, prieš užsakydami gaminius, turėjo preciziškai atlikti esamų konstrukcijų 3D matavimus, milimetro tikslumu parengti stiklų gamybos brėžinius ir įvertinti stiklo tvirtinimo prie konstrukcijų niuansus.
Visose patalpose – modernūs apšvietimo sprendiniai
Beveik visus naujajame LSMU Slaugos fakulteto pastate sumontuotus šviestuvus tiekė UAB „BY & N LEDlife“.
Įmonės projektų vadovo Eivydo Remeikos teigimu, šiam projektui buvo keliami itin aukšti apšviestumo lygio ir tolygumo reikalavimai, siekta panaudojant optimalų šviestuvų kiekį įgyvendinti pažangiausius Europoje taikomus sprendinius.
„Šie modernūs sprendiniai ne tik efektyvūs, bet ir suteikia aplinkai išskirtinio žavesio. Visos patalpos apšviečiamos taip, kad šviesa pasiskirstytų tolygiai, nesukurdama šešėlių. Šie šviestuvai transformuoja erdvę ir sukuria įspūdingą atmosferą“, – teigia E. Remeika.
Pagal kiekvienos patalpos paskirtį parinkto dizaino šviestuvai puikiai dera prie modernios aplinkos. Kabinetuose vyrauja apskriti ir kvadratiniai interjero šviestuvai, o didesnėse erdvėse sumontuoti funkcionalūs linijinio tipo šviestuvai.
„BY & N LEDlife“ taip pat tiekė komponentus daugiau kaip kilometro ilgio LED apšvietimo juostai – nuo įleidžiamų iki kabančių sistemų.
„Mes, UAB „BY & N LEDlife“, visada siekiame naujus pastatus aprūpinti pažangiausiais LED šviestuvais, kurie ne tik tausotų gamtos išteklius, taupytų energiją, bet ir sukurtų įkvepiančią aplinką“, – sako E. Remeika.
Nuo gaisro patalpas saugo pažangi sistema
Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos projektavimo ir instaliavimo darbus LSMU Slaugos fakultete atliko bendrovė „Gaisro technika“. Pasirinkta žemo slėgio vandens rūko gesinimo sistema, išsiskirianti ženkliai didesniu gesinimo efektyvumu naudojant mažesnį vandens kiekį.
„Naudojant šią pažangią gaisro gesinimo sistemą, gaisro atveju padaroma mažesnė žala turtui, į gamtą patenka mažiau užteršto vandens ir taip prisidedama prie gamtos apsaugos rūsyje“, – vardija privalumus Eligijus Ramonas, bendrovės „Gaisro technika“ darbų vadovas.
Pasak jo, Slaugos fakultete būta iššūkių: mažas patalpų lubų aukštis ir jų konfigūracija apribojo gaisro gesinimo sistemų veiksmingumą, todėl bendrovės „Poliprojektas“ laboratorijoje, vienintelėje tokioje Baltijos šalyse, buvo atlikti tyrimai, išbandytos purkštukų veikimo savybės ir įvertinta kliūčių įtaka gesinimo efektyvumui.
UAB „Gaisro technika“ – viena iš gaisro gesinimo sistemų projektavimo ir instaliavimo lyderių. Įmonė siūlo standartines ir pažangiausias pastatų gesinimo sistemas vandeniu, dujomis ir aerozoliu. Taip pat gali instaliuoti gesinimo sistemas pramonės įmonėms, turinčioms didesnės gaisro rizikos įrenginių – pavyzdžiui, virtuvės ar kepimo aliejuje.
„Vis daugiau klientų patiki įmonei „Gaisro technika“ atlikti visų gaisrinės saugos sistemų, apimančių gaisro gesinimo, gaisro aptikimo, dūmų šalinimo, viršslėgio ir automatizavimo sistemų projektavimo, instaliavimo bei priežiūros darbus, – teigia bendrovės „Gaisro technika“ vadovas Edvardas Charžauskas. – Tokiu būdu taupomas rangovų laikas ir lėšos aiškinantis darnų sistemų darbą ir dokumentų derinimą su institucijomis.“
* Pasak „Alucobond“ atstovės Baltijos šalims Aurelijos Malukaitės-Senkienės, fasado viziją iki galo architektams įgyvendinti padėjo Vokietijos įmonės „3A Composites GmhH“ aliuminio kompozito plokštės „ALUCOBOND® PLUS 326 Black“.
Objektas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos fakulteto slaugos ir mokslo bazės infrastruktūra, Eivenių g. 4, Kaunas
Generalinis rangovas: UAB „Autokausta“
Architektai: studija „Dalis erdvės“, vadovas architektas Astijus Taujanskas, architektai Giedrė Palevičiūtė, Rasa Paulauskaitė, Eglė Gabrielė Andriuškevičiūtė, Dovilė Stankutė, Gabija Vinikaitė-Bačinskienė, Oner R. Karaosman
Aliaus Koroliovo (LSMU archyvo) nuotr.
